Koronavirusas pasaulyje: Irane per parą – rekordiniai 3 tūkst. naujų atvejų, Latvijoje – nė vieno

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pirmadienį pareiškė, kad naujasis koronavirusas staiga netapo mažiau galingas.

Tokį pareiškimą PSO paskelbė pasirodžius atitinkamiems vieno įtakingo italų gydytojo komentarams.

„Turime būti itin atsargūs, kad nesukurtume jausmo, jog virusas staiga, savo valia, nutarė būti mažiau patogeniškas. Taip tikrai nėra“, – per virtualią spaudos konferenciją pabrėžė PSO ekstremalių situacijų direktorius Michaelas Ryanas.

 Jungtinei Karalystei žengus kol kas didžiausią žingsnį iš karantino, kurį, kaip perspėjo policija, jau sunku vykdyti, Anglijoje jaunesni vaikai pirmadienį grįžo į mokyklas, o šalies parlamentas rengiasi atnaujinti įprastą darbą.

Turgūs po atviru dangumi taip pat atvėrė savo vartus, o automobilių salonai bandė parsivilioti klientus ir kompensuoti nuostolius, patirtus nuo kovo 23-iosios, kai JK iš esmės uždarė verslą.

Tačiau prekyba prie prekystalių vyko vangiai, o klasės kai kuriose mokyklose buvo pustuštės, nes žmonės vis dar nuogąstauja, kad virusas, oficialiai šalyje pražudęs 38,5 tūkst. žmonių, vis dar cirkuliuoja. JK yra antra tarp labiausiai nuo koronaviruso pandemijos nukentėjusių šalių, be to, manoma, kad tikrasis aukų skaičius gali būti tūkstančiais didesnis.

Škotijos, Velso ir Šiaurės Airijos vyriausybės laikosi atsargesnės pozicijos ir mokyklų kol kas neatidaro.

„Padėtis labai skiriasi nuo įprastos, – sakė Londone gyvenantis danas Johnas Jellesmarkas, atėjęs į paprastai triukšmingą Kamdeno turgų sostinės šiaurėje. – Viskas vyksta dar gana lėtai, atrodo, kad turgus iš esmės [tik] bunda.“

Per daug, per greitai?

Ministras pirmininkas Borisas Johnsonas išdėstė grafiką, pagal kurį 2 mln. jaunesnio amžiaus vaikų Anglijoje į mokyklas gali grįžti pirmadienį, o vyresni vaikai – nuo birželio 15 dienos.

Tačiau kaip parodė Nacionalinio švietimo tyrimų fondo (NFER) atlikta apklausa, pradinių mokyklų vadovai prognozuoja, kad maždaug pusė šeimų paliks savo vaikus namie.

Londono rytuose esančios mokyklos „Halley House School“ direktorė Claire Syms (Kler Saims) sakė, kad vaikams, kurie ateina, reikia jaustis patogiai nepažįstamoje aplinkoje, kur suolai sustatyti didesniu atstumu vienas nuo kito, o daugelis aplinkinių nešioja kaukes.

„Tikrai labai galvojome, kaip išlaikyti aplinką kuo labiau įprastą ir kuo tinkamesnę mūsų vaikams, – naujienų agentūrai AFP sakė C. Syms. – Tikrai rūpinamės jų gerove ir psichine sveikata.“

JK vyriausybę paskatino teigiama kitų Europos šalių, jau pradėjusių grįžti prie labiau įprasto gyvenimo, patirtis.

Bendruomenių Rūmai antradienį grįžta po pertraukos, o jų lyderis Jacobas Reesas-Moggas nori, kad parlamentarai vėl pradėtų balsuoti dalyvaudami asmeniškai, o ne nuotoliniu būdu.

Šis klausimas turėtų būti pateiktas fiziniam balsavimui.

Tačiau karantino švelninimo kritikai mano, kad šalies užkrečiamumo rodiklis – šiuo metu 0,7–0,9 – vis dar yra pavojingai arti skaičiaus „1“, kurį viršijus viruso plitimas auga.

Kritikai perspėja, kad virusas vis dar plinta pernelyg greitai ir bet koks grįžimas į darbus kelia pavojų pažeidžiamesniems darbuotojams.

