Svarbiausios naujienos
- „Rzeczpospolita“ kelia versiją: Lenkijoje stogą namui galėjo nuplėšti ne Rusijos dronas, o kai kas kita
- Baltarusija suteikė malonę dar 25 žmonėms, įskaitant politinius kalinius
- Iš buvusio „Aidar“ bataliono kuopos vado – griežti žodžiai dėl Trumpo reakcijos
- „Bloomberg“: po Trumpo reikalavimų subyrėjo ES planas dėl sankcijų Rusijai
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Iš buvusio „Aidar“ bataliono kuopos vado – griežti žodžiai dėl Trumpo reakcijos
15:04
Baltarusijoje baigiasi bendros su Rusija karinės pratybos „Zapad-2025“. Tai pirmosios Maskvos ir Minsko karinės pratybos nuo plataus masto karo pradžios. Pratybų išvakarėse ir jų metu Rusija įvykdė nemažai provokacijų NATO šalyse – į Lenkiją paleido bepiločių orlaivių, pažeidė Rumunijos oro erdvę ir viešai skelbė apie branduolinius bandymus.
Portalas „Unian“ paklausė Rusijos ir Ukrainos karo veterano, buvusio bataliono „Aidar“ kuopos vado Jevheno Dykyjaus, koks buvo šių pratybų tikslas, ar Kremlius jį pasiekė ir kokias išvadas turėtų padaryti Ukraina ir jos partneriai.
– Baltarusijoje baigiasi bendros su Rusija pratybos „Zapad-2025“. Koks apskritai buvo šių pratybų tikslas ir ar Maskva bei Minskas jį pasiekė?
– Svarbu susieti pačius mokymus ir tai, kas vyko aplink juos. Tai nėra du laike ir erdvėje sutapę dalykai. Visa tai – to paties plano dalis.
Tai pirmieji mokymai nuo didžiojo karo pradžios. Ir visiškai neatsitiktinai jų metu ši provokacija buvo įvykdyta Lenkijos oro erdvėje. Juk visa tai yra Rusijos strategijos, kuria siekiama įbauginti Vakarus ir pakirsti vienybę, dalis. Iš tikrųjų šių pratybų tikslas – pasiųsti signalą Vakarams, kad Rusija pasirengusi kariauti ne tik Ukrainoje. Kad Rusija pasirengusi pulti tas Rytų Europos šalis, kurios jau yra ES ir NATO narės. Tai yra, sukelti joms tiesioginę grėsmę.
O oro provokacijos per šias pratybas tikslas buvo patikrinti, kaip į tai reaguos kolektyviniai Vakarai. Deja, tenka konstatuoti, kad šiame etape Kremlius gavo viską, ko norėjo. Jei ne daugiau. Ir kol kas Vakarų demokratijos šį testą skaudžiai pralaimėjo.
Tai ne tik pirmosios pratybos po didžiojo karo. Tai pirmosios pratybos ir pirmoji rimta Rusijos provokacija Vakarų kryptimi Donaldo Trumpo prezidentavimo laikotarpiu. Iš tikrųjų Kremliaus tikslas buvo patikrinti, ar NATO dabar, valdant D.Trumpui, egzistuoja ir yra pasirengusi pasipriešinti Rusijai. Ir kol kas rezultatas Kremlių labai tenkina. Ir labai netenkina Vakarų demokratijų.
V.Putinas prieš daugelį metų mėgo klausti Vakarų lyderių – ar esate pasirengę kovoti dėl Narvos. Tai Estijos miestas, kuriame gyvena daug rusakalbių gyventojų. Ir jis labai tinka tokiam scenarijui kaip Krymas ar Donbasas.
Jis dažnai užduoda šį klausimą, o dabar jis iš tikrųjų užduoda šį klausimą daug aštresne forma. Ar esate pasirengę kariauti dėl Baltijos šalių? Ar esate pasirengę kariauti dėl Lenkijos? Ir Donaldas Trumpas jam pateikė visiškai aiškų atsakymą – ne, nepasirengęs. Ir tai gąsdina.
Lenkijos ir Baltijos šalių saugumo strategija labai priklauso nuo išorės pagalbos. Pavyzdžiui, lenkai iš tikrųjų to neslepia. Jų strategija tokia, kad jie perka daugiausia amerikietiškų ginklų, užima artimiausio JAV sąjungininko Europoje vaidmenį, vykdo išimtinai proamerikietišką politiką – kitaip nei kai kurios Vakarų Europos šalys. O jeigu kas nors nutiktų – Valstijos už juos įsitrauktų į karą prieš Rusiją.
