Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„The Telegraph“: Putinas vaikšto peilio ašmenimis
21:29
Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas atsidūrė tokioje padėtyje, kai karas su Ukraina pradeda kenkti ne tik Rusijos ekonomikai, bet ir jo pačio politiniam įvaizdžiui. Tokią nuomonę išsakė britų istorikas ir Rusijos tyrinėtojas Robertas Service'as savo straipsnyje, paskelbtame „The Telegraph“.
Autorius primena, kad Rusijos politinėje kultūroje valdžios teisėtumas tradiciškai siejamas su kariniais laimėjimais. Straipsnyje pateikiami istoriniai pavyzdžiai – nuo Rusijos imperijos pralaimėjimo 1905 m. kare su Japonija iki caro Nikolajaus II atsisakymo sosto po pralaimėjimų Pirmojo pasaulinio karo metu.
Pasak R.Service'o, ankstesnės Kremliaus karinės kampanijos V.Putinui buvo palyginti lengvos. 2014 m. Krymo aneksija įvyko beveik nesusiduriant su pasipriešinimu, o operacija Sirijoje iš esmės apsiribojo oro smūgiais.
Tačiau pilno masto karas su Ukraina pasirodė esąs visai kitoks.
Autorius atkreipia dėmesį, kad 2026 m. Pergalės dienos paradas Raudonojoje aikštėje pirmą kartą vyko be tankų ir naujausios karinės technikos dėl baimės dėl Ukrainos dronų atakų.
Leidinys rašo, kad Kremlius tikėjosi užbaigti invaziją per kelias dienas.
Tačiau karas jau tęsiasi penktus metus, o Rusijos ekonomika pradeda silpnėti dėl karinių išlaidų ir sankcijų.
Istorikas taip pat atkreipia dėmesį į V.Putino sprendimą išplėsti mobilizacijos mechanizmus.
Straipsnyje pažymima, kad Kremlius griežtina kontrolę informacinėje erdvėje.
Pasak R.Service'o, nepaisant represinio aparato ir žiniasklaidos kontrolės, V.Putino įvaizdis palaipsniui silpsta, o tai kelia grėsmę pačios valdžios stabilumui.
Xi Jinpingo ir Putino susitikimas tapo dar vienu kirčiu Rusijai
23:32
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas lankėsi pas Kinijos prezidentą Xi Jinpingą, kur buvo sutiktas „karališkai“. Abu lyderiai kalbėjo apie abiejų šalių „strateginį bendradarbiavimą“, „partnerystę“, „pasitikėjimą“ ir „abipusę pagarbą“. Tačiau Rusijos prezidentas iš Pekino grįžo beveik tuščiomis rankomis, o Kinijos lyderis dar kartą sustiprino savo pozicijas tarptautinėje arenoje.
V.Putiną Pekine priėmė labai šiltai ir iškilmingai, tačiau dar kartą derybose su Xi Jinpingu jam nepavyko pasiekti jokios pažangos dėl dujotiekio, jungiančio Rusiją ir Kiniją, į kurį Maskva vis dar deda dideles viltis.
Komentuodamas vizito rezultatus, V.Putino patarėjas Jurijus Ušakovas kalbėjo apie vizito metu vyravusią „Pekino dvasią“, o ne apie kokius nors konkrečius apčiuopiamus rezultatus.
Xi Jinpingas priėmė V.Putiną praėjus vos kelioms dienoms po JAV prezidento Donaldo Trumpo vizito Pekine.
PSO vadovas: per smūgius apgadinti organizacijos biurai Kyjive
20:54
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) vadovas sekmadienį pareiškė, kad jos biurai Kyjive buvo apgadinti nuo Rusijos smūgių nuolaužų, ir pabrėžė, jog išpuoliai prieš civilius privalo liautis.
Rusija surengė masinį Ukrainos sostinės bombardavimą, per kurį žuvo keturi žmonės, pranešė pareigūnai. Maskva paleido branduolinį ginklą galinčią nešti hipergarsinę raketą „Orešnik“ per vieną didžiausių atakų šiame ilgiau nei ketverius metus trunkančiame kare.