„Neįvykdoma“

Susirūpinimą reiškia ne vien mokslininkai ir įstatymų leidėjai, nors vyriausybė tvirtina, kad karantino švelninimo priemonės yra „atsargios ir laipsniškos“.

„Mes šiuos žingsnius galime žengti tik dėl to, ką iki šiol drauge pasiekėme“, – sakė iždo kancleris Rishi Sunakas, lankydamasis Tačbruko turguje Pimlike Londono centre.

Londono policijos federacijos pirmininkas Kenas Marshas sakė, kad dabartinės taisyklės, kuriomis, pavyzdžiui, nustatoma, kad Anglijoje žmonės gali rinktis į šešių asmenų grupes, yra neįvykdomos.

„Nemanau, kad visuomenė labai paiso to, kas jiems dėstoma, – laikraščiui „The Daily Telegraph“ sakė K.Marshas. – Jie elgiasi taip, kaip nori elgtis.“

Pastaruosius du savaitgalius, meteorologams skelbiant, kad ši gegužė buvo sausiausia per daugiau kaip 100 metų, žmonės plūdo į Anglijos parkus ir paplūdimius.

Prieš savaitę, pamačiusi, kad vis daugiau žmonių ignoruoja socialinio atstumo priemones, policija perspėjo, kad rimtai ketina bausti į dideles grupes susirenkančius žmones.

Tačiau kai kurie Londono parkai sekmadienį atrodė kaip vienas didžiulis vakarėlis, o policija išrašė daug mažiau baudų nei prieš gegužės 13-ąją, kai žmonėms buvo leista laisviau išeiti iš namų.

Policija „pasakė vyriausybei, kad dabar tai gana neįvykdoma, nebent vyktų didžiulis susibūrimas“, minėtam laikraščiui sakė aukšto rango šaltinis policijoje.

Ispanijoje pirmąkart nuo kovo nebuvo užfiksuota naujų mirties nuo koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejų, pirmadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija.

Ministerijos ekstremaliųjų padėčių koordinatorius Fernando Simonas tokią žinią pavadino „labai, labai įkvepiančia“.

Per spaudos konferenciją jis sakė, kad per praėjusias 24 val. Ispanijoje patvirtintas 71 užsikrėtimo COVID-19 atvejis.

„Esame labai geroje šios pandemijos vystymosi vietoje, – kalbėjo F.Simonas. – Statistiniuose [duomenyse] pastebima tendencija. Jie eina teisinga kryptimi.“

Apie pirmuosius du mirties nuo COVID-19 atvejus Ispanija pranešė kovo 3 dieną. Balandžio 2-ąją ten per parą buvo užregistruota 950 mirčių – tądien šalyje užfiksuotas didžiausias mirčių skaičius.

Šiuo metu patvirtintų mirties atvejų skaičius Ispanijoje siekia 27 127, o užsikrėtimo – 240 000.

COVID-19 sukeltos krizės įveikimui ir ekonomikos atsigavimo skatinimui Latvijoje per dvejus metus bus skirta 2 mlrd. eurų, po valdančiosios koalicijos partijų susitikimo pirmadienį pareiškė šalies premjeras Krišjanis Karinis.

Pasak ministro pirmininko, šios lėšos bus padalytos į tris maždaug vienodas dalis ir bus skirtos išmokoms, infrastruktūrai ir modernizavimui.

Kiekvienai iš minėtų trijų sričių bus skirta po maždaug 660 mln. eurų. Be kita ko, numatyta apytikriai 32 mln. eurų kultūrai ir apie 42 mln. eurų mokslui. Į bendrą sumą taip pat įtraukta parama turizmui ir kitiems sektoriams.

„Didelė politinė diskusija, kuri užkulisiuose vyko kelias savaites, buvo sėkmingai užbaigta. Šis sprendimas yra palankus ir valstybei, ir ekonomikai“, – pridūrė premjeras.

Sakartvele nuo pirmadienio atsidarė kavinės, restoranai ir prekybos centrai, šiai prie Juodosios jūros įsikūrusiai šaliai, kur buvo patvirtinta mažiau nei 800 užsikrėtimo koronavirusine infekcija COVID-19 atvejų, toliau švelninant karantiną.

