TIESAI REIKIA TAVO PALAIKYMO PRISIDĖK
Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą

Nuo „gynybinio pakto“ iki okupacijos neigimo: ko Rusijos vaikus moko apie karą?

Pergalės diena Rygoje
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / Ko Rusijoje vaikus moko apie Antrąjį pasaulinį karą?
Šaltinis: 15min
6
A A

Visos Rusijos vaikai šią savaitę ruošėsi Pergalės dienai. Ji kiekvienų metų gegužės 9-ąją kariniu paradu minima Maskvos Raudonojoje aikštėje. Sovietų Sąjungos pergalę prieš nacistinę Vokietiją Rusijos valdžia jau seniai naudojo kaip politinį įrankį, o procesas prasideda dar mokykloje, praneša „The Moscow Times“.

Patriotinėse šventėse Rusijos mokiniai vaidina itin svarbų vaidmenį, todėl nenuostabu, kad Pergalės dienos minėjimuose netrūksta mažyčių Raudonosios armijos uniformų ir žaislinių ginklų.

Vaikai taip pat dalyvauja parade, kuriame žygiuoja nešdami Antrajame pasauliniame kare kovojusių ir žuvusių giminaičių portretus.

Šioje šventinės euforijos apsuptyje Rusijos istorijos mokytojai jaučia spaudimą dėstyti Kremliaus sukurtą karo interpretaciją.

Vienoje Maskvos mokykloje istorijos mokytoju dirbantis Aleksandras Abalovas sako: „Viskas, kas yra daroma per prievartą, yra blogai.“

Ir jis nėra vienintelis istorijos mokytojas, susirūpinęs valdžios kišimusi į jo darbą.

Rusijoje mokyti istorijos niekada nebuvo lengva. Čia archyvai – uždari, o atviros diskusijos apie šalies sovietinę praeitį pasitinkamos priešiškai.

Rusijoje mokyti istorijos niekada nebuvo lengva. Čia archyvai – uždari, o atviros diskusijos apie šalies sovietinę praeitį pasitinkamos priešiškai.

Tačiau dabar kalbėti apie Antrąjį pasaulinį karą dar sudėtingiau: su kiekvienais Vladimiro Putino prezidentavimo metais Rusijoje darosi vis sunkiau atvirai kalbėti apie Sovietų Sąjungos vaidmenį kare.

2016-ųjų rugpjūtį, naujųjų mokslo metų išvakarėse, švietimo ministrės postą užėmė Olga Vasiljeva. Ji ne tik palaiko konservatyvią stačiatikių pasaulėžiūrą, bet ir gina sovietų politiką bei prieštaringai atsiliepia apie diktatorių Josifą Staliną.

„Scanpix“ nuotr./Rusijos švietimo ir mokslo ministrė Olga Vasiljeva
„Scanpix“ nuotr./Rusijos švietimo ir mokslo ministrė Olga Vasiljeva

Nors pamokų metu klasės kontrolė turėtų būti sutelkta mokytojo rankose, šiemet išleisti istorijos vadovėliai pristato naują požiūrį į sovietų vaidmenį kare. Jis itin panašus į tą, kurį projektuoja O.Vasiljeva ir Kremlius.

2016-ųjų rugsėjį Švietimo ministerija uždraudė tris istorijos vadovėlius, kuriuose aptariami J.Stalino nusikaltimai ir paktas su nacistine Vokietija.

Istorikas ir mokytojas Leonidas Kacva sako: „Mane labiausiai jaudina tai, kad vadovėliai neatskleidžia visos tiesos.“

L.Kacva: „Mane labiausiai jaudina tai, kad vadovėliai neatskleidžia visos tiesos.“

Anot A.Abalovo, neaišku, kas nusprendžia, kokios knygos turėtų būti naudojamos klasėje: „Ar tai sprendžia mokytojas, mokyklos direktorius, ar miestas? Daug kartų to klausiau Maskvos savivaldybės ir nesulaukiau jokio atsakymo.“

Dauguma šalies mokyklų pasirinko leidyklos „Švietimas“ išleistą vadovėlį, kuriame kalbant apie Antrąjį pasaulinį karą dėmesys skiriamas beveik vien sovietų karių didvyriškumui.

„Gynybinis paktas“

Rusams Antrasis pasaulinis karas prasidėjo ne 1939-aisiais, o 1941-aisiais. Apie tai, kas įvyko prieš karą ir kokį vaidmenį jame vaidino Sovietų Sąjunga, daugiausia kalbama remiantis emocijomis ir neigimu.

Be to, Kremlius neakcentuoja, kad SSRS ir nacistinė Vokietija pasirašė Ribbentropo-Molotovo paktą.

