Svarbiausios naujienos
- D.Trumpas pasisakė dėl karo Ukrainoje ir užsiminė apie Lietuvą.
- Netikėtai išsiskyrė nuomonės dėl branduolinio ginklo: kiek dronų reikia, kad V.Putinas paspaustų mygtuką.
- Kontratakuodami Kurske rusų tankai įstrigo savo pačių spąstuose.
- Partizanai nufilmavo: Kursko srityje sprogo geležinkelis.
- „Bloomberg“ paaiškino, kodėl paliaubos gali būti žalingos, ir kaip Ukrainai laimėti.
- „The Economist“: Ukraina ir Vakarai turi pripažinti, kad jie pralaimi karą.
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
D.Trumpas pasisakė dėl karo Ukrainoje ir užsiminė apie Lietuvą
18:28
Kandidatas į JAV prezidentus Donaldas Trumpas, kuris anksčiau pažadėjo paremti Ukrainą, jei laimės rinkimus, davė interviu, kuriame dar kartą priminė, kad jis yra vienintelis pastarųjų metų JAV lyderis, kuriam valdant Rusija neva nepuolė „kaimynų“, įskaitant Ukrainą, ir kalbėjo apie savo santykius su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
Per pokalbį su amerikiečių rašytoju ir žurnalistu Marcu Thiessenu laikraščiui „The Washington Post“ D.Trumpas sakė, esą Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas niekada nebūtų ėmęsis plataus masto karo prieš Ukrainą jam valdant:
„V.Putinas niekada nebūtų ėjęs į Ukrainą. Mes apie tai kalbėjomės, ir tai buvo jam labai svarbu, bet jis niekada nebūtų įžengęs, jei aš būčiau [vadovavęs].“
D.Trumpas tvirtino, kad V.Putinas apie invaziją pradėjo galvoti po JAV karių išvedimo iš Afganistano 2021 m.
„Problema ta, kad dabar situacija visiškai kitokia, nes [Putinas] prarado daug žmonių, bet padarė didelę pažangą. Jis perėmė didžiąją dalį šios šalies [Ukrainos]“, – sakė kandidatas į prezidentus.
„Na, tos, kurios yra arti, jos turės bėdų, jei kas nors atsitiks“
D.Trumpas pabrėžė, kad, jo nuomone, pagrindinė problema tebėra ta, kad „Europa, kaip ir NATO, nemoka savo sąžiningos dalies“. Jis mano, kad Europos Sąjungos šalys turėtų investuoti į gynybą tiek pat, kiek ir JAV, nes, pasak jo, ES ekonomika yra „panašaus dydžio“ kaip JAV.
Paklaustas, o kaip yra dėl NATO sąjungininkių, tokių kaip Lenkija ir Lietuva, kurios suteikė Ukrainai daugiau pagalbos nei Jungtinės Valstijos, skaičiuojant procentais nuo BVP? „Na, tos, kurios yra arti, – sakė D.Trumpas, – jos turės bėdų, jei kas nors atsitiks“.
„Lenkijos padėtis yra kitokia nei kai kurių kitų. Kai kurios kitos yra... daug toliau. ... Jos turėtų mokėti vienodai su mumis“, – akcentavo D.Trumpas.
15min primena, kad Lietuva skiria ypatingą demesį ir didina gynybos pajėgumus, kad bendrai su kitomis NATO narėmis atremtų Rusijos agresiją.
D.Trumpas – apie V.Zelenskį: jis man patinka
Daugelis prieš Ukrainą nusiteikusių dešiniųjų mano, kad D.Trumpas pritaria jų priešiškumui Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui. Tačiau respublikonų kandidatas į JAV prezidentus žurnalistuitvirtino, kad V.Zelenskis jam patinka. „Su V.Zelenskiu palaikiau gerus santykius, – sakė D.Trumpas. – Jis man patinka. Nes per apkaltos apgaulę... jis galėjo pasakyti, kad nežinojo, jog [pokalbis] buvo įrašinėjamas. ... Bet užuot norėjęs pasirodyti ir sakęs: „Taip, aš jaučiau grėsmę“, jis pasakė: „Jis nepadarė visiškai nieko blogo“.
Per spaudos konferenciją „Trump Tower“ prieš susitikimą su V.Zelenskiu D.Trumpas jį gyrė, vadindamas jį „plieno gabalu“ apkaltos proceso metu, ir sakė, kad jo dėka „apkaltos apgaulė tada baigėsi“.
Po susitikimo politikas pastebėjo: „Aš daug ko išmokau. Abu norime, kad jis [karas] baigtųsi, abu norime sąžiningo susitarimo, ir jis bus sąžiningas“. Anksčiau D.Trumpas yra teigęs, kad jei V.Putinas nesutiks su taikos susitarimu, tai reiškia, kad Ukrainai teks teikti daug didesnę pagalbą nei iki šiol.
Lemtingame susitikime – D.Trumpo akibrokštas: aš taip pat palaikau labai gerus santykius su prezidentu V.Putinu
15min primena, kad praėjusį penktadienį Donaldas Trumpas ir Volodymyras Zelenskis surengė susitikimą, nors respublikonų kandidatas į Baltuosius rūmus neseniai išsakė aštrios kritikos Ukrainos kovai su Rusijos invazija.
„Gėda, bet tai karas, kurio neturėjo būti, ir mes jį išspręsime, – „Trump Tower“ sakė respublikonas. – Tai sudėtinga dėlionė (...) Žuvo per daug žmonių. Per daug gražių miestų.“
JAV žiniasklaida anksčiau buvo pranešusi, kad susitikimas „Trump Tower“ Niujorke nė neįvyks, mat D.Trumpą įžeidė Ukrainos prezidento komentarai žurnalui „The New Yorker“, kai jis sakė, kad respublikonas „nelabai žino, kaip sustabdyti karą“.
Visgi vėliau pranešta, kad D.Trumpas priims V.Zelenskį.
„Manau, mes visi sutinkame, kad karas Ukrainoje turi būti sustabdytas, o Putinas negali laimėti“, – sakė V.Zelenskis, atvykęs į susitikimą.
„Tai, kad šiandien esame kartu, yra labai geras ženklas“, – pareiškė kartu su juo į konferencijų salę atvykęs D.Trumpas, išreiškęs viltį dėl „gero susitikimo“.
Buvęs JAV prezidentas sakė, kad gerokai anksčiau, nei sausio 20-oji, kai pergalės atveju jis grįžtų į Baltuosius rūmus, „mes galime pasiekti kažką, kas būtų naudinga abiem pusėms“.
K.Volkeris: ir J.Bidenas, ir D.Trumpas leis Ukrainai smogti į Rusijos gilumą
00:39
JAV prezidento Joe Bideno administracija gali sušvelninti apribojimus Ukrainos smūgiams Rusijos teritorijoje dar iki rinkimų arba po jų. Tokią nuomonę išsakė buvęs JAV specialusis atstovas Ukrainai Kurtas Volkeris.
„Darau prielaidą, kad dar prieš rinkimus arba netrukus po jų J.Bideno administracija pradės naikinti šiuos apribojimus, galbūt be garsių pareiškimų, bet pradės. Visai įmanoma, kad sprendimai bus priimami konkrečiomis progomis, palaipsniui“, – sakė jis interviu „Deutsche Welle“.
Tuo pat metu K.Volkeris neatmeta, kad Donaldas Trumpas – jei laimės rinkimus – gali žengti dar toliau.
„Jeigu Trumpas laimės, neatmestina, kad jis žengs dar toliau. Jis pasakys ukrainiečiams: „Štai jums nauja lendlizo sutartis. Jūs galite skolintis tiek pinigų, kiek jums reikia, jei tik panaudosite juos amerikietiškiems ginklams pirkti. Kariaukite! Su viena sąlyga – kai Putinas bus pasirengęs baigti karą, jūs taip pat jį baigsite“. Tokiu būdu jis darys spaudimą Putinui. Jis sakys: „Mes duosime ukrainiečiams tiek ginklų, kiek jiems reikės, užtikrinsime, kad Ukraina įstotų į NATO. Nutraukite karą!“, – aiškino buvęs JAV specialusis pasiuntinys Ukrainoje.
Jo nuomone, bet kuri JAV administracija ateinančiais metais laikysis nuostatos, kad Ukraina turėtų suartėti su NATO.
„Būtų gerai, kad bet kuri nauja administracija laikytų tai neatsiejama karo užbaigimo plano dalimi. Kol kas nei demokratai, nei respublikonai, mano nuomone, nėra tam visiškai pasirengę. Tačiau jie pamažu artėja prie šios pozicijos. Manau, anksčiau ar vėliau jie prieis prie išvados, kad pirmiausia reikia užbaigti karą, o tada, siekiant įtvirtinti taiką, priimti Ukrainą į NATO. Tada bus sukurta tvari taika ir sąlygos veiksmingai atgrasyti Rusiją“, – teigė K.Volkeris.
Jau kelis mėnesius Ukraina bando gauti leidimą smūgiams giliai į Rusijos teritoriją. Tačiau jo vis dar negauna.
„DeepState“: rusai iš vakarų ir pietų įžengė į Vuhledarą
23:33
Rusų okupacinės pajėgos iš vakarų ir pietų įžengė į Vuhledarą Volnovachos rajone, Donecko srityje.
Apie tai savo „Telegram“ kanale praneša projekto „DeepState“ analitikai. Jie publikuoja okupantų darytas nuotraukas iš Ukrainos miesto.
Vienoje iš jų – Rusijos vėliavos vakarinėje Vuhledaro dalyje.
„Jie skelbia ne tik centrinės miesto dalies, kurioje gynybos pajėgos toliau priešinasi, apšaudymą, bet ir savo pėstininkų judėjimą mieste ir tarp daugiaaukščių pastatų“, – pridūrė ekspertai.
