Anksčiau britų leidinys „The Guardian“ atkreipė dėmesį, kad Kremlius operacijoms į Vakarus pradėjo siųsti visai kitokio tipo šnipus nei anksčiau.
Teigiama, kad tokie Rusijos verbuojami naujokai naudojami Vakarų ginklų sandėliams ar kitai su parama Ukrainai susijusiai infrastruktūrai pulti. Tačiau dažniausiai tokiems agentams keliamas tikslas tiesiog sukelti chaosą ar neramumus pasitelkiant vietinius nusikaltėlius.
Bulvarinis leidinys „The Sun“ pažymėjo, kad už tai atsakingas Rusijos specialiųjų užduočių departamentas, o jo organizuojamos misijos primena trilerį apie Šaltąjį karą.
Visos jos skirtos Vakarų valstybėms išbalansuoti: tai gali būti bandymai nužudyti, sprogmenų pakrovimas į lėktuvus, kibernetinės atakos.
Anot žvalgybos šaltinių, šis departamentas buvo įkurtas 2023 m., jau prasidėjus Rusijos plataus masto invazijai į Ukrainą. Kartu su tuo Maskva sustiprino ir savo priešiškus naratyvus, nukreiptus prieš Vakarų šalis.
JAV įsikūrusio Augusta universiteto tarptautinių santykių profesorius ir žvalgybos ekspertas dr. Lance'as Hunteris paaiškino, kad tai nėra dar vienas eilinis Rusijos žvalgybos padalinys.
Anot jo, tai yra frankenšteinas, „KGB 2.0“ – struktūra, sujungta iš kelių agentūrų ir paversta jėga, galinčia smogti bet kur ir bet kada.
„Specialiųjų užduočių departamentą galima laikyti kažkuo panašiu į KGB Sovietų Sąjungos laikais. Tačiau departamentas naudoja modernias taktikas, pavyzdžiui, kibernetines operacijas, ir veikia didesnėje Rusijos karinės žvalgybos struktūroje.
Jis bando konsoliduoti įvairius Rusijos žvalgybos tarnybų elementus, dažnai koordinuodamas savo veiksmus su kitomis Rusijos specialiosiomis pajėgomis ir veikdamas kartu su jomis“, – paaiškino profesorius.
Ekspertas L.Hunteris pridūrė, kad departamentas veikia iš liūdnai pagarsėjusio Rusijos karinės žvalgybos štabo Maskvoje, vadinamo „Akvariumu“, ir, tikėtina, kad jame dirba kai kurių drąsiausių Rusijos slaptųjų operacijų veteranai.
Šis padalinys siejamas su keletu didelio masto sąmokslų, įskaitant nesėkmingą bandymą nužudyti Vokietijos ginklų kompanijos „Rheinmetall“ generalinį vadovą Arminą Pappergerį ir planą DHL krovininiuose lėktuvuose padėti padegamuosius įtaisus, anksčiau rašė „The Wall Street Journal“.
Kaip įprasta, Kremlius neigia bet kokį dalyvavimą tokiose operacijose.
NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas hibridinių ir kibernetinių operacijų klausimais Jamesas Appathurai įspėjo: „Rusija mano, kad ji yra konflikte su tuo, ką vadina „kolektyviniu Vakarų pasauliu“, ir elgiasi atitinkamai – net grasina mums branduoliniais ginklais.“
Manoma, kad specialiųjų reikalų departamentas į savo gretas įtraukė keletą konkuruojančių frakcijų iš plačiai išsišakojusio Rusijos šnipų tinklo.
Tai apima galias, kurias anksčiau turėjo FSB ir GRU 29155 padalinys – ta pati organizacija, kuri kaltinama 2018 m. Sergejaus Skripalio apnuodijimu Britanijos teritorijoje. Tačiau šį kartą scenarijus pasikeitė.
Profesorius L.Hunteris paaiškino, kad šis departamentas derina senosios mokyklos šnipinėjimo metodus su moderniomis taktikomis, tokiomis kaip kibernetinis karas ir diversijos.
Jų agentai yra mokomi judėti tyliai, smogti stipriai ir dingti be pėdsakų.
„SSD sudaro gerai apmokyti operatoriai ir slaptieji agentai, atrinkti pagal jų gebėjimą slapta veikti kitose šalyse“, – sakė pašnekovas.
„Šis padalinys dažnai taikosi į Ukrainą remiančias arba Rusijai priešiškas šalis, įskaitant karinius objektus, politinius disidentus ir infrastruktūrą.
Jis taip pat dažnai naudoja sunkiai atsekamas technikas, taikydamas įvairias puolamąsias kibernetines operacijas, kad susilpnintų savo taikinius“, – paaiškino žvalgybos ekspertas.
Pasak „The Wall Street Journal“, SSD agentai taikosi į Vakarų universitetus ir įmones, taip pat verbuoja užsienio agentus iš šalių, palaikančių Maskvą, pavyzdžiui, Serbijos.
Be to, jie taip pat prižiūri Rusijos elitinių specialiųjų operacijų mokymo centrą, rengiantį patyrusius agentus, pasirengusius veikti priešiškoje teritorijoje.
Teigiama, kad šiai tarnybai vadovauja pulkininkas generolas Andrejus Averjanovas, kurio vardas jau yra pagarsėjęs šnipinėjimo sluoksniuose, ir jo pavaduotojas generolas leitenantas Ivanas Kasijanenka.
Čekijos valdžios institucijos išdavė A.Averjanovo arešto orderį dėl 2014 m. sprogimo šaudmenų sandėlyje.
Europos Sąjunga gruodžio mėn. įvedė sankcijas SSD agentams, apkaltindama juos bombų sprogdinimų, kibernetinių atakų ir netgi bandymų surengti perversmą visoje Europoje organizavimu.
Nepaisant praėjusiais metais užfiksuoto departamento veiklos piko, žvalgybos pareigūnai teigia, kad Rusijos operacijos pastaruoju metu sulėtėjo.
„Veiklos sustabdymu gali būti siekiama sukurti diplomatinę erdvę Maskvai derėtis su naująja JAV administracija“, – anksčiau du Europos žvalgybos pareigūnus citavo „The Wall Street Journal“.
Profesorius L.Hunteris pridūrė: „Sunku prognozuoti, ko galima tikėtis iš departamento artimiausiais mėnesiais ir metais. Tačiau Rusijos pajėgų sėkmė Ukrainoje gali turėti įtakos tam, kaip Rusija naudos SSD, siekdama parodyti savo jėgą visame pasaulyje ir pulti konkurentus.
Didelį atgarsį sukėlusios SSD atakos gali paskatinti Vakarų ir NATO šalis stiprinti koordinavimą, siekiant kovoti su SSD.“