Vis dėlto saulėtą pirmadienio popietę daugelis Tbilisio senamiesčio kavinių terasų buvo pustuštės.

„Viruso baimė išlieka. Šiandien teturėjome du klientus“, – naujienų agentūrai AFP pasakojo vienos iš kavinių padavėja Natia Gotua.

Tačiau vienos madingos Tbilisio centre įsikūrusios kavinės terasoje sutiktos studentės Maja Beridzė ir Nino Kupatadzė buvo nusiteikusios kiek optimistiškiau.

Jų manymu, situacija dėl viruso nėra tokia rimta, kad reikėtų ir toliau taikyti griežtas karantino priemones.

„Laimei, Sakartvelas yra tarp mažiausiai paveiktų šalių“, – sakė M. Beridzė.

„Atėjo laikas gyvenimui grįžti į normalias vėžes“, – pridūrė ji.

3,7 mln. gyventojų turinčiame Sakartvele patvirtinti 794 užsikrėtimo COVID-19 atvejai ir 12 mirčių – tai yra vieni mažiausių skaičių Europoje.

Beveik 80 proc. pacientų jau pasveiko, pirmadienį buvo užfiksuoti tik 158 aktyvūs atvejai.

Tačiau Sakartvelo premjeras Georgijus Gacharija per vyriausybės posėdį pareiškė, kad kovos su koronavirusu priemonių švelninimas „didina viruso plitimo riziką“.

Visuomenę jis ragino „griežtai laikytis pagrindinių taisyklių“, tokių kaip kaukės dėvėjimas viešose vietose.

Penktadienį šalyje vėl pradėjo kursuoti viešasis transportas, o nuo gegužės 11-osios veikia mažesnės parduotuvės, taip pat leista tęsti pramoninę gamybą.

Vyriausybė nurodė, kad Sakartvelas bus pasirengęs nuo liepos 1 dienos priimti užsienio turistus, o vietinio turizmo paslaugos bus atnaujintos birželio viduryje.

Kovą šalyje buvo įvestos griežtos karantino priemonės. Buvo uždarytos neesminės įmonės, paskelbta nepaprastoji padėtis ir įvesta komendanto valanda, kuri buvo atšaukta tik gegužės 22-ąją.

Suvaržymai skaudžiai smogė Sakartvelo ekonomikai, kuri šiemet turėtų susitraukti 4 proc., o ne augti 4,5 proc., kaip prognozuota anksčiau.

Balandį vyriausybė pristatė 1,2 mlrd. dolerių (1,1 mlrd. eurų) skatinimo planą, o tarptautinės finansinės institucijos pažadėjo 3 mlrd. dolerių (2,77 mlrd. eurų) skubų finansavimą kovai su recesija.

Šiaurės Makedonijos pareigūnai pirmadienį pranešė apie išaugusį naujų užsikrėtimo koronavirusine infekcija COVID-19 atvejų skaičių, po to, kai neseniai buvo sušvelnintos karantino priemonės.

Sveikatos apsaugos ministras Venko Filipčė pirmadienį pranešė, kad per praėjusią parą mirė septyni žmonės, taip pat buvo patvirtinti 89 nauji užsikrėtimo COVID-19 atvejai. Iš viso šalyje užregistruota 140 mirties ir 2 315 užsikrėtimo atvejų.

Ministras sakė, kad planai atidaryti sienas bus atidėti toliau stebint protrūkį.

Pasak V.Filipčės, dauguma naujų atvejų buvo nustatyti sostinės Skopjės apylinkėse. Jis sakė, kad jei užsikrėtimo atvejų skaičius ir toliau liks didelis, tam tikrose gyvenvietėse bus atnaujintas karantinas.

Šiaurės Makedonijos vyriausybė praėjusią savaitę leido atsidaryti restoranams ir barams.

Ukraina planuoja tarptautinį oro susisiekimą atnaujinti nuo birželio 15 dienos, pranešė šalies infrastruktūros ministras.