Ir Donaldas Trumpas pasiuntė visiškai aiškų signalą. Kad prie jo administracijos JAV „neįsirašo“. Ir štai jo pareiškimas, kurį vėliau pakartojo sekretorius Rubio, kad jie nežino, ar Rusija dronus į Lenkiją pasiuntė tyčia, kad tai galėjo būti klaida. Turint minty, kad šiuo konkrečiu atveju klaida tiesiog atmestina.
O Vašingtono atsakas puikiai tiko Kremliui ir absoliučiai gąsdina Rytų Europą. Taigi V.Putinas gavo viską, ko norėjo.
– Šiame kontekste JAV kariuomenės atvykimas į šias pratybas atrodo labai simboliškas, ar ne?
Taip jau sutapo, kad 47-asis 200 metų gyvuojančios demokratijos prezidentas labai nemėgsta demokratijos ir labai mėgsta diktatūrą
– Atrodo labai blogai ir iš tikrųjų yra labai blogai. Tiesą sakant, tai yra dalis Donaldo Trumpo pastangų normalizuoti diktatorius, įtraukti juos į civilizuotą pasaulį, išvesti iš izoliacijos. Tai yra absoliučiai sisteminė jo politika. Taip jau sutapo, kad 47-asis 200 metų gyvuojančios demokratijos prezidentas labai nemėgsta demokratijos ir labai mėgsta diktatūrą.
Dar pirmosios kadencijos metu jis tiesiog apsupo Kim Jong Uną savo dėmesiu ir ištraukė jį iš izoliacijos. Antrosios kadencijos metu jam tenka daug didesni iššūkiai. Dabar jo pagalbos reikia Vladimirui Putinui. Aliaksandrui Lukašenkai reikia jo pagalbos. Ir jis kasdien teikia jiems tą pagalbą.
Jis jau ištraukė V.Putiną iš izoliacijos, iš karo nusikaltėlio jis tapo pasaulio politiku. Tai tikrasis Donaldo Trumpo tariamai taikdariškų pastangų rezultatas.
Pastaruoju metu jis taip pat buvo užsiėmęs A.Lukašenkos „baltinimu“. Taip, A.Lukašenka tariamai žengia atsakomuosius žingsnius, paleisdamas kai kuriuos politinius kalinius. Bet jis juos paleidžia tik su sąlyga, kad jie bus išvežti į Vakarus. Jau matėme, kaip M.Statkevičius, atsisakęs išvykti iš Baltarusijos, buvo tiesiog išvežtas į tą pačią „zoną“.
Reaguodamos į tai, kad A.Lukašenka iš šalies išvarė politinius kalinius, JAV jau atšaukė sankcijas „Belaviai“ ir ketina atidaryti ambasadą. O dabar kitas žingsnis – amerikiečių stebėtojų dalyvavimas Baltarusijos teritorijoje vykstančiuose ne baltarusiškuose, o rusiškuose manevruose.
JAV atstovai, kaip svečiai, stebėjo šiuos manevrus. Jų tikslas – įbauginti Rytų Europą. Ir Donaldas Trumpas tam neprieštarauja. Skamba baisiai, bet taip ir yra. Dabartinė JAV administracija Rytų Europą laiko teisėtų Rusijos interesų ir įtakos sfera.
– Kaip tuomet Vakarai turėtų reaguoti į šias pratybas?
– Nebūtina reaguoti į pačias pratybas. Tačiau į Rusijos politiką apskritai – tai jau kitas klausimas. Bet mes neturime Vakarų, kurie būtų pasirengę reaguoti. Todėl nematau prasmės spėlioti, ką jie turėjo daryti.
– Koks likimas laukia Rusijos kariškių, kurie dabar dalyvauja šiose pratybose? Vakarų analitikai tvirtina, kad jie gali ten pasilikti, kad sukeltų įtampą Europoje ar net provokacijas Ukrainos ir Baltarusijos pasienyje. Ar įmanomi tokie scenarijai?
Manau, kad iškart pasibaigus pratyboms jie visi iš karto atsidurs fronte su mumis. Tiksliau tariant, Donecko srityje
– Dabar mūsų teritorijoje Rusija turi 700 000 okupantų. Tačiau atsižvelgiant į jų patiriamus nuostolius ir tikslus, kuriuos jie dabar turi, jiems labai svarbu artimiausiais mėnesiais pridėti Donbasą. Ypač užimti šią paskutinę didelę pramonės aglomeraciją – Kramatorską, Slovjanską, Konstantinivką, Družkivką.
