Svarbiausios naujienos
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„The Telegraph“: Vladimiro Putino viltys pasmerktos žlugti
12:02
Ekspertai sako, kad Maskva, kurios karines pajėgas kamuoja problemos, negalės pasinaudoti laimėjimais, kuriuos atneštų atnaujinti puolimai, rašo britų laikraštis „The Telegraph“.
Maskvos pajėgos sustiprino atakas prieš ukrainiečių pozicijas, o Kyjivas įspėjo, kad kaupiami rezervai dideliam pasistūmėjimui.
Vis dėlto, pasak ekspertų, Rusijos prezidento Vladimiro Putino viltys užgrobti daugiau žemių prieš pasirašant paliaubų susitarimą yra pasmerktos žlugti, kadangi jo rusų pajėgas persekioja sisteminės bėgos ir nekompetencija.
Anot apžvalgininkų, Rusijos pajėgose vis mažėja tankų ir šarvuočių, todėl jie negalės pasinaudoti jokiais laimėjimais, kuriuos galėtų pasiekti.
Be to, Ukraina geba atakuoti dronais, todėl mažai tikėtina, kad Rusija sutelktų dideles karių pajėgas, kad pasiektų lūžį.
Ukrainos saugumo ir bendradarbiavimo centro vadovas Dmytro Zhmailo leidiniui teigė, kad šiuo metu fronte neįmanomas joks Rusijos puolimas.
„Rusija fronte nepasiekė didelių pergalių, todėl jie bando sukurti įspūdį, kad ten yra didelis judėjimas, pranašumas, tačiau to mes nematome“, – pabrėžė D.Zhmailo.
Praėjusį mėnesį Volodymyras Zelenskis ir G7 pareigūnai įspėjo, kad Rusija ruošiasi atnaujinti puolimą – buvo baiminamasi, kad bus siekiama užimti Sumus ir Charkivą, kas galėtų leisti V.Putinui įgyti pranašumą derybose.
Praėjusį trečiadienį Ukrainos kariuomenės vadas Oleksandras Syrskis atskleidė, kad puolimas jau prasidėjo ir pabrėžė, kad Rusijos atakų skaičiai pastarąsias savaites padvigubėjo.
Demokratijų gynimo fondo, Rusijos programos, vienas iš vadovų Johnas Hardie tikino, kad padidėjo tik puolimo tempas, tačiau pats puolimas – nedidelis.
„Jie gali pramušti skylę Ukrainos fronto linijoje, tačiau jie nesugeba tuo pasinaudoti ir pasiekti greito, reikšmingo proveržio“, – sakė J.Hardie.
Vis dėlto, ekspertai sutinka, kad Rusijos šansai pasiekti proveržį didžiausi Sumų regione. Tuo pačiu, pasak J.Hardie, Rusija šiuo metu vykdo nedidelio masto operacijas mažomis karių grupėmis be šarvuotų mašinų ar kitų priemonių.
Leidinio duomenimis, Rusija vien pernai neteko 3 tūkst. tankų ir 9 tūkst. pėstininkų kovos mašinų. Be to, prarasta ir 13 tūkst. artilerijos sistemų.
Naujausios žinios apie karą Ukrainoje
08:51
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Kas šeštas vyras išvyko į karą: „Dabar visi esame Trumpo planų įkaitai“
23:03
50-metė Svitlana, visą gyvenimą dirbusi ūkyje, darė viską, kad sūnus Andrijus įgytų aukštąjį išsilavinimą. Motinos svajonė išsipildė pirmaisiais Rusijos pradėto plataus masto karo metais. Antraisiais metais Andrijus savanoriu išėjo kariauti. Trečiaisiais metais jis žuvo. Leidinio „Postimees“ žurnalistas lankėsi Ukrainos kaimo regione, kuriame dauguma vyrų mobilizuoti į kariuomenę – jis pasakoja, kaip karo siaubą išgyvena ir ką apie ateitį svarsto kaimo vietovėse gyvenantys ukrainiečiai.