„Tarptautinis ir vidaus oro susisiekimas bus atvertas nuo birželio 15-osios. Galbūt, vidaus skrydžiai bus vėl leidžiami šiek tiek anksčiau“, – sakė Vladislavas Kryklijus.

Jo žodžiais, tarptautinis oro susisiekimas pirmiausia bus atnaujinamas pagrindinėmis turistinėmis kryptimis – į Turkiją, Graikiją, Kiprą, Juodkalniją, Kroatiją, Sakartvelą.

Ministro teigimu, Ukraina kol kas neketina atnaujinti skrydžių į Italiją ir Ispaniją dėl epidemiologinės padėties šiose valstybėse.

V.Kryklijus taip pat pranešė, jog svarstoma galimybė leisti turistams iškart po atvykimo oro uoste atlikti naujus greitus koronaviruso tyrimus.

„Mes kalbame apie alternatyvą. Arba 14 dienų saviizoliavimasis, arba užsisakomas naujas greitasis testas, palaukiama dvi ar tris valandas ir, jei rezultatas neigiamas, galima išeiti į miestą. Nauji testai yra 99 proc. tikslūs“, – sakė ministras.

Apie planuojamą skrydžių iš Kijevo atnaujinimą jau pranešė Lenkijos LOT (į Varšuvą), Baltarusijos „Belavia“ (į Minską), Vengrijos „Wizz Air“ (10 krypčių, įskaitant į Vilnių).

Baltarusijoje testais koronavirusinė infekcija COVID-19 nustatyta jau iš viso 43 403 žmonėms, pirmadienį paskelbė Sveikatos apsaugos ministerija.

Per pastarąją parą buvo užregistruoti 847 nauji užsikrėtimo koronavirusu atvejai.

„Per visą infekcijos plitimo šalies teritorijoje periodą mirė 240... pacientų, sirgusių virtine lėtinių ligų, kuriems buvo nustatyta koronavirusinė infekcija“, – pranešė ministerija ir nurodė, kad gegužės 31-ąją mirties atvejų skaičius buvo 235.

Ministerija taip pat nurodė, kad birželio 1-ąją nuo COVID-19 pasveikusių ir iš ligoninių išrašytų asmenų skaičius siekia 18 776. Gegužės 31-ąją šis skaičius buvo 18 514.

Ministerijos duomenimis, šalyje iš viso jau atlikti 553 377 koronavirusinės infekcijos testai.

Kijeve įsikūrusiame Floro Dangun Žengimo vienuolyne užfiksuotas koronaviruso protrūkis, todėl šis kompleksas buvo karantinuotas, pirmadienį pranešė Ukrainos sostinės meras Vitalijus Klyčko.

„Daugiausiai susirgimo atvejų užsikrėtimo atvejų užfiksuota per pastarąją parą Podolsko rajone – 23. Tai neabejotinai nulėmė susirgimo protrūkis Floro Dangun Žengimo moterų vienuolyne. Ten per pastarąsias kelias dienas koronavirusas aptiktas pas 26 vienuoles; Iš jų per pastarąją parą – pas 22. Savaitgalį į sostinės ligonines paguldytos aštuonios vienuolės“, – per spaudos konferenciją pažymėjo V.Klyčko.

Anot mero, karantinuotame vienuolyne šiuo metu vykdoma dezinfekcija.

Iranas pirmadienį paskelbė apie kone 3 tūkst. naujų užsikrėtimo koronavirusu atvejų ir šis paros skaičius yra didžiausias per du pastaruosius mėnesius.

Šalis perspėjo dėl „dar vieno pavojingo piko“ per daugiausiai aukų Artimųjų Rytų regione pareikalavusį protrūkį.

„Žmonės atrodo galvojantys, kad koronavirusas baigėsi, kai kurie pareigūnai taip pat mano, kad viskas“ grįžo į normalias vėžes, sakė sveikatos apsaugos ministras Saeedas Namaki.

„Koronavirusas ne tik kad toli gražu nesibaigė: bet kuriuo metu galime pamatyti [dar vieną] pavojingą piką“, – sakė jis, duodamas interviu televizijai.

Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas Kianoushas Jahanpouras pranešė, kad per praėjusią parą buvo nustatyti 2 979 nauji koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejai, bendras užsikrėtusiųjų skaičius padidėjo iki 154 445.    

Jis pridūrė, kad pastarąją parą nuo COVID-19 mirė dar 81 žmogus, o bendras letalinių atvejų skaičius išaugo iki 7 878. 

S.Namaki sakė, kad Sistano, Beludžistano, Kermanšaho ir Hormozgano provincijose šiuo metu fiksuojamas išaugęs užsikrėtimų skaičius. 

Jis pridūrė, kad pusė per praėjusią parą nustatytų letalinių atvejų užfiksuota trijose provincijose, tačiau jų neįvardijo.  

„Jei tai tęsis, paros aukų skaičius vėl gali būti triženklis“, – sakė ministras. 

Nuo gegužės 2 dienos, kai Iranas pranešė apie mažiausią per beveik du mėnesius naujų užsikrėtimo koronavirusu atvejų skaičių, liga šiitiškoje respublikoje plinta kylančia trajektorija.    

Vietos ir užsienio ekspertai skeptiškai vertina oficialiai pateikiamus duomenis, teigdami, kad tikrasis aukų skaičius gali būti daug didesnis.

Sveikatos apsaugos pareigūnai ne kartą reiškė nerimą dėl pietvakarinės Chuzestano provincijos, besiribojančios su Iraku. 

Ši provincija išlieka „raudona“ zona – tai reiškia, kad joje nustatytas didžiausias pavojus sveikatai pagal Irane naudojamą spalvinių kodų skalę.

Chuzestanas yra vienintelė šalies provincija, kur vyriausybė vėl įvedė karantiną.   

„Prašėme žmonių nerengti vestuvių ar laidotuvių, bet jie nesiklausė“, ypač Chuzestane, sakė S.Namaki.  

Latvijoje per praėjusią parą nenustatyta naujų koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejų, pirmadienį pranešė Ligų prevencijos ir kontrolės centras.  

Per pastarąją parą buvo atlikti 652 testai COVID-19 nustatyti, o bendras ištirtų ėminių skaičius padidėjo iki 109 723. Liga patvirtinta iš viso 1 066 žmonėms.

Pirmadienio duomenimis, nuo epidemijos pradžios šalyje nuo COVID-19 pasveiko 745 asmenys, 24 žmonės nuo šios ligos mirė.   

Iš šiuo metu ligoninėse gydomų 18 COVID-19 sergančių asmenų 15 būklė yra vidutinio sunkumo, trijų – sunki.    

Iš gydymo įstaigų iš viso jau išrašyti 155 nuo koronavirusinės infekcijos pasveikę žmonės. 

Estijoje per pastarąją parą išanalizavus 716 pirminių ėminių buvo nustatytas tik vienas naujas užsikrėtimo koronavirusu atvejis, pranešė Sveikatos apsaugos departamentas.

Pirmadienį ryte šalies ligoninėse dėl koronavirusinės infekcijos COVID-19 buvo gydomi 26 pacientai, bet nė vieno jų būklės nebuvo sunki.

Per parą neužfiksuota nė vienos koronavirusu užsikrėtusio žmogaus mirties, bet anksčiau COVID-19 protrūkis pareikalavo iš viso 68 žmonių gyvybių.

Iš gydymo įstaigų išrašyti iš viso 334 koronaviruso infekcija persirgę žmonės, o bendras pasveikusiųjų skaičius padidėjo iki 1 625.

Iki šiol Estijoje atlikta daugiau kaip 84 tūkst. pirminių COVID-19 testų, iš kurių 1 870 buvo teigiami.

Patvirtintų koronaviruso atvejų skaičius Lotynų Amerikoje peržengė milijoną, o tuo metu Jungtinė Karalystė ir Rusija nuo pirmadienio švelnina karantiną, nors COVID-19 protrūkiai šiose šalyse dar nėra suvaldyti.

Visame pasaulyje vyriausybės stengiasi švelninti ekonomiką žlugdančius apribojimus. Tačiau bendras pasaulyje nustatytų koronavirusinės infekcijos atvejų skaičius išaugo iki 6,1 mln., o mirčių nuo viruso skaičius viršijo 371 000.