Ir todėl manau, kad tie kariai, kurie žaidžia raumenimis pasienyje su Europa, – nelabai turi šansų ten pasilikti ir rūkyti Baltarusijoje, laukdami, kad gal kada nors V.Putinas pradės dar vieną karą. Manau, kad iškart pasibaigus pratyboms jie visi iš karto atsidurs fronte su mumis. Tiksliau tariant, Donecko srityje.
Zelenskis perspėja: Lenkija nesugebėtų išgelbėti savo žmonių, jei Rusija surengtų masinį puolimą
00:02
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Lenkija nesugebėtų išgelbėti savo žmonių, jei prieš ją būtų surengtas masinė oro ataka. Apie tai jis kalbėjo duodamas interviu „Sky News“ žurnalistei, atvykusiai į Kyjivą.
„Mūsų karinės oro pajėgos su oro gynybos padaliniais, mobiliosiomis grupėmis, naikintuvais ir dronais-perėmėjais – tai daugiafunkcinė sistema – visa tai veikė prieš 810 dronų. Tą dieną jie numušė 700, o tai didelis skaičius. Dabar galime palyginti, pavyzdžiui, su Lenkija.
Tai nėra žinutė mūsų lenkų draugams – jie nėra karo būsenoje, todėl suprantama, kad jie nėra pasirengę tokiems dalykams. Bet jeigu palygintume: 810, o mes numušėme daugiau nei 700, o jie turėjo, atrodo, 19 dronų ir numušė keturis. Pas juos neskrido raketos ir balistiniai ginklai. Ir, žinoma, jie negalės išgelbėti žmonių, jei bus masinis puolimas“, – perspėjo V.Zelenskis.
Jis pridūrė, kad Ukraina gali mokyti ir treniruoti kitų šalių partnerių kariuomenes, nes jos taip pat labai padėjo Ukrainai nuo pat karo pradžios.
Zelenskis: Ukraina sužlugdė dvi rusų rudens puolamąsias operacijas
23:54
Rusijos pajėgos rengėsi dviem puolamosioms operacijoms šį rudenį. Tokį pareiškimą Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis padarė interviu „Sky News“.
„Mano nuomone, mes labai laiku sureagavome ir visiškai sužlugdėme dvi puolamąsias operacijas. Trečiąją, manau, jei atvirai, per dieną ar dvi suprasime, kad jie patyrė didelių nuostolių ir jiems nieko nepavyko. Bet man reikia dar vienos ar dviejų dienų, kad galėčiau apie tai pasakyti viešai“, – pridūrė valstybės vadovas, pasakodamas apie padėtį fronto linijoje.
V.Zelenskio nuomone, rusų okupantams viskas susiklostė blogiau, nei jie tikėjosi.
„Aš pasakyčiau taip: jiems viskas yra daug blogiau, nei jie raportavo Putinui. Putinas apie tai nežino. Manau, jis to nesupranta. Bet, be abejo, yra grafikai, yra jam pateikiami ataskaitos. Kažkuriuo momentu jis visa tai pamatys“, – pareiškė Ukrainos prezidentas.
Ar Vakarai gali sukurti neskraidymo zoną virš Ukrainos: NYT įvardijo tokio sprendimo riziką
21:59
Po neseniai įvykusio Rusijos dronų įsibrovimo į Lenkiją ir Rumuniją, Lenkijos vyriausybė pradėjo kalbėti apie neskraidymo zonos virš Ukrainos sukūrimą, siekdama apsaugoti Europos šalis nuo kitų Rusijos įsibrovimų. Apie tai rašo „The New York Times“.
„Jei Ukraina paprašys mūsų „numušinėti dronus“ virš jos teritorijos, tai bus mums naudinga“, – pabrėžė Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis.
Pasak jo, sprendimas turi būti priimtas kartu su NATO ir ES partneriais.
NYT primena, kad prieš trejus su puse metų Vakarų sąjungininkai atmetė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio prašymą sukurti neskraidymo zoną virš jo šalies. Tuomet NATO lyderiai atsakė, kad bijo, jog tokios zonos sukūrimas gali sukelti karo eskalavimą ir įtraukti Vakarų šalis į konfliktą su Rusija.