„Supranti, mama, aš turiu eiti. Tai tiesa. Tu juk nenori, kad jie ateitų čia ir ką nors padarytų mano seserims“, – prieš išvykdamas sūnus pasakė mamai.
Andrijus turi tris seseris.
Svitlana sako, kad auklėjo Andrijų taip, kad jis įgijo stiprų teisingumo jausmą.
„Didžiuojuosi, kad teisingai auklėjau savo sūnų“, – ramiu balsu sako sūnaus netekusi moteris.
Plačiau skaitykite čia.
Trumpas pratęsė Bideno sankcijas Rusijai
21:01
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pratęsė sankcijas, kurias Joe Bidenas Rusijai taikė nuo 2021 m., nurodoma JAV federalinio registro dokumente.
D.Trumpas vieneriems metams pratęsė J.Bideno dekretus, kuriais buvo įvesta nepaprastoji padėtis santykiuose su Rusija ir leista įvesti sankcijas Rusijai.
„Žalinga Rusijos Federacijos vyriausybės veikla užsienyje... ir toliau kelia didžiulę grėsmę Jungtinių Valstijų nacionaliniam saugumui, užsienio politikai ir ekonomikai. Dėl šios priežasties nepaprastoji padėtis turėtų galioti ir po 2025 m. balandžio 15 d.“, – sakoma pareiškime.
„Financial Times“: Putino kariniam biudžetui kyla grėsmė
19:31
Dėl JAV prezidento Donaldo Trumpo pradėto tarifų karo kritusios naftos kainos ėmė mažinti Rusijos vadovo Vladimiro Putino karinį biudžetą, rašo „Financial Times“.
Pasak leidinio, Kremliaus biudžetas, kurio maždaug trečdalį sudaro nafta ir dujos, šiais metais gali būti 2,5 proc. mažesnis, nei tikėtasi, jei žaliavinės naftos kainos išliks dabartinio lygio.
Tai privers Kremlių didinti skolinimąsi, mažinti nekarines išlaidas arba naudoti likusius rezervus.
Vidutinė „Urals“ naftos, pagrindinės Rusijos eksportuojamos rūšies naftos, kaina nukrito iki žemiausio lygio per beveik dvejus metus.
„Kainų kritimas didina spaudimą Rusijos ekonomikai, kuri, kaip tikimasi, šiemet sulėtės dėl su karu susijusių išlaidų“, – pažymėjo laikraštis.
Dienraštis pranešė, kad Rusija jau išleido dalį gerovės fondo lėšų, skirtų ekonomikai paremti po V.Putino visiškos invazijos į Ukrainą padarinių, o likusios lėšos sparčiai senka.
Rusijos Federacija jau pripažino, kad naftos kainos turės neigiamą poveikį šalies ekonomikai.
Leidinys pažymėjo, kad šis pokytis taip pat parodė, kaip D.Trumpo tarifų karas netiesiogiai kenkia Rusijos ekonomikai, nepaisant JAV prezidento pastangų gerinti santykius su Kremliumi.
Rusijos centrinio banko vadovė Elvira Nabiulina įspėjo, kad „jei prekybos karai tęsis“, dėl jų „sumažės mūsų energijos eksporto paklausa“.
Leidinys pažymėjo, kad jei naftos kainos išliks dabartinio lygio, Rusija šiais metais gali prarasti apie trilijoną rublių, t. y. 2,5 proc. numatomų biudžeto pajamų. Tai reikštų, kad BVP augimas sumažės 0,5 procentinio punkto.
Tačiau Vokietijos tarptautinių ir saugumo santykių instituto Rusijos Federacijos eksperto Janiso Kluge's teigimu, prireiks kelių mėnesių, kad mažos naftos kainos paveiktų Rusijos biudžeto pajamas.
Leidinyje pažymima, kad Rusijos ekonomika jau dirba visu pajėgumu ir tikimasi, kad vyriausybės išlaidų karui su Ukraina augimas sulėtės.