Brazilija, kurioje nustatyta daugiau nei puse milijono užsikrėtimo atvejų, pagal šį rodiklį yra antra pasaulyje. Šalies prezidentas Jairas Bolsonaro, žinomas dėl priešinimosi karantino strategijoms, sekmadienį ir vėl ignoravo rekomendacijas laikytis socialinio atstumo.

Neužsidėjęs veido kaukės kraštutinių dešiniųjų pažiūrų lyderis sostinėje Brazilijoje susitiko su savo šalininkų grupe, skandavusia „Mitas! Mitas!“ ir tokiu būdu atkartojusia prezidento išsakytą viruso grėsmės neigimą.

J.Bolsonaro yra atkaklus karantino, kaip strategijos sustabdyti virusą, priešininkas, teigiantis, jog ši priemonės yra nebūtina ir kenkia ekonomikai. Toks požiūris yra stipriai kritikuojamas susirūpinusių valstybių ir pasipiktinusių piliečių. 

Nepaisant prezidento skeptiško požiūrio, virusas plinta Brazilijoje ir kitose Pietų Amerikos dalyse. Padėtis taip pat blogėja Čilėje, Bolivijoje ir Peru.

Nors Pietų Amerikoje ir kai kuriose Afrikos bei Azijos dalyse pandemija dar tik įsibėgėja, stipriai nukentėjusios Europos šalys palengva pradeda švelninti karantino suvaržymus, siekdamos sugrąžinti daugmaž normalią padėtį.

Didžiojoje Britanijoje, kur nuo pirmadienio turėjo atsidaryti mokyklos, kai kurie aukšto rango vyriausybės patarėjai perspėjo, kad procesas vyksta per greitai.

„COVID-19 plinta per sparčiai, kad galėtume panaikinti karantiną Anglijoje“, – tviteryje rašė Jeremy Farraras, vyriausybės Mokslinės patariamosios ekstremalių situacijų grupės narys. 

Nors Rusijoje kasdien tebefiksuojami dideli naujų COVID-19 atvejų skaičiai, sostinėje Maskvoje taip pat buvo nutarta atidaryti prekybos centrus ir parkus.

Nors maskviečiai po kelių savaičių buvimo namuose džiaugėsi šia galimybe, daugelis šaipėsi iš Maskvos mero Sergejaus Sobianino „eksperimento“, kurio tikslas – riboti žmonių pasivaikščiojimus ir treniruotes pagal jų namų adresą.

Populiarus komikas Maximas Galkinas išleido humoristinį filmuką, kuriame vaizduojamas prezidento Vladimiro Putino ir S. Sobianino pokalbis planuojant „kvėpavimo tvarkaraštį“, skirtą sostinės gyventojams.

Baltieji rūmai sekmadienį pranešė, kad Jungtinės Valstijos pristatė Brazilijai 2 mln. antimaliarinio vaisto hidroksichlorokvino (HCQ) dozių kovai su koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkiu, nors neįrodyta, kad šiuo preparatu galima veiksmingai gydyti naująjį susirgimą.

„HCQ bus naudojamas kaip profilaktinė priemonė, padėsianti apsaugoti Brazilijos slaugytojus, gydytojus ir sveikatos priežiūros specialistus nuo viruso. Jis taip pat bus naudojamas kaip vaistas užsikrėtusiems brazilams gydyti“, – nurodoma išplatintame pareiškime.

Remiantis juo, JAV netrukus taip pat išsiųs 1 000 plaučių ventiliavimo aparatų į Braziliją – dabartinį pandemijos epicentrą Pietų Amerikoje, kur patvirtinta beveik 500 tūkst. užsikrėtimo naujuoju koronavirusu atvejų.

„Taip pat skelbiame apie bendrą Jungtinių Valstijų ir Brazilijos tyrimų projektą, apimsiantį pasirinktiniu tikrinimu atliekamus klinikinius bandymus“, – priduriama dokumente.

Amerikiečių prezidentas Donaldas Trumpas aktyviai pasisako už HCQ naudojimą. Šiuo preparatu jau dešimtmečius gydoma nuo maliarijos, taip pat nuo autoimuninių sutrikimų, vilkligės ir reumatoidinio artrito.