Naujausioje Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo suvestinėje teigiama, kad Ukrainos kovotojai atrėmė šešis Rusijos puolimus prie Vuhledaro, Bohojavlenkos ir Zolota Nyvos.
Lenkijos ministras įvardijo šalį, galinčią sustabdyti Rusiją
22:50
Rusija negalėtų kariauti prieš Ukrainą be Pekino paramos, todėl Kinija gali ir turi ją sustabdyti. Tai Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis pareiškė pokalbyje su „The Washington Post“ žurnaliste. „Putinas negalėtų vykdyti šio karo be komponentų ir medžiagų iš Kinijos. Todėl Kinija galėtų sustabdyti šį karą. Ir ji turėtų tai padaryti“, – pridūrė jis.
Lenkijos ministro teigimu, V.Putinas sustos tik tada, kai supras, kad negali laimėti „priimtina“ kaina. R.Sikorskis taip pat mano, kad branduoliniai grasinimai tėra būdas įbauginti viešąją nuomonę Vakaruose: „Putinas yra diktatorius. Jį sulaikys mūsų galia, o ne jo paties doktrinos. Niekas neplanuoja jokios agresijos prieš Rusiją. Būtent Rusija yra agresorė. Būtent Rusija įsiveržė į Ukrainą. Putinas jaučiasi saugus, mesdamas visas savo pajėgas į karą prieš Ukrainą, nes žino, kad NATO yra grynai gynybinis aljansas.“
R.Sikorskis patikino, kad Varšuva remia Ukrainos narystę NATO ir nori, kad ši šalis laimėtų karą. Jis taip pat pasisakė už Ukrainos oro gynybos stiprinimą, į Lenkijos teritoriją skrendančių Rusijos raketų ir dronų numušimą ir draudimo smogti tolimojo nuotolio ginklais į Rusijos teritorijoje esančius aerodromus panaikinimą.
Ministras pripažino, kad Lenkija nerimauja dėl Jungtinių Valstijų prezidento rinkimų rezultatų, tačiau šalis nori palaikyti su jomis „geriausius santykius“, nepriklausomai nuo to, kas laimės. Paklaustas apie „nuovargį Vakaruose“, jis atsakė: „Nuo ko mes pavargome? Tai ukrainiečiai yra pavargę. Turime laikytis kurso, nes jei Putinas pralaimės, bus atkurta tarptautinė teisė ir Rusija reformuosis.“
„The Atlantic“: karas Ukrainoje gali būti pralaimėtas ne todėl, kad rusai laimi
22:35
Amerikos strategija Ukrainoje ir problemos dėl paramos Kyjivui gali virsti karo pralaimėjimu. Apie tai rašo Vietnamo karo veteranas ir rašytojas Karlas Marlantesas ir rašytojas bei veteranas Elliotas Ackermanas žurnalo „The Atlantic“ straipsnyje.
Neseniai vykusios kelionės į Ukrainą metu kartu su JAV respublikonų ir demokratų įstatymų leidėjais jie aplankė rusų sunaikintų civilinių objektų griuvėsius ir lankėsi fronto linijoje, kur susitiko su kareiviais, papasakojusiais apie žiaurią rusų taktiką. Tačiau labiausiai nerimą kėlė JAV strategija Ukrainoje, pagal kurią ukrainiečiams teikiama pakankamai karinės pagalbos, kad jie nepralaimėtų karo, bet nepakankamai, kad jį laimėtų. Ši strategija pamažu alina Ukrainą ir jos žmones, teigia K.Marlantesas ir E.Ackermanas.
„Abu esame jūrų pėstininkų veteranai. Turime bendrą 60 metų kovinę patirtį, įskaitant Vietnamą, Iraką ir Afganistaną. Karo baisumai mums nėra svetimi. Tačiau abu jautėme gilų nerimą, kai baigėme savo kelionę“, – pažymėjo autoriai.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis daug laiko praleido maldaudamas sąjungininkų ginklų ir leidimo juos panaudoti visu pajėgumu. Tačiau dabar jo administracija tik maldauja ginklų, kurie jau buvo pažadėti. Dabar šie vėlavimai yra JAV gynybos departamento protokolų, kurie daro įtaką JAV atsargų mažinimo tempui, rezultatas. Kiekviena žinyba privalo laikyti tam tikrą kiekį ginklų ir šaudmenų rezerve karo atvejui, ir jiems neleidžiama sumažinti šių kiekių.
Autoriai pažymi, kad amerikiečiai ginklus rezerve laiko būtent tokios krizės, kokia vyksta Ukrainoje, atvejui. Jų teigimu, JAV „privalo suteikti galimybę naudotis šiais ginklais tiems, kurie juos panaudotų mūsų bendrai gynybai“. Jie pažymi, kad karas Ukrainoje gali būti pralaimėtas. Ne todėl, kad rusai laimi, o todėl, kad Ukrainos sąjungininkai neleis jai laimėti.
„Jei skatinsime ukrainiečius kovoti, bet nesuteiksime jiems įrankių, reikalingų pergalei, istorija neabejotinai padarys išvadą, kad ne tik rusai vykdė nusikaltimus prieš Ukrainą“, – daro išvadą K.Marlantesas ir E.Ackermanas.
Ukrainoje sulaikyti du asmenys, įtariami padegimu „priešo įsakymu“
20:46
Ukrainos vakariniame Ivano Frankivsko mieste pirmadienį sulaikyti du asmenys, kaltinami tuo, kad Rusija jiems sumokėjo už transporto priemonės padegimą, o Kyjivas įtaria, kad tai platesnio masto sabotažo operacija.
Policija paskelbė tamsiai žalios spalvos mikroautobuso, kurio priekis apgadintas, nuotraukas, taip pat neryškius vaizdus, kuriuose matyti saugumo tarnybos SBU sulaikoma moteris.
Policija nurodė, kad dėl padegimo buvo sulaikyti 24 metų moteris ir jos 40 metų kaimynas, kurie, kaip įtariama, veikė vykdydami „priešo specialiosios tarnybos nurodymus“.
„Moteris internete ieškojo lengvo darbo ne visai darbo dienai. Netrukus su ja susisiekė priešo specialiosios tarnybos atstovas ir pasiūlė pinigų už tai, kad ji padegtų remontuojamas karines transporto priemones“, – sakoma Ivano Frankivsko policijos pareiškime.
Plačiau apie tai skaitykite čia.
NATO šalis parėmė „Kinijos planą“ Ukrainai: J.Stoltenbergas padarė pareiškimą
20:28
NATO šalys turėtų visapusiškai remti Ukrainos planą dėl jos ateities, pareiškė kadenciją baigiantis NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, komentuodamas Turkijos sprendimą paremti naują Kinijos iniciatyvą.
„Turėtume palaikyti Ukrainos iniciatyvą“, – sakė jis interviu „Politico“, likus dienai iki pasitraukimo iš NATO vadovo pareigų.
J.Stoltenbergas sakė, kad būtent Ukrainos taikos iniciatyva gali užtikrinti procesą, galintį atvesti prie tvarios taikos: „Ir, žinoma, galiausiai būtent ukrainiečiai turi nuspręsti, kokios sąlygos jiems priimtinos. Juk jie yra plataus masto invazijos aukos.“
Prie Kinijos taikos plano prisijungė 17 šalių grupė, o Turkija yra vienintelė NATO narė šioje grupėje, sakoma straipsnyje. Pasak Kinijos užsienio reikalų ministro Wang Yi, jų iniciatyva yra „ne apie konflikto pusių pasirinkimą, ne apie blokų konfrontaciją ir ne apie esamų platformų pakeitimą“.
Rusija sustiprino Krymo tilto saugumą: štai kaip
19:02
Siekdama sustiprinti strategiškai svarbaus Krymo tilto saugumą, Rusija Tuzlos saloje Kerčės sąsiauryje ant metalinių bokštų įrengė dvi pažangias priešlėktuvinės gynybos sistemas „Pancyr-SM“.
Kaip skelbia defence-blog.com, sistemos „Pancyr-SM“ – eksportui skirtas variantas su šarvuota kabina ant „KamAZ-53958“ važiuoklės – nudažytos dykumos kamufliažu ir anksčiau buvo demonstruojamos kaip unikalus prototipas per Rusijos pergalės paradą Tuloje ir forumą „Armija“.
Krymo tiltas, dar vadinamas Kerčės sąsiaurio tiltu, yra pagrindinė infrastruktūros jungtis tarp žemyninės Rusijos ir aneksuoto Krymo pusiasalio.
Sistema „Pancyr-SM“, šioje konfigūracijoje vadinama „Pancyr-S1M“, pasižymi keliais patobulinimais, palyginti su standartiniais analogais. Dėl patobulintų taktinių ir techninių specifikacijų šis modelis gali atakuoti oro taikinius didesniu atstumu ir didesniame aukštyje, užtikrindamas svarbų gynybos nuo orlaivių, sraigtasparnių, sparnuotųjų raketų ir taktinių balistinių raketų sluoksnį.
Sistema taip pat pritaikyta masinėms atakoms iš oro ir gali naudoti dviejų tipų raketas – „57E6M-E“ ir „57E6-E“, kurios yra neatsiejama „Pancyr-S1“ sistemų dalis.
Plačiau skaitykite ČIA.