Ekonomistai teigė, kad bet kokie apkarpymai greičiausiai bus taikomi ne karinėms biudžeto sritims.
Žiniasklaida: Jungtinės Valstijos nori perimti dujų tranzito per Ukrainą kontrolę
18:00
Atnaujintame Jungtinių Valstijų susitarime dėl naudingųjų iškasenų planuojama perimti dujotiekio, jungiančio Rusiją su Europa per Ukrainą, kontrolę, skelbia naujienų agentūra „Reuters“.
Leidinio šaltinis nurodė, kad atnaujintame dokumente buvo „JAV reikalavimas, kad JAV vyriausybės Tarptautinė plėtros finansavimo korporacija perimtų Rusijos energetikos milžinės „Gazprom“ gamtinių dujų vamzdyno per Ukrainą į Europą kontrolę“.
Leidinys nenurodo, apie kurį būtent dujotiekį kalbama. Rusijos „Gazprom“ nepriklauso nė vienas vamzdynas Ukrainoje.
Per Ukrainą eina keli dujų maršrutai iš Rusijos į ES, tačiau visi jie priklauso Ukrainai ir yra kontroliuojami Ukrainos dujų perdavimo sistemos operatoriaus.
Duda: Trumpas turi geriausius šansus pasiekti taikos Ukrainoje
16:26
JAV prezidentas Donaldas Trumpas turi geriausius šansus pasiekti taikos Ukrainoje, britų transliuotojui „Sky News“ pareiškė lenkų vadovas Andrzejus Duda.
„Jei kas gali priversti baigti Rusijos karą, tai greičiausiai tik JAV prezidentas“, – sakė jis šeštadienį paskelbtame interviu britų televizijai.
„Klausimas, ar jis bus pakankamai pasiryžęs tai padaryti taip, kad taika būtų teisinga ir ilgalaikė“, – tęsė A.Duda ir pridūrė, kad tai labai svarbu Europai.
Kalbėdamas apie prezidento D.Trumpo sprendimus, priimtus per jo pirmąją kadenciją ir nukreiptus prieš „Nord Stream 2“ dujotiekį, kuriuo gamtinės dujos turėjo būti tiekiamos iš Rusijos į Vokietiją apeinant Rytų Europą, A.Duda teigė, kad jie sužlugdė Rusijos prezidento Vladimiro Putino energetines ambicijas ir kad „ponas Trumpas žino, kur pataikyti, kad skaudėtų“.
Paprašytas pakomentuoti vasarį vykusias jo derybas su Baltųjų rūmų šeimininku, A.Duda sakė, kad daugiausia dėmesio buvo skirta JAV buvimo Lenkijoje stiprinimui.
„Paminėjau idėją sukurti didžiulę JAV karių bazę. Tada mes ją pavadinome Trumpo fortu. Vis dar tikiuosi, kad ši idėja bus įgyvendinta“, – pridūrė jis.
A.Duda D.Trumpo muitų politiką pavadino „šoko terapija“, dėl kurios derasi „didžiulės verslo ir komercinės sėkmės pasiekęs žmogus“.
„Gali būti, kad Europos politikai nėra įpratę prie to“, – tęsė A.Duda ir pridūrė, kad JAV prezidentas yra atskaitingas JAV mokesčių mokėtojams, o ne kolegoms Europoje, o sąjungininkai turi išlikti ramūs naujos transatlantinės realybės akivaizdoje.
Vykdydamas kovinę užduotį žuvo naikintuvo F-16 ukrainiečių pilotas
15:21 Atnaujinta 22:14
Šeštadienį vykdydamas kovinę užduotį naikintuvu F-16 žuvo 26 metų ukrainiečių karys Pavlo Ivanovas, pranešė Ukrainos karinės oro pajėgos.
BBC šaltinių teigimu, Ivanovo lėktuvą greičiausiai numušė Rusijos raketa.