D.Trumpas anksčiau sakė, kad pats vartoja HCQ kaip prevencinę priemonę nuo koronaviruso infekcijos.

Per pasirinktiniu tikrinimu atliekamus klinikinius bandymus (RCT), laikomus klinikinių tyrimų „aukso standartu“, kol kas neaptikta jokių įrodymų, kad HCQ yra veiksni COVID-19 gydymo ar prevencijos priemonė.

Be to, kai kurie specialistai nuogąstauja, jog šis vaistas gali net pabloginti koronavirusu užsikrėtusių pacientų būklę.

Praėjusią savaitę žurnale „The Lancet“ paskelbtame darbe prieinama išvadą, kad gydant tokius asmenis hidroksichlorokvinu ir panašios sudėties preparatu chlorokvinu, jų savijauta negerėja, o širdies ritmo sutrikimų ir mirties rizika gali išaugti.

Tačiau tas tyrimas nebuvo RCT, o jau daugiau nei 100 gydytojų ir mokslininkų pažėrė abejonių dėl ligonių duomenų bazės, kuria darbo autoriai grindžia savo išvadas.

Jungtinės Valstijos leido būtiniausiais atvejais naudoti HCQ gydant COVID-19 pacientus, jeigu jiems atidžiai stebima širdies veikla.

JAV Maisto ir vaistų administracija (FDA) paprašė gydytojų neskirti šio preparato masiškai ar už kelių šiuo metu vykdomų klinikinių tyrimų ribų.

Kaip ir D.Trumpas, brazilų prezidentas Jairas Bolsonaro yra HCQ šalininkas. Brazilijos vadovas netgi atleido du sveikatos apsaugos ministrus, nepritarusius jo norui išplėsti preparato naudojimo mastą.

Nors nuo koronaviruso Brazilijoje mirė beveik 30 tūkst. žmonių, J.Bolsonaro pasisako prieš karantino „tironiją“ ir ragina atnaujinti šalyje futbolo sezoną.

JAV pandemija pareikalavo daugiau nei 106 tūkst. gyvybių – tai yra didžiausias COVID-19 aukų skaičius pasaulyje.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) praėjusią savaitę pareiškė įšaldanti HCQ bandymus su COVID-19 pacientais, didėjant nuogąstavimams, įskaitant susijusius su „The Lancet“ paskelbta studija, kad medikamentas nėra saugus vartoti.

„Vakar paaiškėjo, kad mano koronaviruso testas teigiamas. Simptomai man nepasireiškė, bet kadangi buvo planų aplankyti kariuomenės dalinius, nutariau atlikti testą, ir jis pasirodė esąs teigiamas“, – per tiesioginę vaizdo transliaciją savo „Facebook“ paskyroje sakė N. Pašinianas.

Pasak premjero, naujuoju koronavirusu taip pat užsikrėtė visi jo šeimos nariai.

„Dirbsiu iš namų“, – nurodė N. Pašinianas. 

Pasak premjero, labiausiai tikėtina, kad jis koronavirusu užsikrėtė per vieną iš pasitarimų, „nuo padavėjo, atnešusio vandens stiklinėse“.  

„Pastebėjau, kad jis dirbo nemūvėdamas pirštinių. Pasakiau jam pastabą, bet, manau, jis ir prieš tai dirbo be pirštinių. Padavėjui taip pat nustatytas koronavirusas“, – sakė N. Pašinianas. 

Pirmadienį, birželio 1-ąją, N. Pašinianui suėjo 45 metai.

Premjeras ir jo žmona žurnalistė Ana Hakobian turi keturis vaikus.

Maždaug 3 mln. gyventojų turinčioje šalyje iki šiol nustatyti 9 492 užsikrėtimo koronavirusu atvejai, 139 užsikrėtusieji mirė.

COVID-19 pacientai užplūdo Armėnijos ligonines, o praėjusią savaitę sveikatos apsaugos pareigūnai perspėjo, kad į intensyviosios terapijos skyrius netrukus gali tekti guldyti tik pacientus, turintys daugiausiai galimybių išgyventi.