D.Trumpas pasisakė dėl karo Ukrainoje ir užsiminė apie Lietuvą
18:28
Kandidatas į JAV prezidentus Donaldas Trumpas, kuris anksčiau pažadėjo paremti Ukrainą, jei laimės rinkimus, davė interviu, kuriame dar kartą priminė, kad jis yra vienintelis pastarųjų metų JAV lyderis, kuriam valdant Rusija neva nepuolė „kaimynų“, įskaitant Ukrainą, ir kalbėjo apie savo santykius su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
Per pokalbį su amerikiečių rašytoju ir žurnalistu Marcu Thiessenu laikraščiui „The Washington Post“ D.Trumpas sakė, esą Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas niekada nebūtų ėmęsis plataus masto karo prieš Ukrainą jam valdant:
„V.Putinas niekada nebūtų ėjęs į Ukrainą. Mes apie tai kalbėjomės, ir tai buvo jam labai svarbu, bet jis niekada nebūtų įžengęs, jei aš būčiau [vadovavęs].“
D.Trumpas tvirtino, kad V.Putinas apie invaziją pradėjo galvoti po JAV karių išvedimo iš Afganistano 2021 m.
„Problema ta, kad dabar situacija visiškai kitokia, nes [Putinas] prarado daug žmonių, bet padarė didelę pažangą. Jis perėmė didžiąją dalį šios šalies [Ukrainos]“, – sakė kandidatas į prezidentus.
„Na, tos, kurios yra arti, jos turės bėdų, jei kas nors atsitiks“
D.Trumpas pabrėžė, kad, jo nuomone, pagrindinė problema tebėra ta, kad „Europa, kaip ir NATO, nemoka savo sąžiningos dalies“. Jis mano, kad Europos Sąjungos šalys turėtų investuoti į gynybą tiek pat, kiek ir JAV, nes, pasak jo, ES ekonomika yra „panašaus dydžio“ kaip JAV.
Paklaustas, o kaip yra dėl NATO sąjungininkių, tokių kaip Lenkija ir Lietuva, kurios suteikė Ukrainai daugiau pagalbos nei Jungtinės Valstijos, skaičiuojant procentais nuo BVP? „Na, tos, kurios yra arti, – sakė D.Trumpas, – jos turės bėdų, jei kas nors atsitiks“.
„Lenkijos padėtis yra kitokia nei kai kurių kitų. Kai kurios kitos yra... daug toliau. ... Jos turėtų mokėti vienodai su mumis“, – akcentavo D.Trumpas.
15min primena, kad Lietuva skiria ypatingą demesį ir didina gynybos pajėgumus, kad bendrai su kitomis NATO narėmis atremtų Rusijos agresiją.
D.Trumpas – apie V.Zelenskį: jis man patinka
Daugelis prieš Ukrainą nusiteikusių dešiniųjų mano, kad D.Trumpas pritaria jų priešiškumui Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui. Tačiau respublikonų kandidatas į JAV prezidentus žurnalistuitvirtino, kad V.Zelenskis jam patinka. „Su V.Zelenskiu palaikiau gerus santykius, – sakė D.Trumpas. – Jis man patinka. Nes per apkaltos apgaulę... jis galėjo pasakyti, kad nežinojo, jog [pokalbis] buvo įrašinėjamas. ... Bet užuot norėjęs pasirodyti ir sakęs: „Taip, aš jaučiau grėsmę“, jis pasakė: „Jis nepadarė visiškai nieko blogo“.
Per spaudos konferenciją „Trump Tower“ prieš susitikimą su V.Zelenskiu D.Trumpas jį gyrė, vadindamas jį „plieno gabalu“ apkaltos proceso metu, ir sakė, kad jo dėka „apkaltos apgaulė tada baigėsi“.
Po susitikimo politikas pastebėjo: „Aš daug ko išmokau. Abu norime, kad jis [karas] baigtųsi, abu norime sąžiningo susitarimo, ir jis bus sąžiningas“. Anksčiau D.Trumpas yra teigęs, kad jei V.Putinas nesutiks su taikos susitarimu, tai reiškia, kad Ukrainai teks teikti daug didesnę pagalbą nei iki šiol.
Lemtingame susitikime – D.Trumpo akibrokštas: aš taip pat palaikau labai gerus santykius su prezidentu V.Putinu
15min primena, kad praėjusį penktadienį Donaldas Trumpas ir Volodymyras Zelenskis surengė susitikimą, nors respublikonų kandidatas į Baltuosius rūmus neseniai išsakė aštrios kritikos Ukrainos kovai su Rusijos invazija.
„Gėda, bet tai karas, kurio neturėjo būti, ir mes jį išspręsime, – „Trump Tower“ sakė respublikonas. – Tai sudėtinga dėlionė (...) Žuvo per daug žmonių. Per daug gražių miestų.“
JAV žiniasklaida anksčiau buvo pranešusi, kad susitikimas „Trump Tower“ Niujorke nė neįvyks, mat D.Trumpą įžeidė Ukrainos prezidento komentarai žurnalui „The New Yorker“, kai jis sakė, kad respublikonas „nelabai žino, kaip sustabdyti karą“.
Visgi vėliau pranešta, kad D.Trumpas priims V.Zelenskį.
„Manau, mes visi sutinkame, kad karas Ukrainoje turi būti sustabdytas, o Putinas negali laimėti“, – sakė V.Zelenskis, atvykęs į susitikimą.
„Tai, kad šiandien esame kartu, yra labai geras ženklas“, – pareiškė kartu su juo į konferencijų salę atvykęs D.Trumpas, išreiškęs viltį dėl „gero susitikimo“.
Buvęs JAV prezidentas sakė, kad gerokai anksčiau, nei sausio 20-oji, kai pergalės atveju jis grįžtų į Baltuosius rūmus, „mes galime pasiekti kažką, kas būtų naudinga abiem pusėms“.
Nori būti „taiką“ nešantis balandis: V.Orbanas rengia susitikimą, į kurį kvies V.Zelenskį ir V.Putiną
17:38
Niujorke vykstant JT Generalinei Asamblėjai Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas dirbo organizuodamas aukščiausiojo lygio taikos susitikimą, į kurį turėtų būti pakviestos Ukraina ir Rusija, pranešė šveicarų leidinys „Die Weltwoche“.
Pasak laikraščio, šis aukščiausiojo lygio susitikimas neva turėtų būti V.Orbano „taikos palaikymo misijos“ tęsinys.
Rengdamas tokį planą V.Orbanas intensyviai derėjosi su Kinija ir Brazilija dėl Ukrainos ir Rusijos taikos susitikimo organizavimo. Susitikimo data ir vieta kol kas nežinoma.
V.Orbanas leidiniui skirtame komentare pridūrė, kad norėtų „grąžinti europiečiams aktyvų vaidmenį“ taikos pastangose. Jis sakė, kad kadangi Kyjivas ir Maskva „nelabai nori derėtis“, tarptautinis spaudimas turėtų padėti rasti sprendimą dėl paliaubų.
Rugsėjo 6 d. V.Orbanas pareiškė, kad V.Zelenskio ir V.Putino kontaktų trūkumas esą „blogina karą“. Vengrijos premjeras taip pat teigė, kad jų susitikimas buvo „žinoma, būtinas“.
Viktoro Orbano „taikos“ kelionė
Liepos 2 d. V.Orbanas lankėsi Ukrainoje – pirmą kartą per 12 metų. Kyjive jis susitiko su Volodymyru Zelenskiu ir pasiūlė jam „paliaubų“ idėją, kad būtų galima greičiau pradėti derybas su Rusija. Jis teigė, kad Ukrainos taikos iniciatyvos „užima daug laiko“, todėl „paprašė V.Zelenskio pagalvoti, ar nebūtų galima pasielgti kitaip: iš pradžių nutraukti ugnį, o tada derėtis dėl taikos“.
Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Ihoris Žovkva atsakė, kad „Vengrija nėra pirmoji šalis, kuri kalba apie tokį scenarijų“. I.Žovkva leido suprasti, kad V.Zielenskis iš tikrųjų atmetė tokius pasiūlymus – jis išklausė V.Orbano, „tačiau atsakydamas išdėstė savo poziciją, kuri yra aiški ir visiems žinoma“.
Liepos 5 d. V.Orbanas oficialiai atvyko į Maskvą. ES Tarybos pirmininkas Charle‘is Michelis priminė, kad Vengrija, kuri nuo liepos 1 d. pirmininkauja Europos Vadovų Tarybai, neturi įgaliojimų ES vardu vesti derybas su Rusija.
Liepos 8 d. V.Orbanas atvyko vizito į Pekiną, kur su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu aptarė savo „taikos planą“. Liepos 10 d. V.Orbanas Vašingtone susitiko su Turkijos vadovu Recepu Tayyipu Erdoganu ir paprašė paramos savo iniciatyvai.
Liepos 12 d. V.Orbanas susitiko su JAV respublikonų kandidatu į prezidentus Donaldu Trumpu ir aptarė „taikos įvedimo būdus“.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusija kitais metais planuoja padidinti savo išlaidas gynybai maždaug 30 proc.
17:37
Rusija kitais metais planuoja padidinti savo išlaidas gynybai maždaug 30 proc., vis daugiau išteklių skirdama savo karui Ukrainoje finansuoti, matyti iš pirmadienį paskelbto biudžeto projekto.
Maskva jau padidino savo karines išlaidas iki tokio lygio, kokio nebuvo matyti nuo Sovietų Sąjungos laikų, gamina raketas ir dronus Ukrainai apšaudyti ir moka didelius atlyginimus šimtams tūkstančių fronto linijose kovojančių karių.
Parlamento interneto svetainėje paskelbtame dokumente nurodoma, kad dėl naujausio planuojamo išlaidų padidinimo Rusijos gynybos biudžetas 2025 m. sieks 13,5 trln. rublių (129,8 mlrd. eurų).
Į šį skaičių neįtraukti kai kurie kiti karui skiriami ištekliai, pavyzdžiui, išlaidos, kurias Rusija įvardija kaip „vidaus saugumo“ reikmes, ir kai kurios įslaptintos eilutės.