„Iš viso rusai į lėktuvą paleido tris raketas. Tai buvo arba valdomos priešlėktuvinės raketos iš antžeminio komplekso S-400, arba raketos „oras-oras“ R-37“, – sakė valdžios institucijų pašnekovas.
Tačiau šaltinis šioje situacijoje neįtraukia „draugiškos ugnies“. Pasak jo, zonoje, kurioje P.Ivanovas vykdė užduotis, negalėjo veikti Ukrainos priešlėktuvinės gynybos sistemos.
„Reiškiame gilią užuojautą šeimai. Jis žuvo mūšyje, gindamas savo gimtąjį kraštą nuo okupantų“, – sakoma pranešime.
Karinės oro pajėgos nurodė, kad šiandien F-16 pilotai vykdo kovines užduotis įvairiomis kryptimis „neįtikėtinai sudėtingomis sąlygomis, dengdami aviacijos smogiamąsias grupes ir smogdami į priešo taikinius“.
„Ukrainos pilotai dirba maksimaliai išnaudodami žmogiškąsias ir technines galimybes, kaskart rizikuodami savo gyvybe vykdydami kovines užduotis. Pavlo buvo vienas iš jų“, – pažymėjo pajėgos.
Daugiau detalių apie įvykį nenurodoma. Pažymima, kad visas tragedijos aplinkybes aiškinasi tarpžinybinė komisija, kuri jau pradėjo darbą.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė, kad P.Ivanovas žuvo kovoje, ir pareiškė užuojautą jo šeimai.
„Tiriame visas aplinkybes“, – sakė jis socialiniuose tinkluose.
Kyjivas pirmuosius F-16 gavo praėjusių metų vasarą, praleidus dvejus metus stengiantis jų gauti.
2024-ųjų rugpjūtį Kyjivas pranešė, kad atremiant Rusijos raketų ataką sudužo vienas F-16 ir žuvo jo pilotas.
Iki šiol tai buvo vienintelė Ukrainos paskelbta F-16 netektis.
Praėjusį mėnesį V.Zelenskis paskelbė apie naujos naikintuvų partijos pristatymą, nenurodydamas tikslaus jų skaičiaus.
Žiniasklaida: NATO vadovas įspėja – Rusija gali panaudoti branduolinį ginklą kosmose
14:41
Aljanso generalinis sekretorius Markas Rutte Vokietijos televizijai „Welt“ teigė, kad Rusija šiuo metu svarsto galimybę kosmose dislokuoti branduolinį ginklą, kuris galėtų vienu ypu paveikti šimtus palydovų ir esą Žemei tai sukeltų „fatališkas pasekmes“.
Pasak M.Rutte, Rusijos pajėgumai kosmose šiuo metu yra pasenę ir nėra lygūs Vakarų pajėgumams – būtent dėl to branduolinio ginklo vystymas kosmose Rusijai gali tapti galimybe pagerinti savo pajėgumus.
Tai, anot NATO vadovo, pažeistų dar 1967 metais tarp JAV ir Sovietų Sąjungos sudarytą sutartį, kuria sutarta saugiai naudotis kosmoso erdve.
Plačiau skaitykite čia.
Lietuva Ukrainai šiemet papildomai skirs dar 30 mln. eurų karinės paramos
13:27
Lietuva šiais metais Ukrainai papildomai skirs dar 30 mln. eurų karinės paramos, penktadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM).
Apie tokį įsipareigojimą sąjungininkus krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė informavo Briuselyje, dalyvaudama Ramšteino grupės susitikime.
Kaip BNS nurodė D.Šakalienė, 20 mln. eurų bus skirta amunicijai, dar 7 mln. eurų – trumpo nuotolio elektroninio kovos priemonėms, šias įsigyjant iš Lietuvos gynybos pramonės įmonių, o likę 3 mln. eurų – NATO Saugumo paramos ir mokymo misijai.
„Ukraina turi būti pajėgi gintis. Vasaros laikotarpis gali būti itin sudėtingas, todėl paramą turime suteikti ne „vėliau“, o „anksčiau“. Bendra šiandien Ramšteino grupės susitikime deklaruota parama Ukrainai – 21 milijardas eurų“, – pranešime sakė ministrė.
