Tokie S.Naryškino žodžiai nuskambėjo po susitikimo su autoritariniu Baltarusijos prezidentu Aliaksandru Lukašenka. Rusijos užsienio žvalgybos vadas svaidėsi kaltinimais šių keturių NATO šalių adresu, sakydamas, kad jos „ypatingai agresyvios“ ir nuolat „žvangina ginklais“.
Aukščiausio rango Rusijos pareigūnas ir prezidento Vladimiro Putino patikėtinis plūdo Lenkiją dėl jos planų įrengti prieštankines minas pasienyje su Baltarusija ir Kaliningrado eksklavu, taip pat dėl Varšuvos prašymo Jungtinėms Valstijoms šalyje dislokuoti branduolinius ginklus.
„Jie turėtų suprasti, kad Šiaurės Atlanto aljanso agresijos prieš sąjunginę valstybę atveju žala, žinoma, bus padaryta visam NATO blokui, bet didesniu mastu pirmiausia nukentės tokių idėjų nešėjai Lenkijos ir Baltijos šalių politiniuose sluoksniuose“, – rėžė S.Naryškinas.
NATO rytiniame flange esančios šalys nuo 2022 m. vasario mėn., kai Maskva pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, skambina pavojaus varpais dėl didėjančios grėsmės iš Rusijos.
Kovo 18 d. Estija, Latvija, Lietuva ir Lenkija paskelbė pasitraukiančios iš Otavos konvencijos – tarptautinės sutarties, draudžiančios priešpėstinių minų naudojimą, gamybą ir kaupimą, motyvuodamos „iš esmės pablogėjusiu“ saugumu regione.
Keturių šalių gynybos ministrai teigė, kad karinės grėsmės iš Rusijos ir Baltarusijos „gerokai padidėjo“.
S.Naryškinas pavadino tokią laikyseną „liūdna“ ir užsiminė, kad NATO kalta dėl Rusijos pradėto totalinio karo prieš Ukrainą. Tai dažnai kartojamas Kremliaus propagandos naratyvas, naudojamas neišprovokuotai invazijai į suverenią šalį pateisinti.
„(Lenkija ir Baltijos šalys) tiesiog negali suprasti, kad būtent karinio aktyvumo didinimas prie Rusijos ir Baltarusijos sienų tapo vienu iš veiksnių, viena iš dabartinės didelės, aštrios ir labai pavojingos krizės Europos žemyne priežasčių“, – pabrėžė jis.
Rusijos užsienio žvalgybos vadas atkreipė dėmesį, kad Europos valstybės, tokios kaip Prancūzija, Jungtinė Karalystė ir Vokietija, taip pat eskaluoja karą Ukrainoje, todėl Rusijai „reikia veikti prevenciškai“ ir „ji yra tam pasirengusi“.
Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai priminė, kad Rusijos pareigūnai, įskaitant V.Putiną, ne kartą grasino NATO tiek 2023 m., tiek 2024 m.
„S.Naryškinas, regis, teigia, kad Europos pastangos pačiai Europai prisiimti didesnę gynybos naštą ir apsisaugoti nuo būsimos Rusijos agresijos – atsižvelgiant į Donaldo Trumpo raginimus imtis tokių pastangų – yra tariamai provokuojančios ir eskaluojančios“, – naujausioje ataskaitoje įvertino analitikai.
Rusijos pareigūnams aštrinant retoriką prieš NATO valstybes nares, Baltieji rūmai, kaip pranešama, siūlo drastiškai mažinti Aljanso finansavimą.
Kai kurie prezidento D.Trumpo aplinkos nariai, įskaitant milijardierių Eloną Muską, ragino JAV apskritai pasitraukti iš NATO. Anksčiau pranešta, kad JAV taip pat tikriausiai planuoja išvesti apie 10 tūkst. karių iš valstybių narių Rytų Europoje.
Balandžio 13 d. Ukrainos vadovas Volodymyras Zelenskis perspėjo, kad jei Rusija nebus sustabdyta Ukrainoje, kitas jos žingsnis gali būti NATO teritorijos užgrobimas ir pasaulinio konflikto sukėlimas.
Dauguma Vakarų šalių vadovų ir žvalgybos agentūrų anksčiau perspėjo, kad per ateinančius penkerius metus dėl didėjančios Rusijos agresijos Europoje gali kilti didelio masto karas.
-
Žymus analitikas įvertino, kada užstrigs Putino karo mašina: prognozė kelia nerimą
-
Rusijoje į kalėjimą pasiųsti sraigtasparnį Ukrainos vardu padegę rusų jaunuoliai
-
Rusija nuteisė kalėti keturis apie A. Navalną rašiusius žurnalistus
-
Karas Ukrainoje. Zelenskis įvardijo, kiek fronte naudojamų ginklų pagaminama Ukrainoje
-
Švedija iškvietė Rusijos ambasadorių dėl išpuolio Ukrainos Sumuose
-
Lenkija: prieš rinkimus intensyvėja Rusijos kibernetinės atakos
