Sekite 15min Google
Nebereikia įrodymų?
Vienas internautas pacitavo M.Rutte žodžius pabrėždamas ir pridėdamas jam rūpimus akcentus: „Kai tik galite, kada jūs įsitikinę, kad tai rusai, ARBA BEVEIK ĮSITIKINĘ, kad tai rusai, – prirašykite tai Rusijai (tiesiogiai nurodykite į Rusiją), būtent taip, kaip šiandien padarė Estija. AŠ TAI SVEIKINU.“
Jis šį pareiškimą suprato savaip – esą nebereikalingi jokie įrodymai, kad dėl hibridinių atakų būtų apkaltinta Rusija.
„Tai pasibaisėtina. Nebereikia jokių įrodymų! Nebereikia rinkimų, demokratijos, laisvo žodžio, teismų ar nekaltumo prezumpcijos! Viską verskime Kremliui ir jo „agentams”…
Kaip patogu, kai nebereikia nieko įrodinėti ir aiškinti!
Kada nežabota rusofobija ir neonacizmas užvaldo paskutinius proto likučius! Ir mes dar kalbame apie taiką? Kokią? Rusija dar kalba apie ją, bet, panašu, kad išprotėję mankurtai jai pasirinkimo nepaliks! (kalba netaisyta – red. past.)“, – savo įraše plūdosi vyras.
Akivaizdu, jog šiuo atveju bandoma M.Rutte žodžius iškraipyti taip, lyg jis ragintų kitas šalis be įrodymų apkaltinti Rusiją dėl bet kokių atakų. Tačiau NATO vadovas taip nesakė.
Ką kalbėjo Rutte?
Pati internauto pateikta citata toli nuo M.Rutte žodžių nenukrypsta, tačiau jai trūksta konteksto. Užtat interpretacija neturi nieko bendro su NATO vadovo mintimi. Tai eilinis Kremliaus propagandą atitinkantis bandymas Vakarų pareigūnų žodžius iškraipyti Rusijos naudai.
M.Rutte antradienį buvo susitikęs su Lietuvos premjeru Mindaugu Sinkevičiumi. Bendros spaudos konferencijos metu žurnalistas M.Rutte uždavė klausimą: „Sakėte, kad Rusijos hibridinė kampanija žlunga, tačiau neatrodo, jog būtų būtent taip, kai jiems pavyksta padegti svarbius objektus, sutrikdyti geležinkelių linijų darbą ir sukelti paniką Europoje. Ar tai atrodo kaip nesėkmė?“
NATO vadovas atsakė: „Ne, aš nesakau, kad šios piktybiškos „pilkosios zonos“ veiklos neturi jokio poveikio. Jos gali turėti poveikį ir akivaizdu, kad kartais jį turi. Aš sakau tai, kad mes turime visas atsako priemones – kartais matomas, kartais ne, ne visada viešas ir ne visada veikiančias principu „akis už akį“.
Vakar girdėjote NATO pajėgų vadą sakant: „Kai galite, kai esate tikri arba beveik tikri, kad tai rusai – priskirkite tai rusams“ – būtent taip, kaip šiandien padarė Estija. Aš tam pritariu.
Taip pat dalinkitės bet kokia informacija, kurią jūs, kaip sąjungininkai, turite su NATO, su SHAPE (Vyriausiąja sąjungininkų pajėgų vadaviete Europoje) ir su NATO pajėgų vado komanda, kad matytume visą vaizdą.“
Citavo kitą pareigūną
Iš visos citatos matyti, kad M.Rutte citavo NATO pajėgų Europoje vado Alexuso Grynkewichiaus žodžius. Jis diena anksčiau kalbėjo, kad geriausias būdas Europos šalims reaguoti į Rusijos sabotažą ir kitus hibridinius veiksmus – aiškiai nurodyti, kada kaltė tenka Maskvai, ir sustiprinti paramą Ukrainai.
„Kai tik esame tikri dėl atsakomybės, turime tai paskelbti viešai. Viešas įvardijimas leis valstybėms rėmėjoms suprasti, kad žinome, ką jos daro, o tai didina jų sąnaudas. Jos suvoks, kad jų tinklai yra neefektyvūs, turės keisti savo elgesį, o tai savaime turi atgrasomąjį poveikį“, – kalbėjo jis.
A.Grynkewichius pabrėžė, kad Rusija savo veiksmais Europoje siekia palaužti sąjungininkų ryžtą toliau remti Kyjivą.
Visgi vadas pridūrė, kad dėl NATO misijos „Eastern Sentry“ Rusija, panašu, tapo „kur kas atsargesnė ir stengiasi vengti bepiločių orlaivių patekimo per sieną į Baltijos šalis ar Lenkiją“.
A.Grynkewichius patikino, kad NATO „fiksuoja, priskiria atsakomybę ir reaguoja į kylančias hibridines grėsmes“, kartu pripažindamas, jog jos tampa „vis akivaizdesnės“, jų daugėja, o jų pobūdis sunkėja.
Estijos atvejis
Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna antradienį apkaltino Rusiją diversijos aktu, rugpjūtį įvykdžius padegimą gynybos įmonės „Milrem Robotics“ patalpose.
„Galime užtikrintai daryti išvadą, kad padegimas (...) Taline buvo diversijos aktas, kurį užsakė Rusijos Federacijos specialiosios tarnybos“, – socialiniame tinkle „X“ rašė jis.
Jis pridūrė, kad išpuolio vykdytojai sulaikyti ir „nebekelia grėsmės“, o Estija iškvietė Rusijos ambasadorių.