Pasak jos, svarbiausia Ukrainos saugumo garantija – šios šalies kariuomenės gebėjimas kovoti, ginkluotųjų pajėgų pajėgumas.
D.Šakalienė Briuselyje dalyvavo ir trisdešimt šalių vienijančios „Norinčiųjų koalicijos“ susitikime.
„Norinčiųjų koalicijos“ tikslas – suteikti Ukrainai ugnies nutraukimo atveju saugumo garantijas, įskaitant galimą karinių pajėgų dislokavimą. Šiuo metu koalicijos dalyvių skaičius bei kontribucijų lygmuo, galimas veikimo mandatas ir reagavimo į ugnies nutraukimo pažeidimą opcijos intensyviai svarstomos tiek kariniu, tiek politiniu lygiu.
Lietuvos deklaruotų įsipareigojimų Ukrainai vertė 2025-aisiais siekia 110 mln. eurų. Pasak D.Šakalienės, galiausiai ši suma šiais metais turėtų pasiekti 200 mln. eurų.
„Tai užtikrinimas, kad Rusija neturėtų jokių iliuzijų dėl galimybės žengti toliau. Ar įmanomas tvarus ugnies nutraukimo susitarimas? Rusija iki šiol nė karto nesilaikė jokių susitarimų, todėl negalime puoselėti iliuzijų, turime būti pasirengę visiems scenarijams. Be to, koalicija turi atsakyti ir į klausimus koks konkrečiai bus mūsų mandatas Ukrainoje, kurios valstybės ir kokius pajėgumus suteiks, koks bus atsakas kai Rusija pažeis ugnies nutraukimo susitarimą“, – sakė D.Šakalienė.
Europos pareigūnai teigia, kad iki šiol maždaug šešios šalys, įskaitant Jungtinę Karalystę, Prancūziją ir Baltijos šalis, pareiškė galinčios skirti savo karius į Ukrainą.
BNS rašė, jog kovą prezidentas Gitanas Nausėda sakė, kad Lietuva tą būtų pasirengusi daryti tik drauge su kitomis partnerėmis.
Pagrindinė problema, su kuria susiduria Europos sąjungininkai, besistengiantys parengti kokį nors planą, yra ta, kad jie iš esmės nežino apie Jungtinių Valstijų (JAV) ir Rusijos derybų procesą siekiant sustabdyti kovas.
Donaldo Trumpo administracija surengė kelis derybų etapus su Ukrainos ir Rusijos pareigūnais, tikėdamasi, kad pavyks sustabdyti kovas, tačiau apčiuopiamų rezultatų kol kas nesulaukė.
Nuo tada, kai Rusija daugiau nei prieš trejus metus pradėjo invaziją į Ukrainą, JAV skyrė dešimtis milijardų dolerių karinės pagalbos Ukrainai, tačiau nuo D.Trumpo antrosios kadencijos pradžios apie naują paketą Kyjivui paskelbta nebuvo.
Rusai bando išplėsti kovos zoną Ukrainoje
13:24
Rusijos kariuomenė nesiliauja apšaudyti Ukrainos pasienio regionų (Sumų, Černihivo ir Charkivo) ir bando išplėsti kovos zoną Ukrainos teritorijoje. Apie tai pranešė Ukrainos valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovas spaudai Andrijus Demčenko.
„Priešas nenustoja apšaudyti šių trijų regionų, o paleistų sviedinių skaičius ne mažėja, bet didėja“, – sakė jis.
Pasak A.Demčenko, daugiausia apšaudomi Sumų ir Charkivo regionai.
Jis nurodė, kad rusai toliau bando plėsti kovos zoną Ukrainos teritorijoje, vykdyti puolamąsias operacijas, pasitelkdami techniką ir personalą, tačiau dėl Ukrainos karių veiksmų jiems nepavyksta pasiekti savo tikslų.