Bendros išlaidos gynybai ir saugumui sudarys apie 40 proc. visų Rusijos valstybės išlaidų, kurios 2025 metais sieks 41,5 trln. rublių (400 mlrd. eurų).
Prieš išsiųsdama biudžeto projektą Rusijos parlamentui, Maskva skelbė, kad kartu su didesnėmis karinėmis išlaidomis augs investicijos ir socialinė apsauga.
Praėjusį antradienį finansų ministras Antonas Siluanovas per televiziją transliuotame vyriausybės posėdyje pareiškė, kad „svarbiausias biudžeto prioritetas yra socialinė parama piliečiams“.
„Antrasis – išlaidų gynybai ir saugumui užtikrinimas, lėšų specialiosios karinės operacijos vykdymui ir paramos specialiosios karinės operacijos dalyvių šeimoms teikimas“, – pridūrė jis, pavartodamas Rusijos terminą karui Ukrainoje pavadinti.
Tačiau skaičiai rodo, kad karinės išlaidos ryškiai užgožia lėšas, numatytas kitoms sritims.
Planuojamos išlaidos „nacionalinei gynybai“ yra daugiau nei dvigubai didesnės nei skiriamos sritims, kurias Maskva vadina „socialine politika“.
Netikėtai išsiskyrė nuomonės dėl branduolinio ginklo: kiek dronų reikia, kad V.Putinas paspaustų mygtuką
16:44
Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas ir televizijos laidos „Vesti Nedeli“ vedėjas Dmitrijus Kiseliovas skirtingai interpretavo Vladimiro Putino žodžius apie tai, kas gali tapti pretekstu panaudoti branduolinį ginklą, pasikeitus Rusijos branduolinei doktrinai. D.Kiseliovas sakė, kad V.Putino pareiškimas reiškia, jog masinis dronų paleidimas gali tapti pretekstu suduoti branduolinį smūgį. Vienas iš masiškiausių dronų paleidimų įvyko dieną prieš tai. Tačiau pirmadienį komentuodamas jį D.Peskovas sakė, kad atakos nereikėtų sieti su branduolinės doktrinos pasikeitimu, pastebi nepriklausomas portalas „Agentstvo“.
Praėjusią savaitę Rusijos prezidentas V.Putinas paskelbė keletą branduolinės doktrinos pakeitimų. Pagal jas Rusija galės panaudoti branduolinį ginklą, „jei bus gauta patikimos informacijos apie masinį oro ir kosminių atakos priemonių paleidimą ir jų kirtimą per mūsų valstybės sieną“. „Turiu omenyje strateginius ir taktinius orlaivius, sparnuotąsias raketas, bepiločius orlaivius, hipergarsinius ir kitus orlaivius“, – patikslino V.Putinas.
Sekmadienį laidoje „Vesti Nedeli“ D.Kiseliovas sakė, kad V.Putinas „sąmoningai paliko neapibrėžtumo erdvę“, pateikdamas tokias nekonkrečias formuluotes. „Masinis paleidimas – tai kiek? 10, 20, 100? Čia V.Putinas, mano nuomone, sąmoningai palieka neapibrėžtumo erdvę. Ir dar atkreipkite dėmesį, kad kalbama ne tik apie raketas, bet net ir apie bepiločius lėktuvus ir kitus orlaivius. Apie tai irgi reikia galvoti. O sprendimą dėl branduolinio atsako priims vienas žmogus – V.Putinas. Ir jis jau tiek daug buvo provokuojamas iš Vakarų, kad tam tikru momentu Rusijos lyderiui gali nusibosti“, – sakė D.Kiseliovas.
Pirmadienį per pokalbį su D.Peskovu viena žurnalistė paklausė apie praėjusią dieną Rusijos gilumoje surengtą dronų ataką, kurioje, Rusijos gynybos ministerijos duomenimis, dalyvavo 125 bepiločiai orlaiviai: „Ar Kremlius šioje masinėje atakoje prieš Rusijos regionus branduolinės doktrinos pakeitimų fone įžvelgia bandymą surengti provokaciją? <...> Ar po to, kai prezidentas pasirašys dokumentą, tokios atakos bus laikomos pagrindu panaudoti branduolinį ginklą?“
D.Peskovas atsakė prašydamas pernelyg nesureikšminti naujojo dokumento. „Tai labai svarbus dokumentas. Priimti svarbūs sprendimai, jie bus atitinkamai įforminti, tačiau „specialioji karinė operacija“ (taip Rusija vadina karą Ukrainoje – red. past.) tęsia savo eigą. Nereikia kiekvieną kartą čia ieškoti kažkokių sąsajų“, – sakė atstovas spaudai.
Pastaraisiais mėnesiais Vakarų institucijos ir žiniasklaida plačiai diskutavo apie tai, kaip traktuoti Rusijos „raudonąsias linijas“. Po netikėto Ukrainos pajėgų įsiveržimo į Kursko sritį kai kurie ekspertai ir net pareigūnai ėmė teigti, kad Kremliaus „raudonųjų linijų“, dėl kurių konfliktas aplink Ukrainą galėtų smarkiai paaštrėti, nėra.
Ukrainos užsienio reikalų ministras surengė derybas su V.Orbano atstovu
16:24
Naujasis Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha pirmadienį lankosi Budapešte, kur susitiko su savo vengrų kolega Peteriu Szijjarto, pranešė ministerija.
Kaip teigiama socialiniame tinkle „Telegram“ išplatintame pranešime, apie valandą trukusiame susitikime dalyvavo tik ministrai, o vėliau prie jų prisijungė delegacijos.
Kaip pranešama, susitikime planuota aptarti Vengrijos ir Ukrainos santykių plėtojimą, bendrų projektų įgyvendinimą, įskaitant tautinių mažumų teisių apsaugą, Ukrainos stojimą į Europos Sąjungą ir NATO bei kitus klausimus.
Budapeštas ne kartą prieštaravo Ukrainos stojimui į NATO ir ES, sankcijoms Rusijai ir trukdė Vakarų pastangoms teikti pagalbą Kyjivui bei toliau palaiko glaudžius santykius su Maskva nuo 2022 metų, kai ši pradėjo plataus masto invaziją prieš Ukrainą.
Birželį Ukraina įvedė sankcijas, kuriomis uždraudė vienai didžiausių Rusijos naftos bendrovių „Lukoil“ naudotis naftotiekio „Družba“ atšaka Ukrainoje naftos tiekimui į Vidurio Europą.
Šiuo žingsniu siekiama atkirsti vieną iš Kremliaus pajamų šaltinių, naudojamų karui prieš Ukrainą finansuoti.
Kontratakuodami Kurske rusų tankai įstrigo savo pačių spąstuose
15:00
Galingos Rusijos pajėgos, galimai 15-osios „Piatnaškos“ brigados kariai, sekmadienį arba prieš pat jį kontratakavo ukrainiečių pozicijas Rusijos Kursko srityje.
Puolimas, kurio taikinys buvo ukrainiečių kontroliuojamas Plechovo kaimas, ne tik nepavyko – jis nepavyko pačiu ironiškiausiu įmanomu būdu. Rusų kolona įstrigo prieštankiniuose spąstuose – tranšėjoje ir betoninių kliūčių linijoje – kuriuos rusai pastatė prieš ukrainiečių įsiveržimą į Kurską rugpjūčio pradžioje, skelbia leidinys „Forbes“.
Už Plechovo yra du pagrindiniai rusų pastatyti gynybiniai statiniai – prieštankiniai spąstai ir netoliese esantis pėstininkų tranšėjų kompleksas. Atakuojantiems rusams sunkiai sekėsi prasiveržti pro prieštankinius spąstus, kai Ukrainos 129-oji teritorinės gynybos brigada paleido sprogstamųjų dronų bangą.
„Mūsų kariai davė pamoką rusų okupantams ir jų technikai, sudegino dešimtis šarvuočių ir likvidavo priešo personalą“, – rašė Ukrainos karo korespondentas Jurijus Butusovas.
Rusijos sukonstruotos gynybos sistemos, kurios stabdė neseniai vykusį Rusijos puolimą, teoriškai galėjo tapti rimta kliūtimi Ukrainos invazijai, tačiau taip nenutiko. Perimtais rusų žvalgybos duomenimis, gynybą už Plechovo teritorijos sudarė keli būriai ir bent viena kuopa, iš viso keli šimtai karių.
Tačiau rusų karius Kurske netikėta ukrainiečių ataka rugpjūčio 6 d. užklupo netikėtai ir jie nespėjo panaudoti savo didelės ugnies galios, įskaitant beveik 200 artilerijos pabūklų, kol greitai judančios ukrainiečių mechanizuotosios pajėgos jų nepasiekė.
Taigi prieštankiniai spąstai ir žiedinės pėstininkų tranšėjos atiteko ukrainiečiams. Skirtingai nei rusai, Ukrainos 129-osios teritorinės gynybos brigados kariai tikėjosi kontrpuolimo – ir buvo pasirengę pasinaudoti gerai įrengta gynyba.
„Rusų inžinierių, kurie statė gynybinius įtvirtinimus prie Plechovo, nuopelnas, kad šie įtvirtinimai veikė taip, kaip buvo skelbta, ir sulėtino priešo puolimą pakankamai ilgam laikui, kad vietiniai gynėjai galėtų panaudoti geriausias savo ugnies pajėgas. Tačiau tai, kad jų bendražygiai pastatė veiksmingus prieštankinius spąstus, neabejotinai yra menka paguoda rusų kariams, kurie galiausiai pateko į spąstus“, – sakoma „Forbes“ tekste.