Savo pareiškimą N. Pašinianas paskelbė praėjus beveik mėnesiui po gegužės 4 dienos, kai Armėnijoje buvo atšaukta ekstremalioji padėtis, įvesta siekiant sulėtinti koronaviruso plitimą.

Ministras pirmininkas pripažino, kad jo vyriausybė nesugebėjo užtikrinti infekcijos prevencijos priemonių laikymosi ir kad karantinas buvo masiškai pažeidinėjamas.

N. Pašinianas buvo išrinktas premjeru po jo vadovautų masinių protestų, prieš dvejus metus privertusių iš valdžios pasitraukti veteraną lyderį Seržą Sargsianą ir jo Respublikonų partiją.

Nuo to laiko N. Pašinianas deda pastangas išrauti korupciją ir inicijavo plačias teismų sistemos reformas.

Maždaug 65 proc. smulkių Izraelio sartuolių per artimiausius šešis mėnesius greičiausiai nutrauks veiklą dėl koronaviruso pandemijos ekonominio poveikio, parodė sekmadienį paskelbti tyrimo rezultatai.

Tyrimas, kurį atliko Izraelio inovacijų tarnyba – valstybinė agentūra, finansuojanti startuolius – ir technologijų pramonės konsorciumas apibrėžė niūrų ateities vaizdą startuoliais garsėjančioje šalyje.

„Tyrimo rezultatai rodo, kad daugelis ankstyvosios stadijos technologijų įmonių susiduria su bankrotu, o pramonė negauna pakankamos pagalbos iš Izraelio vyriausybės“, – teigė Izraelio pažangiųjų technologijų pramonės asociacijos (IATI) generalinė direktorė ir prezidentė Karin Mayer Rubinstein.

Aukštųjų technologijų sektoriui Izraelyje tenka apie 10 proc. darbo jėgos.

Vasarį, prieš prasidedant koronaviruso pandemijai, Izraelio ekonomika buvo pačiame įkarštyje, su 3,4 proc. siekiančiu nedarbo lygiu.
 
Nuo to laiko nedarbo lygis išaugo iki 27 proc., o ši tai tendencija nepagailėjo ir Izraelio technologijų sektoriaus.

Remiantis 414 sveikatos priežiūros srities aukštųjų technologijų, programinės įrangos, aparatinės ir ryšių bendrovių vadovų apklausa, daugiau nei trečdalis įmonių išleido darbuotojus atostogų pandemijos metu.

Devynis milijonus gyventojų turinčiame Izraelyje užregistruota daugiau nei 17 tūkst. užsikrėtimo COVID-19 ir daugiau kaip 280 mirčių atvejų. 

Nepaisant pradinių priemonių, skirtų užkirsti kelią ligos plitimui, švelninimo, kai kurių naujų įmonių nuotaikos išlieka prislėgtos.

Pasak Izraelio inovacijų tarnybos vadovo Aharono Aharono, maždaug 65 proc. aukštųjų technologijų įmonių, turinčių nuo 1 iki 10 darbuotojų, mano, kad neturi pakankamai išteklių „išgyventi ilgiau nei šešis mėnesius“.

Pasak K. M. Rubenstein, jau patvirtinto 1,2 mlrd. šekelių (346 mln. JAV dolerių) neatidėliotinų priemonių paketo sektoriui „nepakaks“.

Be naujų viešųjų investicijų, „aukštųjų technologijų pramonė gali žlugti, o tai galėtų pakenkti visai ekonomikai“,  pridūrė K. M. Rubenstein.

Jungtinėse Valstijose sekmadienį užfiksuotos 598 naujuoju koronavirusu užsikrėtusių žmonių mirtys, o bendras aukų skaičius šalyje nuo pandemijos pradžios padidėjo iki 104 356, rodo Johnso Hopkinso universiteto nuolat atnaujinami duomenys.

Iki 20 val. 30 min. vietos (pirmadienio 3 val. 30 min. Lietuvos) laiku Jungtinėse Valstijose buvo nustatyti 1 788 762 koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejai – daug daugiau negu bet kurioje kitoje šalyje, nurodė Baltimorėje įsikūręs universitetas.