„Rusijos grėsmės pobūdis pasikeitė, nes Kremlius dabar remiasi masine tolimo nuotolio dronų gamyba, o ne danguje skraidančiais naikintuvais. Tačiau, analitikų nuomone, nustatydama neskraidymo zoną NATO vis tiek susidurtų su politiniais iššūkiais, o technologiniai pasiekimai, įvykę nuo 2022 m., taip pat apsunkintų jos sukūrimą kariniu požiūriu“, – pabrėžiama publikacijoje.
Tuo metu buvęs JAV ambasadorius Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijoje Michaelas R.Carpenteris pareiškė, kad Pentagonas vargu ar parems Vakarų nustatytą neskraidymo zoną, nes tai reikštų „perėjimą nuo netiesioginio karo prie tiesioginio konflikto“.
Savo ruožtu NYT priduria, kad jei Ukrainos sąjungininkai iš tiesų prisiims įsipareigojimus ginti Ukrainos oro erdvę, tai sukels dilemą.
„Jei jiems nepavyks sustabdyti Rusijos dronų, tai parodytų NATO bejėgiškumą. O jei jie juos perims brangiomis raketomis, o tai yra vienintelis realus variantas, atsižvelgiant į jų dabartinius gynybinius pajėgumus, tai greitai išeikvos jų arsenalą“, – analizuojama straipsnyje.
Kaip pažymėjo vyresnysis mokslo darbuotojas, tyrinėjantis karo aviaciją ir technologijas Karališkajame jungtiniame gynybos tyrimų institute Londone, Justinas Bronkas, Europa savarankiškai negalės sustabdyti dronų spiečių, kuriuos dabar naudoja Rusija.
„Vakarų oro pajėgos, ypač Europos, nėra pasirengusios nuolat atremti tokias grėsmes“, – pabrėžė jis.
Leidinyje pabrėžiama, kad vienintelė armija pasaulyje, susidurianti su masiniais dronų išpuoliais, yra Ukraina. Ji sukūrė daugiapakopę gynybos sistemą, kuri apima mobilias ugnies grupes, ginkluotas raketomis ir sunkiąja artilerija, naikintuvus, dronus-perėmėjus ir elektronines kovos priemones.
NYT taip pat pabrėžia, kad tų, kurie turi atremti Rusijos atakas, darbas yra sekantis.
„Aš ką tik nutūpiau – sąžiningai sakau, esu visiškai išsekęs“, – pažymėjo Ukrainos sraigtasparnio pilotas ir įgulos vadas Maksas. Jis pabrėžė: „Naktys yra sekinančios. Mūsų vaikinai skraido beveik 24 valandas iš eilės, daro tik trumpas pertraukas degalams papildyti. Jie tiesiog visiškai išsekę.“
Trumpo administracija patvirtino pirmąjį karinės pagalbos Ukrainai paketą, kurį apmokėjo NATO
21:38
JAV prezidento administracija patvirtino pirmąjį karinės pagalbos Ukrainai paketą, kurį finansavo JAV sąjungininkai iš NATO. Apie tai pranešė „Reuters“.
Prezidento Donaldo Trumpo administracija patvirtino pirmuosius JAV pagalbos Ukrainai ginklų srityje paketus, pranešė agentūros šaltiniai. Jie gali būti išsiųsti netrukus, nes Vašingtonas atnaujina ginklų tiekimą Kyjivui – šį kartą pagal naują finansinį susitarimą su sąjungininkais. Apie tai pranešė du su situacija susipažinę šaltiniai, kuriuos cituoja „Reuters“.
Pažymima, kad tai pirmasis naujo mechanizmo, kurį sukūrė JAV ir sąjungininkai, panaudojimas ginklų tiekimui Ukrainai iš JAV atsargų NATO šalių lėšomis.
Kaip rašo „Reuters“, remdamasi šaltiniais, gynybos ministro pavaduotojas politikos klausimais Elbridge'as Colby patvirtino du tiekimus už 500 mln. dolerių pagal naują mechanizmą, vadinamą „Ukrainos prioritetinių poreikių sąrašu“.
Uniformuotas Putinas prakalbo apie „Zapad“ pratybas: „Dalyvauja 100 tūkst. karių“
19:28
Bendrose Rusijos ir Baltarusijos pratybose „Zapad“ dalyvauja 100 tūkst. karių, antradienį pareiškė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, netikėtai apsilankęs šiose pratybose, kurių dalis vyksta netoli NATO sienų.
„Šiandien vykdome paskutinę strateginių pratybų „Zapad 2025“ dalį“, – sakė V. Putinas, vilkėjęs karinę uniformą.
„Dalyvauja 100 tūkst. karių“, – pridūrė jis.
