Sudomino paslaptinga šviesa Lenkijoje
Neseniai viena „Facebook“ vartotoja iš Lietuvos paskelbė trumpą vaizdo įrašą, kaip galima suprasti iš paaiškinimo, padarytą šių metų sausį Krokuvoje.
Jame matyti kažkokio pastato, galimai bažnyčios, bokštas ir jį gaubianti mirguliuojanti mėlyna šviesa.
„Tartarijos eterio energija?“ – retoriškai anglų kalba klausiama įraše.
Internautė vaizdą pakomentavo panašiai: „Eterio elektrinė energija?“
Minima imperija susijusi su pseudoistorinėmis sąmokslo teorijomis, kurios apima „paslėptos praeities“ ir „purvo potvynių“ idėjas, kilusias kaip pseudomokslinis Rusijos nacionalizmas.
Pasakojama, esą šios imperijos istorija buvo sąmoningai sunaikinta ir paslėpta, bet tai prasilenkia su gerai dokumentuotais istoriniais faktais.
Sąmokslo teorijoje tik miglotai paaiškinta, kaip tokia tariamai išsivysčiusi civilizacija, esą pasiekusi taiką pasaulyje, galėjo žlugti ir būti paslėpta.
Susiejo net su totoriais
Tartarija yra istorinis didžiulės teritorijos Azijoje ir Sibire (nuo Kaspijos jūros ir centrinio Afganistano iki Rusijos Tolimųjų Rytų) pavadinimas. Bet tikra imperija šis regionas niekada nebuvo.
Sąmokslo teorijos yra būdas surinkti amorfines baimes ir sutelkti į konkrečią vietą, kad būtų lengviau jas valdyti.
Žodis „tartaras“ reiškė „barbaras“. XVII a. vid. italų rašytojas, jėzuitų misionierius Martino Martini parašė knygą „De bello tartarico“ (lot. „Apie totorių karą“) apie savo keliones po Kiniją. Jo darbai buvo išversti į kitas kalbas ir padėjo laisvai pritaikyti terminą didesniam regionui.
Nors tartarais laikomi Centrinės Azijos gyventojai, totoriai yra konkreti etninė grupė. Jie nuo XII a. gyveno Kryme, bet XVIII a. patyrė masinius trėmimus.
Sąmokslo teoretikai aiškina, kad Tartarija yra prieš porą šimtmečių egzistavusi aukštos kultūros, pažangios architektūros, transporto, belaidžių technologijų ir nemokamos energijos civilizacija.
Pasaulį tariamai užliejus galingam purvo potvyniui, pražuvusi didžiuma žmonijos, miestai ir ištisos šalys nugrimzdo po žeme, o tai esą paskatino įvairias politines valdžias perrašyti pastarųjų amžių istoriją.
Sąmokslo teorijos apie Tartariją ištakų galima ieškoti 1957 m. išslaptintame JAV Centrinės žvalgybos agentūros dokumente, kuriame paminėtas šalies istorijos ištrynimas komunistų užpuolikų rankomis.
Chazano chanatas (viena iš valstybių, susiformavusių iš Aukso ordos, su sostine Kazane) buvo pavadintas Tatarstanu. Jo vėliava tariamai buvo tokia pati kaip Tartarijos.
Legenda apie išnykusią civilizaciją gimė Rusijoje prieš pusę amžiaus ir netrukus buvo išpopuliarinta. Bene pirmasis šią idėją pamėtėjo SSRS ir Rusijos matematikas Anatolijus Fomenka, žinomas sąmokslo teoretikas.
Jis praėjusio amžiaus 8-9 deš. sukūrė vadinamąją naująją chronologiją – pseudoistorinę teoriją, neva senovės įvykiai, paprastai priskiriami antikinėms Romos, Graikijos ir Egipto civilizacijoms, iš tikrųjų įvyko viduramžiais, taigi po gero tūkstančio metų.
Istorinių įrašų dviprasmybė panašiose pseudoistorijose panaudojama sąmokslo teorijoms suteikti patikimumo.
Dar daugiau – pagal A.Fomenkos versiją, pasaulio istorija iki 1600 m. buvo aktyviai klastojama, kad atitiktų daugelio skirtingų sąmokslininkų, pavyzdžiui, Vatikano, Šventosios Romos imperijos ir Rusijos Romanovų dinastijos, interesus. Šie neva siekiantys užgožti „tikrąją“ pasaulio istoriją, kuri sukasi aplink pasaulinę imperiją, vadinamą „Rusų orda“.
Rusijos pseudomoksle, garsėjančiame nacionalizmu, Tartarija buvo pateikiama kaip tikrasis šios šalies pavadinimas, kuris Vakaruose buvo piktybiškai „ignoruojamas“. Jos pačios Geografų draugija paneigė mitą kaip ekstremistinę fantaziją, bet, užuot visai atmetusi terminą, pasidalijo daugybe Tartarijos žemėlapių.