„Šis diversijos aktas yra platesnės Rusijos kampanijos Europoje, kuria siekiama mus įbauginti ir susilpninti mūsų paramą Ukrainai, dalis“, – rašė M.Tsahkna.
Estija nuo karo Ukrainoje pradžios ne vieną kartą yra apkaltinusi Rusiją hibridinėmis provokacijomis.
Europos Sąjunga (ES) ketvirtadienį pareiškė, kad palaiko Estiją, patyrusią padegimo išpuolį, kuriuo kaltinama Rusija, ir neatsisakys paramos Ukrainai.
Pasak Estijos saugumo tarnybos, nuo Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą pradžios Estijoje buvo sulaikyta daugiau kaip 20 asmenų, kurie organizavo Rusijos specialiųjų tarnybų išpuolius ir sabotažą.
Tikėtina, kad keletui išpuolių pavyko užkirsti kelią, nes keli su Rusija bendradarbiavę asmenys buvo deportuoti iš šalies.
Hibridinė ataka Vokietijoje
Rugsėjo pradžioje Vokietija apkaltino Rusiją dėl bandymo surengti hibridinę ataką Leipcigo oro uoste panaudojant sprogmenų prikrautą droną.
Vokietijos vidaus reikalų ministras Alexanderis Dobrindtas teigė, kad, įvertinusi panaudotą technologiją ir kitą žvalgybos informaciją, „vyriausybė daro išvadą, jog Rusija yra atsakinga už hibridinę ataką Leipcige rugpjūčio 4 dieną“.
Jis dėl operacijos kaltino „žemo lygio agentus“ ir sakė, kad „drono konfigūracija – įvairūs komponentai, sprogmenys ir uždegimo sistemos – mums žinomi iš kitų hibridinių operacijų, kurias vykdo Rusija, ir iš jos karo prieš Ukrainą“.
„Leipcigo incidento nenagrinėjame izoliuotai – matome jį kitų hibridinių veiksmų kontekste, – kalbėjo jis. – Darome prielaidą, kad Vokietija yra tolesnių hibridinių atakų iš Rusijos taikinys.“
Kodėl sunku įrodyti, kas dėl to kaltas?
M.Rutte citavo kitą aukštą NATO pareigūną. Tačiau nei vienas jų net neužsiminė, kad tokiems rimtiems kaltinimams nereikia įrodymų. Valstybės, apkaltindamos Kremlių diversija ar hibridiniu karu, turi tam rimtų argumentų bei įrodymų. Nebuvo nei vieno atvejo, kuomet po tokio šalies pareiškimo būtų buvę įrodyta, kad Rusija čia niekuo dėta.
Hibridiniame kare, kuriuo ne kartą buvo apkaltinta Rusija, pasiekti šimtaprocentinį įrodymą – koks būtų priimtinas baudžiamajam teismui – itin sudėtinga ir gali būti apskritai neįmanoma. Dėl to žvalgybos bendruomenėje naudojamas ir „tikimybės laipsnis“ (angl. level of confidence).
Sabotažo aktai, kibernetinės atakos, dronai ir kiti hibridiniai išpuoliai, priskiriami Rusijai, per pastaruosius mėnesius Europos šalyse fiksuojami dažniau. Tarp jų – drono ataka Leipcige ir Rusijos smūgis traukiniui Ukrainoje netoli Lenkijos sienos.
Vien per pastarąjį mėnesį Rusija dėl sabotažo buvo apkaltinta kelis kartus, o visoje Europoje gynybos objektuose, aprūpinančiuose Ukrainą, įvyko eilė nepaaiškintų sprogimų gaisrų.
Kaip rašo laikraščio „The Guardian“ Rusijos reikalų korespondentas Pjotras Saueris, šie išpuoliai skiriasi savo mastu ir sudėtingumu, tačiau juos vienija bendras bruožas: dažnai sunku vienareikšmiškai įrodyti, kad jie susiję su Maskva.
Rusijos žvalgybos agentūros nebesikliauja tik profesionaliai agentais. Vietoje to įtariami diversantai vis dažniau verbuojami nuotoliniu būdu ir jiems mokama kriptovaliuta.
Danija neseniai perspėjo, kad Maskva verbuoja šalies piliečius vykdyti sabotažą prieš gynybos bendroves, palaikančias ryšius su Ukraina.
Kai 2024 m. liepą DHL logistikos centre Leipcige užsiliepsnojo siuntinys, prireikė maždaug devynių mėnesių, kol Vokietijos tyrėjai pranešė apie konkretų ryšį su Rusijos karinės žvalgybos agentūra.
Europos kompetencijos centras kovai su hibridinėmis grėsmėmis taip pat pabrėžia, kad vienas pagrindinių hibridinių grėsmių bruožų yra tai, kad jos beveik niekada nėra akivaizdžios. Jas sunku kam nors priskirti, o tai reiškia, kad sunku nustatyti, kas atsakingas už šiuos veiksmus.
15min verdiktas: trūksta konteksto. Nei M.Rutte, nei kiti NATO pareigūnai nepareiškė, kad Rusiją galima apkaltinti sabotažu ar kitu išpuolių be jokių aiškių įrodymų. Pareigūnai paragino šalis dalinti informacija, kuri atskleidžia Rusijos pėdsaką, jei tam turima pakankamai įrodymų. Hibridinis karas išsiskiria tuo, kad kartais yra sunku tiksliai įrodyti, kas kaltas dėl išpuolio.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
