Sekite 15min Google
38-erių autoriaus romanas pasakoja apie pavojingą haitiečio kelionę į Kanadą per Braziliją, Meksiką ir Jungtines Valstijas. Knyga tapo bestseleriu Prancūzijoje, jos parduota apie 35 tūkst. egzempliorių. Ji taip pat pelnė „Fnac“ romano premiją ir sulaukė palankių kritikų atsiliepimų.
Skandalas kilo po to, kai anoniminė paskyra socialiniame tinkle „X“ pareiškė, kad romanas esą „beveik visas parašytas dirbtinio intelekto“. Įtarimams pagrįsti buvo pasitelktas DI sukurtų tekstų aptikimo įrankis „Pangram“.
Knyga tapo bestseleriu Prancūzijoje, jos parduota apie 35 tūkst. egzempliorių.
Goncourt'ų akademija pranešė pašalinusi kūrinį iš kandidatų sąrašo dėl „nuoseklių patikimų tyrėjų ir žurnalistų atliktų analizių išvadų“, leidžiančių manyti, kad romanas „greičiausiai didžiąja dalimi yra dirbtinio intelekto produktas“.
Pats Th.Orélienas kategoriškai neigia rašydamas romaną naudojęs DI. Jo leidėjas Prancūzijoje teigia, kad autorius kūrinį pradėjo rašyti dar 2017-aisiais, o pirmąjį rankraščio variantą baigė 2019 metais – gerokai prieš plačiai paplintant generatyvinio DI įrankiams.
Po 2010 metais Haitį nusiaubusio žemės drebėjimo į Kanadą emigravęs rašytojas pareiškė taip pat tapęs „daugybės rasistinių išpuolių“ taikiniu. Kartu su leidėjais Prancūzijoje ir Kvebeke jis teigia renkantis medžiagą, kuri turėtų pagrįsti jo poziciją.
Tačiau kilus skandalui Kvebeko laikraštis „La Presse“ paskelbė ir kitų kaltinimų. Leidinio teigimu, kai kuriuose 2012–2013 metais Th.Orélieno publikuotuose straipsniuose bei komentaruose galima aptikti plagijavimo požymių. „Radio-Canada“ tyrimas vėliau nustatė, kad mažiausiai penkiuose jo tekstuose dalis turinio buvo nukopijuota iš kitų autorių darbų.
„La Presse“ taip pat skelbė, kad 2012 metais apdovanojimą pelniusiame Th.Orélieno apsakyme „Où va le monde“ aptikti mažiausiai keturi sakiniai, sutampantys su 1960 metais išleista Louis Pauwelso knyga „Le matin des magiciens“. Į leidinio prašymą pakomentuoti šiuos kaltinimus rašytojas neatsakė.
Ar galima pasitikėti DI detektoriais?
Skandalas atkreipė dėmesį ir į DI sukurtų tekstų aptikimo įrankių patikimumą. Tyrimai rodo, kad „Pangram“ DI naudojimą nustato daugiau kaip 95 proc. tikslumu, o klaidingai žmogaus parašytą tekstą DI kūriniu palaiko itin retai. Vis dėlto tokių atvejų yra pasitaikę.
Prancūzų DI ekspertas Benoît Raphaëlis nusprendė patikrinti, ar „Pangram“ negalėjo suklaidinti Th.Orélieno rašymo stilius. Pats autorius pabrėžė, kad jo kūrybai būdinga Haičio ir Karibų regiono tradicija, gyvosios kalbos ritmas, pasikartojimai ir savita vaizdinija.
B.Raphaëlis į „Pangram“ įkėlė kelių kitų Haičio rašytojų romanų ištraukas – visos jos buvo teisingai atpažintos kaip parašytos žmonių.
Ekspertas taip pat patikrino iki 2023 metų publikuotus Th.Orélieno eilėraščius, trumpąją prozą ir kritikos tekstus, sukurtus dar iki dabartinių generatyvinio DI sistemų išpopuliarėjimo. Jie taip pat buvo atpažinti kaip žmogaus kūryba.
B.Raphaëlis teigė, kad dar iki viešai įsiplieskiant skandalui Th.Orélieno romane pastebėjo DI generuojamiems tekstams būdingų požymių, tarp jų – pernelyg dažnai pasikartojančias tam tikras retorines konstrukcijas.
Vis dėlto DI detektoriai nėra neklystantys. „Pangram“ anksčiau buvo pasitelktas ir keliant įtarimus dėl kitų literatūros kūrinių. Pavyzdžiui, įtarimų sulaukė Jamiro Naziro literatūrinę premiją pelnęs apsakymas, tačiau vėliau autorius buvo oficialiai išteisintas. Jis paaiškino dėl lėtinių sveikatos problemų naudojantis kalbos vertimo į tekstą priemonėmis, o vėliau tekstą kruopščiai redaguojantis.
Ar rašytojai gali naudoti DI?
Th.Orélieno istorija Prancūzijoje sukėlė ir platesnę diskusiją – ar rašytojas privalo atskleisti, kad kūryboje naudojosi dirbtiniu intelektu, ir ar toks naudojimas apskritai turėtų būti vertinamas kaip problema.
Garsi prancūzų rašytoja Virginie Despentes stojo Th.Orélieno pusėn. Jos teigimu, autorius neprivalo teisintis, kokiomis priemonėmis rašo.
Autorius neprivalo teisintis, kokiomis priemonėmis rašo.
Tuo metu rašytojas Raphaëlis Doanas, pats atvirai kūręs knygą kartu su „ChatGPT“, teigė manantis, kad Th.Orélienas DI vis dėlto naudojo. Jo nuomone, tai išduoda formulėmis paremtas stilius, nuvalkioti vaizdiniai ir tarp atskirų scenų trūkstamas pasakojimo vientisumas.
Literatūros tyrinėtojai kelia klausimą, ar DI ilgainiui netaps dar vienu rašytojo įrankiu, kurį, kaip ir bet kurią kitą technologiją, galima panaudoti kūrybiškai arba paviršutiniškai.
Tačiau išlieka ir kitas klausimas – ar skaitytojas turi teisę žinoti, kad prie kūrinio kūrimo prisidėjo dirbtinis intelektas.
Daugeliui literatūra tebėra savotiškas nerašytas autoriaus ir skaitytojo susitarimas, todėl pasitelkus DI būtų pagrįsta apie tai informuoti ir leisti pačiam skaitytojui nuspręsti, ar jis nori tokį kūrinį skaityti.