Nepasitenkinimas moderniais statiniais
Šis naratyvas paremtas ir alternatyvia architektūros istorijos interpretacija. Jos šalininkai tvirtina, kad įvairūs nugriauti – „palaidoti“ pastatai iš tikrųjų buvo nuslėpti Tartarijos architektūros pavyzdžiai.
Vienas iš jų – žinomo amerikiečių architekto Ernesto Flaggo suprojektuotas Žemutiniame Manhatane. Įspūdingas statinys buvo baigtas 1908 m. ir tuo metu buvo aukščiausias pasaulyje.
Jis išstovėjo mažiau nei šešis dešimtmečius – jau 1967 m. pradėtas griauti, bet ne siekiant ką nors nuslėpti. Aukštame, bet nedidelio ploto (buvo „siauras lyg pieštukas“) pastate tiesiog trūko vietos biurams. Toje pačioje vietoje buvo suplanuotas aukštesnis statinys.
Tartarijos statiniams priskiriami net piramidės ir Baltieji rūmai. Šios civilizacijos naikinimu laikomi abu pasauliniai karai, kurių metu tikrai buvo subombarduota daug žinomų ir įspūdingų statinių.
„Bloomberg“ autoriaus Zacho Mortice’o manymu, teorija atspindi kultūrinį nepasitenkinimą modernizmu ir įsitikinimą, kad tradiciniai stiliai iš esmės yra geri, o modernūs – blogi. Jis apibūdina teoriją kaip „architektūros „QAnon“ (taip vadinama žinoma sąmokslo teorija, ypač išpopuliarėjusi per pandemiją).
Donaldas Trumpas – imperijos įpėdinis?
Užuominų į Tartariją įžvelgta net tuomečio kandidato į JAV prezidentus Donaldo Trumpo kalbose. Kai jis gyrė auksinių kupolų grožį ir aiškino, kad techniškai neįmanoma pastatyti aukštų kolonų, šios sąmokslo teorijos rėmėjai reagavo pagyromis.
Net teigiama, neva prezidentas esąs yra būsimasis Tartarijos imperatorius. Dar pirmos kadencijos metu slaptosios tarnybos jam suteikė kodinį vardą „Mogulas“ (angliškai tai reiškia „magnatas“, bet skamba ir panašiai į „mongolas“). Tai tariamai rodo jo, kaip įpėdinio, statusą.
Socialiniame tinkle „X“ galima rasti įrašų, kuriuose analizuojamas inžinieriaus Nikolos Teslos Tartarijos technologijų lobis, grandinę.
Dar viename įraše jauniausias prezidento sūnus Barronas šlovinamas kaip „Tartarijos sosto paveldėtojas“.
D.Trumpas viešai nėra minėjęs Tartarijos. Bet tikintiesiems šia sąmokslo teorija pakanka ir jo šūkio „Padaryk Ameriką vėl didžia“ – tai esą skamba beveik kaip „Grąžinkite Tartariją!“
Minėto Z.Mortice’o teigimu, trumpizmas šioje išgalvotoje realybėje yra savo vandenyse: ši legenda išpopuliarėjo maždaug tuomet, kai verslininkas tapo prezidentu. Kaip tik tada prasidėjo sąmokslo teorijų ir dezinformacijos aukso amžius.
Pasakojimai apie Tartariją greitai ėmė plisti internete tarp architektūros mėgėjų ir alternatyvios istorijos entuziastų. Jie dalijasi nuotraukomis, vaizdo įrašais ir spėlionėmis.
Dominuojanti šios legendos idėja – Centrinės Azijos imperija prieš šimtmečius išaugo į pasaulinę galią ir pastatė arba įkvėpė puošnias ikimodernistines struktūras. Tarp jų – Didžioji kinų siena, Tadž Mahalas, Europos katedros, pavyzdžiui, Paryžiuje stovinti Dievo Motinos katedra (todėl daugelis su siaubu stebėjo 2019 m. joje įsiplieskusį gaisrą), net trumpalaikiai XIX a. pab. – XX a. pr. pasaulinėms parodoms skirti statiniai.
Taip pat skaitykite: Prieš Paryžiaus katedros atvėrimą lankytojams – spėlionės apie masonus ir tyčinį padegimą
Imperija buvo ištrinta iš žemėlapio per pasaulinius karus ir stichines nelaimes (vienas populiariausių paaiškinimų – visuotinis „purvo potvynis“). Kadangi istorijos knygose Tartarija neminima, sąmokslo teoretikai tvirtina, esą ji buvo pašalinta ne tik iš knygų, bet ir nuo žemės paviršiaus tyčia.
Kodėl plinta sąmokslo teorijos?