Lietuvos žvalgybos duomenimis, iš viso „Zapad“ pratybose turėtų dalyvauti apie 30 tūkst. karių, vien Baltarusijoje laukiama iki 8 tūkst., Kaliningrade – iki 4 tūkst. karių. Pratybų tikslas – pademonstruoti galią Vakarams.
Plačiau apie tai skaitykite čia.
Garsioje amerikiečių laidoje – neregėta klaida: Ukraina pavaizduota be Krymo
19:00
Amerikiečių laidos „The Late Show with Stephen Colbert“ vedėjas paminėjo karą Ukrainoje, o ekrane pasirodė žemėlapis be Krymo.
Laida buvo skirta 10-osioms Stepheno Colberto darbo laidoje metinėms. Savo kalboje jis prisiminė svarbiausius 2015 m. įvykius amerikiečių gyvenime. Vieną iš fragmentų jis skyrė Ukrainai ir prezidentui Volodymyrui Zelenskiui.
„Nors Ukraina yra dėkinga už paramą ir dėmesį, net ir tokios smulkios klaidos yra svarbios. Rusija sistemingai naudoja tokias „žemėlapius be Krymo“ kaip savo propagandos elementą“, – rašė „UNITED24“ atstovai „Instagram“ paskyroje.
Ukrainos dronų atakos duoda vaisių: Rusijai gali tekti sumažinti naftos gavybą
18:16
Rusijos naftotiekių monopolininkė „Transneft“ įspėjo gamintojus, kad po dronų atakų prieš pagrindinius eksporto uostus ir naftos perdirbimo gamyklas gali tekti sumažinti naftos gavybą.
Apie tai praneša „Reuters“, remdamasi trimis gerai informuotais šaltiniais.
Pažymima, kad „Transneft“, per kurią transportuojama daugiau kaip 80 proc. Rusijoje išgaunamos naftos, neseniai apribojo naftos ir dujų bendrovių galimybę sandėliuoti naftos produktus jos vamzdynų sistemoje, teigė du Rusijos naftos ir dujų bendrovėms artimi šaltiniai.
Bendrovė taip pat įspėjo gamintojus, kad gali būti priversta apriboti žaliavinės naftos priėmimą, jei jos infrastruktūrai bus padaryta dar didesnė žala, sakė abu šaltiniai.
Šaltiniai pridūrė, kad dėl tokių išpuolių Rusija, kuriai tenka 9 proc. pasaulinės naftos gavybos, gali būti priversta mažinti gavybą.
Rugpjūtį ir rugsėjį Ukrainos bepiločiai kelis kartus smogė naftotiekio „Družba“ infrastruktūrai, todėl nutrūko naftos tiekimas į Slovakiją ir Vengriją. Rugpjūčio pabaigoje Ukrainos bepiločiai smogė naftos ir dujų terminalui Ust-Lugoje, o rugsėjį – Primorsko uostui, kurį valdo bendrovė „Transneft“. Buvo pažeista abiejų uostų infrastruktūra, todėl sutriko veikla.
Plačiau skaitykite ČIA.
Baltarusija suteikė malonę dar 25 žmonėms, įskaitant politinius kalinius
17:52
Baltarusija antradienį suteikė malonę 25 žmonėms, įskaitant politinius kalinius – tai jau antras toks paleidimas per mažiau nei savaitę, JAV prezidentui Donaldui Trumpui spaudžiant Minską paleisti šimtus politinių kalinių, kurie, anot teisių gynimo grupių, yra įkalinti šalyje.
Autoritarinis prezidentas „Aliaksandras Lukašenka priėmė sprendimą suteikti malonę 25 žmonėms“, teigiama jo biuro pranešime.
Žmogaus teisių gynimo grupė „Viasna“ atskirai paskelbė, kad tarp jų yra bent keli politiniai kaliniai, tačiau kol kas nėra išsamios informacijos apie tai, kas buvo paleistas.
Trumpas: Zelenskis bus priverstas sudaryti sandorį su Rusija
16:45 Atnaujinta 17:23
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis bus priverstas sudaryti paliaubų susitarimą su Rusija. Tai pareiškė JAV prezidentas Donaldas Trumpas, kurį cituoja „Clash Report“.
„Zelenskis ir Putinas vienas kito nekenčia. Atrodo, kad man reikia sėdėti su jais vienoje patalpoje, nes jie negali sėdėti kartu. Per daug stipri neapykanta“, – tikino JAV vadovas.
D.Trumpas taip pat sakė, kad Europos šalys turėtų nustoti pirkti naftą iš Rusijos.