Partizanai nufilmavo: Kursko srityje sprogo geležinkelis
14:08
Partizaninio judėjimo „Ateš“ nariai paskelbė surengę sabotažo akcija per Kursko sritį einančiame geležinkelyje ir susprogdinę signalus perduodančią relinę stotį.
„Mūsų agentai susprogdino relinę stotį vienoje iš pagrindinių geležinkelio linijų, kuria Rusijos ginkluotosios pajėgos tiekia įrangą ir amuniciją į Kursko fronto ruožą. Ši geležinkelio linija yra strategiškai svarbi, nes ja nuolat aprūpinama fronto linijoje esanti Rusijos kariuomenė. Jos sutrikdymas susilpnina logistinį aprūpinimą ir trukdo gabenti svarbią karinę įrangą“, – sakoma „Ateš“ judėjimo „Telegram“ kanale.
„Kol Rusijos ginkluotosios pajėgos jaučiasi saugios, mes ir toliau smogsime jų gyvybiškai svarbiai infrastruktūrai“, – pridūrė jie.
Reline stotis yra geležinkelio signalizacijos ir automatikos įrenginys, naudojamas traukinių judėjimui tam tikrose geležinkelio linijos atkarpose stebėti ir valdyti. Relės „spintose“ yra elektrinės relės ir kita įranga, kuri užtikrina signalų perdavimą ir šviesoforų, saugos signalų, blokuočių ir kitų geležinkelių infrastruktūros elementų valdymą.
Rusija teigia užėmusi dar vieną kaimą Rytų Ukrainoje
13:11 Atnaujinta 13:42
Rusija pirmadienį pareiškė užėmusi Nelipivkos kaimą Rytų Ukrainos Donecko srityje, taip pasistūmėdama į priekį ten, kur Kyjivas anksčiau šį mėnesį pranešė apie proveržį.
Gynybos ministerijos pareiškime sakoma, kad jos daliniai „aktyviai išvadavo Nelepovkos kaimą“, pavartojant rusišką kaimo pavadinimą.
Rusijos kariuomenė tvirtina, kad per šiuos metus Donecko srityje pasiekė nemažai teritorinių laimėjimų ir toliau žengia į priekį.
Nors rugpjūčio 6 dieną Kyjivas pradėjo netikėtą įsiveržimą į Kursko sritį Rusijoje, Maskva ir toliau nuolat stiprina pozicijas Donecko srityje.
Oficialios statistikos duomenimis, prieš prasidedant Rusijos plataus masto invazijai 2022 metais Nelipivkoje gyveno šiek tiek mažiau nei 1 tūkst. žmonių.
Nelipivka yra į šiaurę nuo Ukrainos miesto Niujorko, kuriame ukrainiečiai rugsėjį pasiekė retų laimėjimų.
Pastaraisiais mėnesiais pagrindiniu Maskvos taikiniu yra Ukrainos logistikos centras Pokrovskas – miestas, esantis prie kelių ir geležinkelių, kuriais aprūpinamos ukrainiečių pajėgos visoje fronto linijoje.
„Bloomberg“ paaiškino, kodėl paliaubos gali būti žalingos, ir kaip Ukrainai laimėti
12:56
Paliaubos Ukrainoje gali atnešti daugiau žalos nei naudos. Esant dabartinėms sąlygoms, tokios paliaubos tik padrąsins Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, susilpnins Ukrainą ir taps prielaida naujiems kariniams veiksmams. Vakarams reikia geresnio plano, rašo naujienų agentūra „Bloomberg“ savo redakcijos skiltyje.
Nors Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio „pergalės plano“ detalės neatskleistos, pagrindinė jo idėja aiški: tik stipri Ukraina gali priversti V.Putiną sėsti prie derybų stalo.
Straipsnyje pažymima, kad tai iš dalies tiesa. Kol V.Putinas tikėsis, kad gali atsilaikyti prieš Vakarų paramą Ukrainai, tol jo sekinimo karas tęsis. Pagrindinis klausimas lieka, kaip pakeisti jo strategiją.
Karas sukėlė geopolitinį nestabilumą ir pakenkė pasaulio ekonomikai. Impulsas užbaigti konfliktą ir priimti V.Putino sąlygas yra suprantamas, pastebi žurnalistai.
V.Putinas kartkartėmis rodė norą derėtis, tačiau jo keliamos sąlygos, ypač reikalavimas Ukrainai atsisakyti pretenzijų į keturis aneksuotus regionus ir Krymą bei siekio prisijungti prie NATO, rodo jo nenuoširdumą. Visa Rusijos ekonomika sutelkta karui, Kremlius toliau perka ginklus iš nesąžiningų valstybių, o V.Putino tikslas nesikeičia – užkariauti Ukrainą, sako „Bloomberg“.
Vakarų sąjungininkai ieško preteksto sumažinti finansinę pagalbą
Paliaubos kelia didelę riziką Ukrainai. Karo veiksmų pertrauka suteiks Rusijos kariuomenei galimybę pasitelkti naujas pajėgas, kompensuoti nuostolius, papildyti ginklų atsargas ir ištaisyti taktinius trūkumus. Tikėtina, kad V.Putinas pasinaudos pertrauka, kad pasiruoštų naujoms atakoms, kaip tai padarė po 2014 m. invazijos.
Šią grėsmę didina tai, kad paliaubos gali pakenkti tarptautinei paramai Ukrainai. Vakarų sąjungininkai jau ieško preteksto sumažinti finansinę pagalbą, o kai kurie iš jų, pavyzdžiui, Vokietija, planuoja mažinti naują biudžetą. Ugnies nutraukimas galėtų tapti patogia dingstimi, pastebi „Bloomberg“.
Vakarai prieš bet kokias derybas turi suteikti Ukrainai daugiau galios
V.Putinas tikisi, kad Vakarai nustos remti Ukrainą, o jo kariuomenė ir toliau gaus finansavimą kovai. Nepavykusios paliaubos gali patvirtinti šiuos lūkesčius ir pabloginti Ukrainos ir jos sąjungininkų padėtį, kai kovos bus atnaujintos.
Atsižvelgdami į tai, Vakarai prieš bet kokias derybas turėtų padėti Ukrainai įgyti kuo daugiau svertų, sako „Bloomberg“.
Pirma, reikia toliau teikti finansinę ir karinę paramą Ukrainai. Pagalbos nutraukimas dabar tik sustiprins V.Putino pozicijas. Turi būti stiprinama Ukrainos priešlėktuvinė gynyba, didinamas amunicijos tiekimas ir panaikinami apribojimai naudoti tolimojo nuotolio raketas. Tik tokios koordinuotos pastangos gali pakeisti V.Putino skaičiavimus.
Antra, sąjungininkai turi parengti patikimas saugumo garantijas Ukrainai. Tai nelengva užduotis, nes NATO dar nėra pasirengusi prisiimti aiškių įsipareigojimų valstybei, kuri nėra jos narė. Tačiau turi būti sukurtas kolektyvinis įsipareigojimas – aiškus ar numanomas – apsaugoti teritorijas, kurias dabar kontroliuoja Ukraina.
„Per savo kruviną valdymą V.Putinas visada buvo pasirengęs pažeisti paliaubas, sulaužyti susitarimus ir nesilaikyti duoto žodžio, kai tik matė, kad tai strategiškai naudinga. Yra visos priežastys manyti, kad šį kartą jis pasielgs taip pat. Nesiėmus tinkamų atsargumo priemonių, paliaubos neužbaigtų karo, neišgelbėtų gyvybių ir nebūtų naudingos paprastiems ukrainiečiams. Viskas būtų atvirkščiai“, – daro išvadą naujienų agentūros žurnalistai.
Ko reikalauja Rusija
15min primena, kad Maskva nuolat teigia, kad ji neva neprieštarauja deryboms su Ukraina, bet tik su sąlyga, kad ši pasiduos. Prieš pirmąjį aukščiausiojo lygio taikos susitikimą V.Putinas pareiškė, kad yra pasirengęs paliauboms, jei Ukrainos kariuomenė visiškai pasitrauks iš Zaporižios, Chersono, Donecko ir Luhansko sričių.
Kremlius taip pat reikalauja, kad Ukraina atsisakytų narystės NATO kurso, o kitos šalys pripažintų okupuotas teritorijas rusiškomis ir atšauktų sankcijas.
„Bild“ įvardijo problemą: pusė Ukrainos bepiločių orlaivių nepasiekia tikslo
12:37
Pusė Ukrainos bepiločių orlaivių sudūžta nepasiekę taikinių. Apie tai interviu laikraščiui „Bild“ pasakojo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karininkas šaukiniu Leksas.
Kaip pažymi leidinys, 92-oji Ukrainos brigada, kurioje kovoja atakos dronų batalionas „Achilas“, šiuo metu priešinasi rusams Charkivo srityje. Dalinio kovotojai medžioja rusų karius ir šarvuotąją techniką naudodami dronus-kamikadzes, ypač vokiškus dronus. Pasak vado šaukiniu Leksas, tik maždaug pusė kovinių išskridimų baigiasi sėkmingai.
„Mes dirbame kariuomenėje. Joks planas neatlaiko realaus kontakto su priešu. Jei kas nors gali nepavykti, tai ir nepavyksta. Jei naudojame pažangią įrangą neaiškiomis, sudėtingomis ir chaotiškomis sąlygomis, daug kas gali nepavykti. Atvirai kalbant, esu girdėjęs, kad įprastas dronų reidų sėkmės rodiklis yra 30-35 proc. Pas mus jis siekia beveik 50 proc. Bet tai dar toli nuo 100 proc. Sakyčiau, kad maždaug pusė mūsų išskridimų baigiasi niekuo. Kartais tai būna keli išpuoliai iš eilės, ir tai labai erzina. Viskas, ką reikia daryti, tai būti kantriam ir tiksliam bei stengtis atsižvelgti į kuo daugiau rizikos ir klaidų“, – sakė karininkas.