Istorijos profesorius, kelių knygų apie mitus ir klaidingas istorijas autorius Ronaldas Fritze atkreipė dėmesį, kad istorinių įrašų dviprasmybė panašiose pseudoistorijose panaudojama sąmokslo teorijoms suteikti patikimumo. Tokių atvejų pavyzdžiai – atkaklūs (dažnai antisemitiniai) įsitikinimai, susiję su masonais, iliuminatais ir pan.
Be to, dažnai remiamasi tolimais įvykiais, todėl archyvinės medžiagos apie jas per maža, kad būtų galima visiškai paneigti, R.Fritze žodžius citavo „Bloomberg“.
Pasak sąmokslo teorijų tyrinėtojo Neilo Levy, čia svarbus ir interneto vaidmuo. Šias legendas platinantys žmonės turi didžiulį duomenų, vaizdinės medžiagos ir tekstų archyvą, kurį galima interpretuoti iš naujo, ir tokių pačių kolegų „tyrėjų“ bendruomenę, su kuria gali bendradarbiauti.
Abu „Bloomberg“ kalbinti ekspertai įsitikinę, kad dar viena sąmokslo teorijų klestėjimo priežastis yra pajamų nelygybė JAV. 1 proc. amerikiečių dabar uždirba daugiau nei visa vidurinioji klasė, o tai neatrodo atsitiktinumas; nenuostabu, kad kai kurie žmonės ieško alternatyvių paaiškinimų.
Tikėjimą sąmokslo teorijomis gali lemti ir vienatvė, izoliacija, ekonominiai sunkumai.
Dar vienas sąmokslo teorijų tyrinėtojas, Kalifornijos-Irvino universito socialinis psichologas Peteris Ditto teigia, kad sąmokslo teorijos yra būdas nukreipti neramų populizmą sparčių socialinių ir demografinių pokyčių akivaizdoje. Jos taip pat yra būdas surinkti amorfines baimes ir sutelkti į konkrečią vietą, kad būtų lengviau jas valdyti.
„Jei jūsų likimą valdo beasmenės, sisteminės jėgos, tai nesuteikia daug galimybių jį kontroliuoti, – „Bloomberg“ citavo mokslininką. – Bet, jei galite tai priskirti nedidelei grupei žmonių, kurių motyvus suprantate – jie siekia jus sučiupti, tai bent suteikia vilties, kad galėsite įveikti jų piktus ketinimus.“
Tikėjimą sąmokslo teorijomis gali lemti ir vienatvė, izoliacija, ekonominiai sunkumai. Dėl to jos ypač išpopuliarėjo per pandemiją, o galiausiai padėjo tikintiesiems „QAnon“ per balsadėžes ir realia jėga šturmuoti Kapitolijų.
Socialinė atomizacija, kurią mums primetė COVID-19, yra hiperbolizuotas Babelio bokšto (kuris turi ypatingą vietą Tartarijos legendoje) atpasakojimas. Didysis atstatymas, kuris panaikino tą bokštą, ir išgalvota pasakiška imperija, kuri jį pastatė, gyvuoja toliau, skaidydami mus į dar svetimesnes grupes.
-
Lietuviškame feisbuke – visų sąmokslo teorijų motina: nuo skiepų, 5G, koronaviruso, pedofilų ir Rockefellerių išgelbės Trumpas ir Putinas
-
Didžioji internautų migracija: išvyti ir įsižeidę D.Trumpo gerbėjai keliauja į alternatyvius socialinius tinklus
-
Nuo masinės moterų sterilizacijos iki siekio visą pasaulį paversti veganais: kaip atsirado keisčiausios konspiracijos teorijos apie Billą Gatesą
P.Ditto žodžiais, atrodo, kad iššifruoti realybę darosi vis sunkiau. Internetas palengvino dezinformacijos sklaidą, tuo pačiu sumažindamas tikėjimą žiniasklaidos hierarchijomis. Poliarizacija, nepasitikėjimas vyriausybe ir valdžios institucijomis sukuria grįžtamojo ryšio kilpą, kai lyderiai negali išspręsti problemų, nes jų politinė bazė per siaura, o to nulemtos nesėkmės sukelia didesnį nepasitikėjimą.
Tai nėra nauja – nepaisant didesnio žiniasklaidos dėmesio, nėra tvirtų įrodymų, kad sąmokslo teorijos dabar paplitusios labiau, bet technologijos paverčia šias kolektyvinio kliedesio sroves galingesnėmis ir tampa sunkiau jas ignoruoti.
15min verdiktas: trūksta konteksto. Legenda apie Tartarijos imperiją – esą neseniai egzistavusią išsivysčiusią civilizaciją, kuri buvo tyčia sunaikinta, tėra sąmokslo teorija. Istoriniai duomenys nepatvirtina jos buvimo.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