„Jos (Europos šalys – red. past.) apie tai kalba, bet turi liautis“, – pabrėžė D. Trumpas.
Trumpas prakalbo apie Rusiją kaip agresorę
Visai neseniai Donaldas Trumpas pirmą kartą pavadino Rusiją agresore kare prieš Ukrainą. Kaip rašo „Politico“, toks pareiškimas rodo jo pozicijos Maskvos atžvilgiu pasikeitimą.
„Šią savaitę žuvo 8 000 karių iš abiejų šalių. Šiek tiek daugiau iš Rusijos, bet kai esi agresorius, prarandi daugiau“, – pabrėžė JAV prezidentas.
Taip pat pranešta, kad D.Trumpas pateikė Europai ultimatumą dėl sankcijų Rusijai. Pasak jo, tolesni JAV žingsniai sankcijų klausimu priklausys nuo to, ar Europos šalys sustiprins savo pačių ribojamąsias priemones.
„Rzeczpospolita“ kelia versiją: Lenkijoje stogą namui galėjo nuplėšti ne Rusijos dronas, o kai kas kita
16:35
Rugsėjo 10 d., kai Rusijos pajėgų dronai kirto Lenkijos oro erdvę, vieno namo stogą galėjo apgadinti ne bepilotis orlaivis, kaip anksčiau pranešta, o naikintuvo F-16 raketa, kurios nukreipimo sistema nesuveikė, rašo lenkų leidinys „Rzeczpospolita“, remdamasis savo šaltiniais.
Pažymima, kad prokuratūra kol kas nepatikslino, kas konkrečiai sunaikino pastatą Vyrykių kaime, Liublino vaivadijoje, vadindama tai „neatpažintu objektu“. Gynybos ministerija taip pat nepateikė detalių.
Pasak „Rzeczpospolita“ šaltinių, namo stogą Lenkijos kaime tikriausiai apgadino ne numuštas „Shahed“ dronas, o iš naikintuvo F-16 paleista raketa „oras-oras“.
Ji yra maždaug 3 metrų ilgio ir sveria daugiau kaip 150 kg.
Šaltinio teigimu, pasekmės galėjo būti daug rimtesnės, tačiau sprogimas neįvyko, nes nesuveikė kovinė galvutė.
Pasak žurnalistų, tyrėjai jau išsiaiškino incidento detales, tačiau kol kas jų viešai neatskleidė. Vyrykių kaimo meras sakė, kad sugriauto stogo remontas kainuos apie 50 tūkst. zlotų (11 tūkst. eurų). Nukentėjusiems jo savininkams buvo pasiūlytas laikinas būstas.
Tai vienintelis užfiksuotas atvejis po rugsėjo 10 d. įvykdyto apšaudymo, kai buvo užfiksuoti incidento metu padaryti nuostoliai.
Anksčiau naujienų agentūra „Reuters“ pranešė, kad Lenkijos kaime Vyrykių pensininkas Tomaszas Wesolowskis žiūrėjo žinias apie į Lenkijos oro erdvę įskridusius Rusijos dronus, kai vienas iš jų rėžėsi į jo namą.
„Įsijungiau televizorių ir visos žinios buvo apie šį masinį dronų skrydį. Po kurio laiko išgirdau virš galvos praskrendantį orlaivį... ir staiga kažkas sprogo“, – pasakojo vyras.
Po sprogimo T.Wesolovskis išbėgo į lauką ir pamatė, kad visas jo namo stogas sugriautas.
Rugsėjo 10 d. naktį Lenkijos oro erdvę kirto apie dvi dešimtys Rusijos bepiločių orlaivių, dauguma jų buvo iš Baltarusijos. Keturi iš dronų buvo numušti.
Rugsėjo 12 d. Lenkijos valdžios institucijos patikslino, kad į šalį įskrido 21 dronas. Pasak žiniasklaidos pranešimų, Rusijos bepiločiai orlaiviai tikriausiai skrido pulti logistikos centro Žešuve.
Po to Varšuva sušaukė neeilinį vyriausybės posėdį ir sustiprino saugumo priemones. Reaguodama į išpuolį, NATO aktyvavo sutarties 4-ąjį straipsnį, kuriame numatytos valstybių narių konsultacijos iškilus grėsmei vienai iš šalių.
Lenkijos ir Europos valdžios institucijos apkaltino Rusiją sąmoningu koordinuotu išpuoliu ir atmetė teiginius apie Ukrainos dalyvavimą.