„The Economist“: Ukraina ir Vakarai turi pripažinti vieną ypač svarbų dalyką
11:11
Įtakingas savaitraštis „The Economist“ analizuoja situaciją trečiaisiais Rusijos plataus masto karo prieš Ukrainą metais ir pažymi, kad jei ši šalis ir jos Vakarų sąjungininkai nori laimėti, jie turi išdrįsti pripažinti, kad dabar pralaimi.
Įtikinamai užkirtus kelią tolesnei Rusijos pažangai mūšio lauke, Ukrainai pavyks įrodyti, kad nauji dideli priešo puolimai yra beprasmiški, pastebi leidinys.
Reikia daugiau ambicijų ir pokyčių
„Ukrainai reikia kur kas ambicingesnių dalykų – skubiai keisti kursą“, – teigiama savaitraštyje.
Pasak žurnalistų, blogėjančios Ukrainos padėties rodiklis yra Rusijos puolimas rytuose, ypač Pokrovsko kryptimi. Šis puolimas vyksta lėtai ir kainuoja Rusijai didelius nuostolius, tačiau Ukrainos gynybos linijos gali neišsilaikyti, kol rusų karinės pastangos išseks.
Be to, „The Economist“ pabrėžia, kad Rusija sunaikino dalį Ukrainos energetikos sistemos, o „žmonės pavargo nuo karo“ – didėja atotrūkis tarp ukrainiečių noro pasiekti visišką pergalę ir jų noro ar gebėjimo dėl jos kovoti. Taip pat pažymima, kad karo nuovargis jaučiamas ir užsienyje.
„Nepriklausomai nuo to, ar Donaldas Trumpas lapkritį laimės rinkimus, ar ne, vienintelė viltis išlaikyti JAV ir Europos paramą bei suvienyti ukrainiečius yra naujas požiūris, kuris prasideda nuo to, kad lyderiai sąžiningai pasakys, ką reiškia pergalė“, – rašo „The Economist“.
Žurnalistai pažymi, kad ir kaip Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis norėtų išstumti Rusiją iš visos teritorijos, įskaitant Krymą, jis neturi pakankamai kariuomenės ar ginklų, kad tai padarytų. Nei Ukrainos prezidentas, nei Vakarai neturėtų pripažinti Rusijos pretenzijų į okupuotas teritorijas, jie turėtų toliau siekti susivienijimo.
„Mainais už tai, kad V.Zelenskis sutiktų su šia niūria tiesa, Vakarų lyderiai turi paversti jo pagrindinį karo tikslą realiai įgyvendinamu, suteikdami Ukrainai reikalingus karinius pajėgumus ir saugumo garantijas“, – teigiama leidinyje.
Žurnalistų teigimu, jei Ukraina sugebės įtikinamai atimti iš Rusijos galimybę toliau žengti į priekį mūšio lauke, tai parodys naujų didelių priešo puolimų beprasmiškumą.
Nepriklausomai nuo to, ar taikos susitarimas bus pasirašytas, tai, pasak „The Economist“, yra vienintelis būdas nutraukti kovas ir užtikrinti saugumą, kuriuo bus grindžiama Ukrainos gerovė ir demokratija.
Tam reikės tiekti Ukrainai daug ginklų, tolimojo nuotolio raketų, galinčių smogti kariniams taikiniams giliai už Rusijos linijos, oro gynybos sistemų ir savo ginklų gamybos.
„Klaidinga manyti, kad, palikus Ukrainą savieigai, bus pasiekta taika“
Antrasis būdas padaryti Ukrainos gynybą realesnę – dabartiniam JAV prezidentui Joe Bidenui pasakyti, kad Ukraina turėtų būti pakviesta į NATO jau dabar. J.Bidenas galėjo aiškiai pasakyti, kad 5 straipsnio garantijos nebus taikomos Rusijos laikinai okupuotai Ukrainos teritorijai, ir teigti, kad taikos metu Ukrainai nebūtinai reikės dislokuoti NATO karius iš užsienio.
Narystė NATO yra rizikinga, tačiau Ukrainos atstūmimas susilpnintų visus Amerikos aljansus, o tai, kaip pabrėžia „The Economist“, yra viena iš priežasčių, kodėl Kinija, Iranas ir Šiaurės Korėja remia Rusiją.
„V.Putinas aiškiai parodo, kad tikruoju savo priešu laiko Vakarus. Klaidinga manyti, kad, palikus Ukrainą savieigai, bus pasiekta taika“, – tvirtina žurnalistai.
Pabrėžiama, kad Vakarai pernelyg ilgai dangstėsi teigdami, kad jei Ukraina išsikels tikslus, tai leistų nuspręsti, kokiais ginklais ją aprūpinti. Tačiau V.Zelenskis negali suformuluoti pergalės nežinodamas Vakarų paramos lygio.
„The Economist“ mano, kad tvirtas narystės NATO pažadas padės V.Zelenskiui rasti naują pergalės apibrėžimą, įtikinamas karo tikslas atgrasys Rusiją, o NATO gaus naudos iš atgaivintos Ukrainos karinės pramonės. Apibendrindami žurnalistai pabrėžia, kad naujo pergalės plano sukūrimas iš V.Zelenskio ir Vakarų lyderių reikalauja daug. Priešingu atveju tai gali lemti Ukrainos pralaimėjimą, „o tai būtų daug blogiau“.
Rugsėjo 27 d. JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas pareiškė, kad administracija šiuo metu svarsto pergalės planą, kurį per susitikimą su prezidentu Joe Bidenu Baltuosiuose rūmuose pristatė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Tą pačią dieną V.Zelenskis pareiškė, kad Ukraina rengiasi susitikimui Vokietijoje pagal Ramšteino formatą, kuriame kartu su partneriais aptars pergalės plano punktų turinį.
Karas Ukrainoje – vienintelis dalykas, kuris palaiko Rusijos ekonomiką
10:39
Invazija į Ukrainą yra vienintelis dalykas, neleidžiantis Rusijai nugrimzti į recesiją. Tokią nuomonę išsakė „Business Insider“ apklausti ekonomistai.
Kaip paaiškino Bostono universiteto Questromo verslo mokyklos ekonomistas ir rinkų profesorius Jay Zagorsky, šiuo metu didžiulis Rusijos karinis biudžetas palaiko jos smunkančią ekonomiką. Tačiau tai yra laikinas būdas didėjančioms Rusijos ekonominėms problemoms, tarp kurių yra didėjanti infliacija, užsitęsusios valiutos ir biudžeto problemos, spręsti.
„Rusijos ekonomiką dabar palaiko didelės vyriausybės išlaidos, todėl nė viename ekonomikos sektoriuje, iš kurio Rusijos vyriausybė perka prekes, nebus jokio sulėtėjimo“, – sakė J.Zagorsky, atkreipdamas dėmesį į Kremliaus vykdomus karinių uniformų, batų, amunicijos ir maisto pirkimus vykdant karinius veiksmus prieš Ukrainą. „Taigi, jei nebūtų karo, o taip, manau, kad iš karto prasidėtų recesija.“
Pasak ekonomisto, Kalifornijos universiteto Berklyje profesoriaus Jurijaus Gorodničenkos, kol karas tęsiasi, Rusijos ekonomikos nuosmukio laikas lieka neaiškus. Kitais metais Rusija savo gynybos biudžetui skirs rekordinę 13,2 trilijono rublių sumą, kuri turėtų padėti paskatinti šalies ekonomiką. Tačiau tokios milžiniškos išlaidos negali tęstis amžinai, sako J.Gorodničenka.
„Valstybės pinigais jie gali išlaikyti ekonomiką virš vandens, tačiau tam tikru momentu vyriausybė pritrūks pinigų ir turės sustoti, prasidės nuosmukis“, – pridūrė jis.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukrainos karinės žvalgybos vadovas K.Budanovas gali būti atleistas iš pareigų
10:27
Ukrainos karinės žvalgybos GUR vadovas Kyrylo Budanovas artimiausiu metu gali palikti savo postą, tikėtina, kad jo įpėdinis jau parinktas. Apie tai Ukrainos portalas „New Voice“ (NV) sužinojo iš informuoto šaltinio saugumo tarnybose.
Komentuodamas informaciją apie K.Budanovo atleidimą iš darbo, pašnekovas sakė: „Tokia galimybė egzistuoja“.
Kartu jis paneigė kai kurių „Telegram“ kanalų informaciją apie dabartinio GUR vadovo siuntimą ambasadoriumi į užsienio šalį.
Šaltinio teigimu, GUR vadovu gali tapti 55 metų Olehas Ivaščenka, kuris šiuo metu eina Ukrainos užsienio žvalgybos tarnybos vadovo pareigas.
Oficialaus gynybos ministerijos GUR komentaro kol kas nepavyko gauti.
Pastarąsias kelias savaites diskutuojama apie galimą K.Budanovo atleidmą iš pareigų. Kaip interviu NV užsiminė parlamento narys Serhijus Rachmaninas, tai susiję su tuo, kad GUR vadovas nepalaiko gerų santykių su prezidento kanceliarijos vadovu Andrijumi Jermaku.
V.Putinas nepraranda optimizmo dėl pergalės: Maskva pasieks visus savo tikslus
09:39
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį pareiškė, kad Maskva pasieks visus tikslus, kuriuos užsibrėžė trečius metus vykstančiame plataus masto kare Ukrainoje.