Naktį PSO biurą Kyjive „kliudė vieno iš daugelio smūgių mieste nuolaužos, apgadinti trečiojo aukšto langai“, socialiniame tinkle „X“ pranešė JT sveikatos agentūros vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas.
„Šiame pastate, be PSO, įsikūrusios ir kitos JT agentūros. Niekas nenukentėjo. Iki šiol pranešta apie daugybę žuvusiųjų ir sužeistųjų per naktines atakas prieš civilinę infrastruktūrą. Išpuoliai prieš sveikatos priežiūros įstaigas ir civilius privalo liautis. Dar kartą raginame nutraukti ugnį. Taika yra geriausias vaistas“, – teigė jis.
Penktadienį JT pabėgėlių agentūra (UNHCR) pranešė, kad jos nuomojamas sandėlis Dnipre, Rytų Ukrainoje, buvo visiškai sunaikintas tiesioginio Rusijos raketos smūgio, prarasta atsargų už milijonus dolerių. Per šį smūgį žuvo du žmonės.
Per šią trečiadienio ataką buvo sužeista ir kitų žmonių, padaryta didelė žala, sunaikinta apie 900 palečių su būtiniausios pagalbos daiktais ir pastogės medžiagomis, sakė UNHCR atstovė Ukrainoje Bernadette Castel-Hollingworth.
„Praradome pastogės medžiagas, įskaitant skubios pagalbos rinkinius, kuriuos dalijame po oro atakų; praradome miegamuosius kilimėlius, higienos reikmenis, antklodes ir būtiniausius skubios pagalbos daiktus“, – žurnalistams Ženevoje kalbėdama iš Varšuvos sakė ji.
Ji teigė, kad tai reikšminga, nes „tai buvo pirmas toks išpuolis prieš UNHCR objektą nuo pat plataus masto Rusijos invazijos“ į Ukrainą pradžios 2022 metais.
„Intensyvėjantys Rusijos išpuoliai visoje Ukrainoje žudo ir žaloja vis daugiau civilių, verčia žmones bėgti iš savo namų ir trikdo humanitarines operacijas šalyje“, – pridūrė B.Castel-Hollingworth.
Pasak jos, šiais metais per UNHCR remiamus tranzito centrus jau perėjo beveik 47 tūkst. evakuotųjų, nors bendras žmonių, palikusių savo namus Ukrainoje, skaičius yra kur kas didesnis.
„The Telegraph“: NATO pasiūlymui dėl Ukrainos nepritarė 5 šalys
20:18
Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Ispanija, Italija ir Kanada užblokavo pasiūlymą, kad NATO valstybės narės kasmet skirtų 0,25 proc. savo BVP karinei pagalbai Ukrainai, pranešė „The Telegraph“, remdamasis šaltiniais.
NATO generalinis sekretorius Markas Rutte šią savaitę pareiškė, kad šis planas nebus įgyvendintas, nes jam trūksta pakankamo palaikymo. Jis pažymėjo, kad tikėjosi, jog pasiūlymas bus patvirtintas artėjančiame Aljanso metiniame viršūnių susitikime Ankaroje.
Pasak leidinio šaltinių, bent septynios NATO valstybės narės, kurios jau skiria daugiau nei 0,25 proc. savo BVP karinei pagalbai Ukrainai, išreiškė paramą šiam planui. Tačiau bet kokiam Aljanso priimtam pasiūlymui reikalinga vieninga visų valstybių narių parama.
„Jos nėra labai entuziastingos dėl šios idėjos“, – leidiniui sakė šaltinis, nurodydamas Jungtinę Karalystę, Prancūziją, Ispaniją, Italiją ir Kanadą.
Leidinys pridūrė, kad Jungtinės Karalystės karinė parama Ukrainai yra trečia pagal dydį po JAV ir Vokietijos. Tačiau ji nesiekia 0,25 proc. BVP.
Parodė, kokią žalą padarė rusų paleista „Orešnik“: atakavo garažus
19:17
Naktį vykdydama didelio masto puolimą prieš Ukrainą, Rusija , be kita ko, panaudojo vidutinio nuotolio raketą „Orešnik“, skirtą branduoliniams smūgiams už kelių tūkstančių kilometrų .
Šiuo atveju Rusija panaudojo kinetinę kovinę galvutę be sprogstamųjų medžiagų.