V.Putinas apie šį paktą kalba prieštaringai. 2009-aisiais Lenkijoje prezidentas sakė, kad Rusijos Valstybės Dūma šį susitarimą pasmerkė.

Tačiau po šešerių metų, per susitikimą su Vokietijos kanclere Angela Merkel, jis jau tikino, jog paktas „buvo reikalingas tam, kad užtikrintų Sovietų Sąjungos saugumą“.

„Scanpix“/AP nuotr./Angela Merkel ir Vladimiras Putinas
„Scanpix“/AP nuotr./Angela Merkel ir Vladimiras Putinas

Kiti aukšti Rusijos pareigūnai taip pat gynė sovietų ir nacių susitarimą. Kultūros ministras Vladimiras Medinskis, pagarsėjęs pseudoistoriniais romanais, sakė, kad paktui „reikia pastatyti paminklą“.

Vis dėlto atvirai kvestionuoti Rusijos vaidmenį Antrajame pasauliniame kare 1939–1940 metais gali būti pavojinga.

Šiemet vyrui iš Permės miesto buvo skirta 200 tūkst. rublių (3140 eurų) bauda už tai, kad jis pasidalijo straipsniu, kuriame teisingai rašoma, jog Sovietų Sąjunga, bendradarbiaudama su naciais, 1939 metais užėmė Lenkiją.

Rusijos vadovėliuose apie Ribbentropo-Molotovo paktą visada buvo kalbama itin atsargiai. Tačiau populiariausio istorijos vadovėlio 2016 metų leidime beveik neužsimenama apie slaptus protokolus, kuriais sovietai ir naciai pasidalijo Rytų Europą.

Tačiau 2016-ųjų populiariausio istorijos vadovėlio leidime beveik neužsimenama apie slaptus protokolus, kuriuose sovietai ir naciai pasidalijo Rytų Europą.

„Vadovėliuose rašoma teisinančiu tonu. Tekstuose nenaudojamas žodis „agresija“, o invazija į Rytų Europą vaizduojama kaip išlaisvinimas iš Lenkijos ir būsimos nacių okupacijos“, – sako L.Kacva.

Vadovėlyje rašoma: „Rugsėjo 17 dieną daliai Raudonosios armijos pajėgų buvo įsakyta kirsti vakarinę sieną ir išvaduoti Vakarų Ukrainą bei Vakarų Baltarusiją.“

Panašiai aiškinama ir apie Rusijos kariuomenės įvedimą Baltijos šalyse. Anot autorių, Rusijos invazija ir trijų Europos valstybių okupacija buvo demokratiškų rinkimų, kuriuos tose šalyse laimėjo komunistai, rezultatas.

Leidyklos „Briedis“ nuotr./Sovietų kariai įžengia į Lietuvą
Leidyklos „Briedis“ nuotr./Sovietų kariai įžengia į Lietuvą

L.Kacva, kalbėdamas apie 1940 birželį Baltijos šalyse įsigalėjusią sovietinę valdžią, teigia: „Vadovėlyje neminima, kad šios valstybės neturėjo pasirinkimo.“

Stalinistinės represijos?

Rusus taip pat skaldo diskusijos apie J.Stalino vaidmenį kare. Naujuosiuose vadovėliuose teigiama, kad stalinistinės represijos tapo „centriniu sovietinio gyvenimo elementu“, tačiau joms skiriama daug mažiau dėmesio nei ankstesniuose leidimuose.

Naujuosiuose vadovėliuose teigiama, kad stalinistinės represijos tapo „centriniu sovietinio gyvenimo elementu“, tačiau joms skiriama daug mažiau dėmesio nei ankstesniuose leidimuose.

„Nežinant apie represijas, neįmanoma suprasti, kas nutiko 1941-aisiais“, – sako A.Abalovas.

Jo teigimu, sovietų pajėgos nebuvo pasiruošusios nacių puolimui, kadangi J.Stalinas karo išvakarėse „išvalė“ armiją.

L.Kacva sako, kad istorija tokiomis sudėtingomis temomis yra keičiama norint sustiprinti nacionalinį pasididžiavimą. Jis pabrėžia, kad „Rusija ne vienintelė užglaisto neigiamus tautinės atminties aspektus“.

Tiesa, L.Kacva tikina, kad Kremlius nuėjo per toli, kadangi pavertė Rusijos karinę atmintį politiniu įrankiu.

Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad Kremliui pavyko – jokia kita šventė į gatves nepritraukia tiek rusų. Tačiau ar Pergalės diena iš tiesų juos vienija?

Istorijos mokytojas A.Abalovas abejoja: „Nėra vienos karo sampratos.“ Jis prideda, kad trūksta diskusijų apie karo kainą žmonijai: „Tapatybė, kurią valdžia bando primesti žmonėms, turi trūkumų.“

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Dakaras 2018

Parašykite atsiliepimą apie 15min