„Tiesa yra mūsų pusėje. Visi užsibrėžti tikslai bus pasiekti“, – sakė V.Putinas vaizdo pranešime, paskelbtame minint antrąsias Rusijos įvykdytos keturių Ukrainos regionų aneksijos metines.
2022 metų rugsėjo mėnesį Kremlius paskelbė apie keturių Ukrainos regionų – Zaporožios, Donecko, Luhansko ir Chersono – aneksiją. Tačiau Rusija neturi visiškos šių regionų karinės kontrolės. Šių aneksijų nei Kyjivas, nei jo sąjungininkai nepripažįsta.
Ukrainiečiams bus iš dalies atskleistas „pergalės planas“
09:37
Ukrainos „pergalės planas“, kurį prezidentas Volodymyras Zelenskis praėjusią savaitę pristatė Jungtinių Valstijų prezidentui Joe Bidenui ir viceprezidentei, demokratų kandidatei į prezidentus Kamalai Harris, bus atskleistas ukrainiečiams, tačiau tik iš dalies.
Prezidento kanceliarijos administracijos vadovas Andrijus Jermakas nacionalinio teletilto eteryje pažymėjo, kad V.Zelenskis pažadėjo po plano pristatymo JAV prezidentui ir partneriams jį pristatyti ukrainiečiams.
„Bet galiu pasakyti, kad yra dalių, kurios yra labai jautrios, tad jos liks neatskleistos“, – sakė A.Jermakas.
Jis pažymėjo, kad viską, kas tampa vieša, girdi ne tik Ukraina, bet ir priešas.
„Kai kurios šio plano detalės yra įslaptintos. Bet, žinote, svarbu matyti šio plano įgyvendinimą priešo teritorijoje ir matyti rezultatus, mūsų kariuomenės, mūsų ginkluotųjų pajėgų pergales.“
Pasak kanceliarijos vadovo, ukrainiečiai supras, kodėl kai kurias pergalės plano dalis reikia laikyti paslaptyje.
Praėjusią savaitę V.Zelenskis vizito Jungtinėse Valstijose metu „pergalės planą“ pristatė kandidatams į JAV prezidentus, dabartiniam prezidentui J.Bidenui, Atstovų Rūmų ir Senato nariams, taip pat kitų šalių vadovams, dalyvauvusiems Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje Niujorke.
Ukrainos prezidentas Amerikos lyderiams paaiškino kiekvieną pergalės plano punktą. Dabar tikimasi, kad bus dirbama, „kad būtų išpildytas kiekvienas mūsų žingsnis, kiekvienas priimtas sprendimas“. „Pergalės plano“ grafikas sudarytas taip, kad Ukrainos sąjungininkai galėtų greitai priimti sprendimus spalio-gruodžio mėn.
Spalio 12 d. J.Bidenas Vokietijoje surengs Ukrainos gynybos kontaktinės grupės susitikimą vadovų lygiu Ramšteino formatu. Tikimasi, kad susitikimo metu bus aptartas Ukrainos „pergalės planas“.
Ukrainos oro pajėgos numušė 67 rusų dronus
09:12
Ukrainos oro pajėgos pirmadienį paskelbė, kad praėjusią naktį numušė 67 rusų dronus ir vieną aviacinę raketą.
Jų pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ nurodoma, kad rusai atakavo Ukrainą trimis įvairių tipų raketomis ir 73 „Shahed“ tipo dronais.
Buvo numušti 67 dronai ir viena raketa Ch-59/69.
Oro gynyba veikė Kyjivo, Čerkasų, Vinycios, Kirovohrado, Žytomyro, Poltavos, Černihivo, Sumų, Charkivo, Dnipropetrovsko ir Mykolajivo srityse.
Nurodoma, kad vienas dronas nuskrido Baltarusijos link, o dar trys nukrito nepasiekę taikinių.
„The Insider“: slapti dokumentai atskleidė tikrąją A.Navalno mirties priežastį Rusijos kalėjime
09:02
Nepriklausomos naujienų svetainės „The Insider“ redakcija gavo prieigą prie šimtų oficialių dokumentų, susijusių su Rusijos opozicionieriaus Aleksejaus Navalno mirtimi „Poliarinio vilko“ kolonijoje. Sprendžiant iš jų, valdžios institucijos sąmoningai pašalino visus paminėjimus apie simptomus, kurie neatitiko oficialios jo mirties versijos. Kaip patvirtina gydytojai, šie simptomai aiškiai rodo, kad A.Navalnas buvo nunuodytas.
Be kita ko, žurnalistai taip pat turi dvi sprendimo atsisakyti iškelti baudžiamąją bylą dėl jo mirties versijas, pasirašytas teisingumo majoro Aleksandro Varapajevo.
Pirmojoje versijoje A.Navalno simptomai apibūdinami taip: „2024 m. vasario 16 d., būdamas EPKT pasivaikščiojimo kiemelyje Nr. 2 nuteistasis A.A.Navalnas pajuto staigų sveikatos pablogėjimą, apie kurį pranešė įstaigos budinčiam pareigūnui, šis jį išvedė iš pasivaikščiojimo kiemelio į EPKT sekcijos Nr. 4 patalpas.
Paskui nuteistasis atsigulė ant grindų, po to pradėjo skųstis aštriu skausmu pilve, pradėjo refleksiškai vemti skrandžio turiniu, atsirado traukuliai, jis prarado sąmonę, apie ką nedelsiant buvo pranešta pataisos įstaigos medicinos darbuotojams.“
Pažymėtina, kad vėlesnėje tos pačios rezoliucijos versijoje (kuri tapo galutine) nebeliko žodžių apie pilvo skausmus, vėmimą ir traukulius.
Tačiau „The Insider“ turi kitą dokumentą – „konfiskuotų daiktų“ aprašą, kuriame taip pat yra „vėmimą išduodančių daiktų“, ir jie buvo atiduoti tyrimui, nors nei apie tyrimą, nei apie vėmimą oficialiai nebuvo pranešta.
„The Insider“ pastebėjo, kad šie dokumentai patvirtina Julijos Navalnajos žodžius, kuri anksčiau teigė, kad „paskutinėmis minutėmis prieš mirtį jis skundėsi ūmiu skrandžio skausmu“.
Teigiama, kad oficiali A.Navalno mirties priežastis yra aritmija, išsivysčiusi dėl „kombinuotos ligos“ ir sukėlusi širdies sustojimą – jos sukėlėjas esą buvo kritinis kraujospūdžio padidėjimas.
Pasak reanimacijos specialisto Aleksandro Polupano, kuris gydė A.Navalną Omsko ligoninėje po to, kai jis 2020 m. buvo apnuodytas „Novičiok“, dokumentuose nurodyti simptomai neatitinka oficialios versijos.
„Oficiali mirties priežastis – širdies ritmo sutrikimas – nepaaiškintų simptomų, kuriuos matome ataskaitoje: aštrių pilvo skausmų, vėmimo ir traukulių. Mažai tikėtina, kad tokius simptomus galima paaiškinti kuo nors kitu nei apsinuodijimu. Trumpas laiko tarpas tarp pilvo skausmo ir traukulių leidžia manyti, kad tai galėjo būti, pavyzdžiui, fosforo organinė medžiaga (šiai medžiagų klasei priklauso ir „Novičiok“), tačiau tik tuo atveju, jei ji buvo vartojama vidiniu būdu.“
Kiti „The Insider“ apklausti įvairių specialybių gydytojai taip pat pritarė A.Polupano išvadoms.
Anksčiau gydytojas buvo pažymėjęs, kad aritmija (nurodyta kaip oficiali mirties priežastis) gali pasireikšti arba esant įgimtai ligai, arba patologijai, kurią bandyta nuslėpti. Tuo tarpu opozicionieriaus žmona buvo pabrėžusi, kad „Aleksejus per savo gyvenimą neturėjo jokios širdies ligos“.
Toksiškos medžiagos panaudojimą patvirtina ir kiti faktai: valdžios institucijos ilgai neišleido kūno ir neleido atlikti alternatyvaus biomedžiagų tyrimo.
„Tačiau apsinuodijimo faktas užfiksuota stik dabar“, – pabrėžė „The Insider“ žurnalistai.
A.Navalnas mirė vasario 16 d. pataisos kolonijoje Nr. 3 Charpo gyvenvietėje, Jamalo-Neneco autonominėje srityje. Tvirtinta, kad politikui pasivaikščiojimo metu pasidarė bloga, po to jis prarado sąmonę. Atvykę medikai bandė jį gaivinti, bet nepavyko.
Po to A.Navalno kūnas buvo nugabentas į Salechardą. Pranešta, kad reikės atlikti cheminę ekspertizę, kuri truks 14 dienų. Tuo pat metu artimiesiems ir advokatams buvo neleista prisiartinti prie kūno.
Šie veiksmai visuomenėje sukėlė nepasitenkinimo bangą, po kurios vasario 24 d. opozicionieriaus kūnas pagaliau buvo perduotas jo motinai.
Iš Kremliaus gniaužtų ištrauktas kritikas – atvirai apie V.Putino Rusiją: rusų baimė virs pasipriešinimu
08:39
Kremlius lyderis Vladimiras Putinas reiškia Rusijos ateities nebuvimą – tai pamažu supranta vis daugiau Rusijos piliečių, teigia Rusijos opozicijos politikas Andrejus Pivovarovas. Sankt Peterburgo opozicijos veikėjas A.Pivovarovas yra vienas iš šešiolikos žmonių, kuriuos Rusija išlaisvino iš kalėjimo ir iškeitė Vakaruose įkalintus į šnipus, žudikus ir Kremliui dirbusius žmones.