Strateginė raketa „Oreshnik“ pataikė į garažus Bilos Cerkvos pakraštyje.
Žurnalistai iš „Suspilne“ paskelbė vaizdo įrašą, nufilmuotą smūgio vietoje. Įraše matyti įprastas garažų kompleksas, kuriame nėra jokių karinės veiklos požymių.
Emmanuelis Macronas skambučio metu įspėjo Aliaksandrą Lukašenką
17:06
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sekmadienį skambučio metu įspėjo Baltarusijos lyderį Aliaksandrą Lukašenką, pagrindinį Rusijos sąjungininką, neįsitraukti į Maskvos karą prieš Ukrainą, pranešė E.Macronui artimas šaltinis.
Įspėjimas nuskambėjo per pirmąjį praneštą dviejų lyderių pokalbį telefonu nuo pat Rusijos invazijos pradžios 2022 metų vasarį, kuri iš dalies buvo pradėta iš Baltarusijos teritorijos.
E.Macronas „pabrėžė riziką Baltarusijai, jei ji leis įsitraukti į Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą“, sakė anonimiškumo prašęs šaltinis.
„Jis taip pat paragino A.Lukašenką imtis būtinų žingsnių siekiant pagerinti Baltarusijos ir Europos santykius“, – pridūrė šaltinis.
Trumpame pranešime Baltarusijos prezidentūros interneto svetainėje teigiama, kad „valstybių vadovai aptarė regioninius klausimus ir Baltarusijos santykius su ES bei konkrečiai su Prancūzija“.
Pokalbis įvyko „Prancūzijos pusės iniciatyva“, priduriama pranešime.
Kiek anksčiau gegužę Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis nurodė kariams sustiprinti sieną su Baltarusija šiaurėje, teigdamas, kad Maskva iš ten rengia naują puolimą. Kremlius tai paneigė.
Rusija ir jos mažesnė sąjungininkė Baltarusija prieš kelias dienas, gegužės 18-ąją, surengė branduolines pratybas, Kyjivui suintensyvinus dronų atakas prieš Rusiją.
Baltarusijoje, kuri ribojasi su NATO rytiniu flangu, dislokuota naujausia Rusijos branduolinį ginklą nešti galinti raketa „Orešnik“.
Sekmadienį Rusija trečią kartą kare prieš Ukrainą panaudojo šią balistinę hipergarsinę raketą per masinę dronų ir raketų ataką, sukėlusią didžiulius sugriovimus visame Kyjive.
Vengrija griežtai pasisakė apie naktinę Rusijos ataką
16:06
Vengrijos užsienio reikalų ministrė Anita Orban išreiškė solidarumą su Ukrainos žmonėmis po sekmadienį įvykusio didelio masto Rusijos puolimo.
A.Orban pavadino naktinį Rusijos puolimą prieš Ukrainos sostinę žiauriu ir pabrėžė, kad smūgiai prieš civilinius objektus yra nepriimtini.
„Rusijos žiaurios naktinės atakos Kyjive yra dar vienas siaubingas priminimas apie šio karo aukas. Civiliai gyventojai niekada neturėtų pabusti nuo raketų, dronų ir sprogimų garsų, bijodami dėl savo gyvybės. Sunaikinti namai, sugriautos šeimos, žuvę ir sužeisti nekalti žmonės – tai nepriimtina“, – rašė Vengrijos užsienio reikalų ministrė.
Kaip pabrėžė pareigūnė, Budapeštas griežtai smerkia šiuos Rusijos smūgius ir reiškia solidarumą su atakų aukomis bei Ukrainos žmonėmis.
Skaudus smūgis Kremliui: po Ukrainos atakos Rusijoje – milžiniškas gaisras
15:26
Ukraina sudavė smūgį svarbiai Rusijos degalų perpumpavimo stočiai, kuri tiekia degalus į Maskvos regioną ir yra tiesiogiai susijusi su degalų tiekimu į Šeremetjevo, Domodedovo ir Vnukovo oro uostus.
Pasak Ukrainos saugumo tarnybos, SBU specialiojo operacijų centro „Alfa“ specialistai surengė smūgį prieš Vtorovo linijinę gamybos ir paskirstymo stotį (LPDS), esančią Rusijos Federacijos Vladimiro srityje.