Rusijos opozicijos politikas daug metų dalyvavo organizuojant protesto akcijas Sankt Peterburge. Jis buvo suimtas 2021 m. gegužę ir nuteistas už vadovavimą „nepageidaujamai“ organizacijai. Ši „nepageidaujama“ organizacija buvo judėjimas „Atvira Rusija“, kurį įkūrė tremtyje gyvenantis Kremliaus kritikas Michailas Chodorkovskis.
Likus mėnesiui iki A.Pivovarovo paleidimo, opozicionieriaus pavardė atsidūrė tarp žmonių, kuriems diktatorius V.Putinas staiga suteikė malonę.
Rugpjūčio pradžioje Turkijos sostinėje Ankaroje Vakarų šalys ir Rusija apsikeitė 26 kaliniais.
Ankaros oro uoste buvo apsikeista kaliniais iš JAV, Vokietijos, Lenkijos, Slovėnijos, Norvegijos, Baltarusijos ir Rusijos. Po apsikeitimo dešimt žmonių išvyko į Rusiją, 13 – į Vokietiją, o trys – į JAV.
Tarp Rusijos paleistų kalinių buvo keli žinomi opozicijos veikėjai.
A.Pivovarovas davė išskirtinį interviu leidiniui „Postimees“, kuriame pasidalijo, ką teko išgyventi Rusijos kalėjime, kalbėjo apie Kremliaus pradėtą invaziją į Ukrainą ir darbą siekiant pakeisti režimą Rusijoje.
– Kalbamės darbo dienos vakarą. Ką veiktumėte dabar, jei vis dar būtumėte įkalintas?
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukrainos generalinis štabas paskelbė naujausius Rusijos kariuomenės praradimus
08:13
Nuo 2022 m. vasario 24 d., kai prasidėjo plataus masto invazija, Rusija Ukrainoje neteko 653 060 karių, rugsėjo 30 d. pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Į šį skaičių įeina 1 250 Rusijos pajėgų aukų, patirtų vien per pastarąją parą.
Pasak pranešimo, Rusija taip pat neteko 8 874 tankų, 17 503 šarvuotų kovos mašinų, 25 548 automobilių ir degalų cisternų, 18 822 artilerijos sistemų, 1 204 daugkartinio paleidimo raketų sistemų, 963 priešlėktuvinės gynybos sistemų, 369 lėktuvų, 328 sraigtasparnių, 16 224 bepiločių orlaivių, 28 laivų ir katerių ir vieno povandeninio laivo.
Rusija puola Mykolajivo regioną: gaisras kilo ypatingos svarbos infrastruktūros objekte
08:08
Dėl Rusijos bepiločio lėktuvo atakos Mykolajivo srities Baštanskio rajone kilo gaisras ypatingos svarbos infrastruktūros objekte; įvykio vietoje dirba atitinkamos tarnybos, pranešė srities karinės administracijos vadovas Vitalijus Kimas „Telegram“.
„Rugsėjo 30 d. naktį dėl priešo išpuolio kilo gaisras srities ypatingos svarbos infrastruktūros objekte. Likviduojant padarinius buvo pasitelktos visos būtinos tarnybos“, – sakė jis.
Informacija apie nukentėjusiuosius vis dar tikslinama.
V.Kimas pridūrė, kad oro gynybos pajėgos virš regiono numušė tris „Shahed“ dronus.
Rusija kitais metais planuoja 30 mlrd. dolerių padidinti išlaidas gynybai, bet tai slepia
07:02
Rusijos vyriausybė 2025 m. planuoja toliau didinti išlaidas gynybai, nors Kremliaus pareigūnai, atrodo, pabrėžia planuojamas socialines išlaidas, vengdami diskutuoti apie išlaidų gynybai didinimą, rašo Karinių tyrimų institutas (ISW).
Rugsėjo 29 d. Rusijos ministrų kabinetas patvirtino 2025-2027 m. federalinio biudžeto projektą ir iki spalio 1 d. pateiks jį Valstybės Dūmai. Biudžeto projekte teigiama, kad Rusijos federalinės pajamos 2025 m., palyginti su 2024 m., turėtų padidėti beveik 12 proc., o pajamų iš naftos ir dujų dalis federaliniame biudžete padidės iki 73 proc.
Anksčiau naujienų agentūra „Bloomberg“ pranešė, kad susipažino su trejų metų biudžeto projektu, iš kurio matyti, jog Rusijos vyriausybė 2025 m. gynybai planuoja išleisti 13,2 trilijono rublių (apie 140 mlrd. JAV dolerių), t. y. daugiau nei 2024 m. planuojama išleisti 10,4 trilijono rublių (apie 110 mlrd. JAV dolerių).
Agentūra „Bloomberg“ teigė, kad 2025 m. Rusija šalies gynybai ir vidaus saugumui išleis daugiau nei švietimui, sveikatos apsaugai, socialinei politikai ir federalinei ekonomikai kartu sudėjus.
Pranešama, kad Kremlius padidins išlaidas įslaptintiems dalykams nuo 11,1 trilijono rublių (apie 117 mlrd. JAV dolerių) 2024 m. iki 12,9 trilijono rublių (apie 136 mlrd. JAV dolerių) 2025 m.
Rugsėjo 24 d. Rusijos ministras pirmininkas Michailas Mišustinas pareiškė, kad vyriausybė planuoja įvykdyti „visus socialinius įsipareigojimus piliečiams“, ir atkreipė dėmesį į planuojamą medicinos, pensijų ir nacionalinių projektų finansavimą.
Rusijos finansų ministras Antonas Siluanovas pripažino, kad „dideli ištekliai“ skiriami Rusijos „specialiajai karinei operacijai“, tačiau pabrėžė, kad 40 trilijonų rublių (apie 424 mlrd. JAV dolerių) per šešerius metus bus skirta 19 nacionalinių projektų – tai yra dvigubai daugiau nei 2019-2024 m. laikotarpiui skirtos lėšos. A.Siluanovas taip pat pabrėžė, kad 180 mlrd. rublių (apie 1,9 mlrd. JAV dolerių) Rusija planuoja išleisti komunalinių paslaugų modernizavimui ir lengvatinių nekilnojamojo turto paskolų programoms.
Analitikai taip pat atkreipė dėmesį, kad Kremliaus pareigūnai greičiausiai nerimauja dėl Rusijos gyventojų nuovargio nuo karo ir stengiasi išlaikyti visuomenės paramą karui, pabrėždami, kad Kremlius daug dėmesio skiria socialiniams projektams.
Norvegija svarsto galimybę statyti tvorą palei Rusijos sieną
06:47
Norvegija svarsto galimybę statyti tvoras palei šalies sieną su Rusija, nes vis dar nerimaujama dėl migrantų kirtimų, interviu Norvegijos žiniasklaidai NRK sakė Norvegijos teisingumo ministrė Emilie Mehl.
E.Mehl tvirtino, kad šalis svarsto „keletą priemonių“, kaip padidinti saugumą prie beveik 200 km ilgio šiaurinės sienos su Rusija, įskaitant tvorų statybą.
„Pasienio tvora yra labai naudinga ne tik todėl, kad ji gali veikti kaip atgrasymo priemonė, bet ir todėl, kad joje yra jutikliai ir technologijos, leidžiančios nustatyti, ar žmonės juda arti sienos“, – aiškino E.Mehl NRK interviu, paskelbtame rugsėjo 28 d. vėlai vakare.
Kol kas nepateikta jokios informacijos apie galimą planą ir neaišku, ar būtų aptverta visa 200 km ilgio siena.
Tai svarstoma po to, kai kaimyninė Suomija pastatė pasienio tvorą po to, kai ji apkaltino Rusiją, kad ši, skatindama migrantus iš tokių šalių kaip Sirija ir Somalis kirsti sieną.
Praėjusių metų pabaigoje Suomija uždarė savo sausumos sienas su Rusija po to, kai daugiau kaip 1 300 prieglobsčio prašytojų kirto sieną iš Rusijos.
Nurodydama susirūpinimą dėl nepakankamo saugumo Norvegijos ir Rusijos pasienyje, E.Mehl paminėjo 2015 m. pavyzdį, kai maždaug 5 000 prieglobsčio prašytojų atvyko prie Sturskugo sienos Norvegijos šiaurės rytuose – vienintelio teisėto sausumos sienos kirtimo punkto tarp šių dviejų šalių.
Duomenų, kiek rusų migrantų kirto sieną nuo plataus masto invazijos pradžios, iš karto nebuvo pateikta.
2023 m. lapkritį Norvegijos ministras pirmininkas Jonas Gahras Store'as sakė, kad šalis gali pasekti Suomijos pavyzdžiu ir „prireikus“ uždaryti sausumos sienos perėją su Rusija – nors to dar nepadarė.
Pranešimai apie Maskvos organizuojamą migrantų krizę atkartoja strategiją, kurią Baltarusija naudoja prieš savo NATO kaimynes. Nuo 2021 m. Minskas palengvina migrantų iš trečiųjų šalių srautus į Baltijos šalis ir Lenkiją.
Kyjive pranešama apie orų pavojų, veikia priešlėktuvinė gynyba
06:21
Rugsėjo 30-osios naktį Kyjive ir regione veikė priešlėktuvinė gynyba.
„Oro pavojaus signalas tęsiasi! Sostinėje veikia priešlėktuvinė gynyba. Likite slėptuvėse, kol baigsis oro pavojaus signalas!“, - pranešė Kyjivo MBA „Telegram“.
KOVA taip pat pranešė, kad prieš priešo bepiločius orlaivius regione veikia priešlėktuvinė gynyba.
4:43 Kyjivo meras Vitalijus Kličko pranešė, kad Obolone veikia priešlėktuvinės gynybos pajėgos.
Pasak jo, virš sostinės ir netoli jos yra keli priešo bepiločiai orlaiviai.