Ši stotis yra pagrindinis mazgas pagrindinėje naftos produktų vamzdynų sistemoje, per kurią žaliava, daugiausia dyzelinis kuras, iš naftos perdirbimo gamyklų centrinėje Rusijoje transportuojama į eksporto uostus ir vidaus vartotojams.
Pasak SBU, sėkmingas dronų smūgis sukėlė didžiulį gaisrą, apėmusį 800 kvadratinių metrų plotą objekte.
Ataskaitoje pažymima, kad, skirtingai nuo priešo, kuris sąmoningai puola civilinę infrastruktūrą ir civilius, Ukraina vykdo tikslius smūgius tik prieš karinius ir strateginius taikinius, susijusius su Rusijos agresijos palaikymu.
Zelenskis aplankė sunaikintą Černobylio muziejų: parodė rusų atakos žalą
14:33
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atvyko į Kyjive esantį Nacionalinį Černobylio muziejų, kuris buvo apgadintas per naktinį Rusijos puolimą.
Prezidentas pranešė, kad Rusijos smūgis faktiškai sunaikino Černobylio muziejų, apgadino Nacionalinį dailės muziejų ir pastatą, kuriame buvo įsikūręs Vokietijos ARD biuras.
V.Zelenskis jau kalbėjosi su Prancūzijos prezidentu ir Norvegijos ministru pirmininku bei rengiasi kitoms deryboms.
Kyjeve buvo apgadinta iš viso penkiasdešimt objektų – daugiabučiai ir privatūs namai, prekybos centrai, švietimo įstaigos, turgus, Valstybinės gelbėjimo tarnybos ir policijos administraciniai pastatai bei Nacionalinis Černobylio muziejus.
Kaja Kallas, Emmanuelis Macronas pasmerkė Rusijos raketos „Orešnik“ panaudojimą Ukrainoje
14:12
Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadovė Kaja Kallas sekmadienį pareiškė, kad Rusija siekia „terorizuoti Ukrainą“ savo naujausiu masiniu bombardavimu, įskaitant pranešimus apie branduolinį užtaisą galinčios nešti raketos „Orešnik“ panaudojimą.
„Rusija atsidūrė aklavietėje mūšio lauke, todėl ji terorizuoja Ukrainą sąmoningais smūgiais į miestų centrus“, – socialiniame tinkle „X“ rašė K.Kallas.
„Pranešimai, kad Maskva naudoja vidutinio nuotolio balistines raketas „Orešnik“ – sistemas, sukurtas nešti branduolines galvutes – yra politinė gąsdinimo taktika ir neapgalvotas balansavimas ties branduolinio karo riba“, – pridūrė ji.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sekmadienį taip pat pasmerkė Rusijos smūgius į civilinius taikinius ir pranešimus apie branduolinį užtaisą galinčios nešti hipergarsinės balistinės raketos „Orešnik“ panaudojimą per masines naktines atakas prieš Ukrainą.
„Rusijos smūgiai į civilinius taikinius Ukrainoje tęsiasi (...) Prancūzija smerkia šią ataką ir balistinės raketos „Orešnik“ panaudojimą“, – socialiniame tinkle „X“ rašė E.Macronas, teigdamas, kad tai rodo „Rusijos agresijos karo aklavietę“.
Pirmas kartas nuo Antrojo pasaulinio karo: Ukrainos ministras paskelbė, kur taikėsi rusai
13:35
Sekmadienį, per Rusijos smūgius Kijevui buvo apgadintas Ukrainos užsienio reikalų ministerijos pastatas.
Kaip sako Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha dėl netoli pastato įvykusių sprogimų buvo padaryta nedidelė žala. Ukrainos užsienio reikalų ministerijos pastatas buvo apgadintas pirmą kartą nuo Antrojo pasaulinio karo.
Ministras pabrėžė, kad sekmadienio Rusijos smūgiai buvo nukreipti į istorinę miesto dalį.
„Sarbu pažymėti, kad Rusijos smūgiai buvo nukreipti į istorinę vietovę. Tai dar vienas įrodymas, kad turime reikalų su barbarų ordomis, o ne civilizacijos paveldėtojais“, – paskelbė jis.
