Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2022 05 22, 15:53 Atnaujinta 2022 05 22, 20:10

Lenkijos prezidentas lankosi Kyjive: ką sutarė abi šalys?

Rusijai tęsiant puolimą Ukrainos rytiniame Donbaso regione, Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda sekmadienį nuvyko į Kyjivą paremti ukrainiečių siekio integruotis į Vakarus ir tapo pirmuoju nuo karo pradžios užsienio lyderiu, pasakiusiu kalbą Ukrainos parlamente.
Lenkijos prezidentas A.Duda Ukrainos Aukščiausioje Radoje
Lenkijos prezidentas A.Duda Ukrainos Aukščiausioje Radoje / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

Kreipdamasis į parlamentarus Lenkijos vadovas pabrėžė, kad tik Ukraina turi teisę spręsti savo šalies ateitį.

A.Duda kalbėjo, kad „nerimą keliantys balsai“ siūlo Ukrainai nusileisti Rusijos prezidentui V.Putinui, sakoma komentaruose, kuriuos cituoja naujienų agentūra „Reuters“.

Įstatymų leidėjams jis taip pat sakė, kad į tuos balsus nereikėtų įsiklausyti – nes net ir centimetro Ukrainos teritorijos atidavimas būtų smūgis visiems Vakarams.

Pranešama, kad A.Duda taip pat pabrėžė, jog Lenkija remia Ukrainos siekį tapti visateise Europos Sąjungos (ES) nare. Tai klausimas, dėl kurio ES šalys nepasiekė bendro sutarimo.

Dudos biuro socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbtose nuotraukose matyti, kaip jis parlamente susilaukė ovacijų ir apkabino Ukrainos prezidentą V.Zelenskį.

Ukrainiečių parlamentarai atsistoję plojo A.Dudai, o šis padėkojo jiems už garbę kalbėti ten, „kur plaka laisvos, nepriklausomos ir demokratinės Ukrainos širdis“, sakoma Lenkijos valstybinės naujienų agentūros PAP pranešime.

Lenkija pasiryžusi aktyviai dalyvauti atkuriant Ukrainą​​​​​​​

A.Duda taip pat pareiškė, kad Rusija turės apmokėti jos kariuomenės sugriautų Ukrainos miestų ir kaimų atstatymą. Jo žožiais, Lenkija pasiryžusi aktyviai dalyvauti atkuriant Ukrainą, tam prireiks specialių fondų.

„Artimiausiomis dienomis apie tai kalbėsiu su pasaulio lyderiais Davose. Tačiau nepamirškite, kad Ukraina pirmiausia turi būti atkurta agresoriaus sąskaita. Tokie yra istorinio teisingumo reikalavimai. Tai yra – Rusijos Federacijos sąskaita“, – pabrėžė jis.

A.Duda pridūrė, kad atėjo metas naujai Lenkijos ir Ukrainos geros kaimynystės sutarčiai. Jis pažymėjo, kad Rusijos karas prieš Ukrainą parodė, jog geležinkelių ir kelių infrastruktūra tarp Ukrainos ir Lenkijos nėra geros būklės.

„Atėjo laikas kompensuoti šį vėlavimą. Lenkijos ir Ukrainos siena turėtų vienyti, o ne neatskirti. Dabar tai turėtų būti mūsų pagrindinis tikslas“, – pabrėžė A.Duda.

Lenkija, kuri nuo Rusijos invazijos pradžios priėmė milijonus ukrainiečių pabėgėlių, yra viena svarbiausių Ukrainos sąjungininkių ir tapo svarbiais vartais Vakarų į Ukrainą siunčiamai humanitarinei pagalbai ir ginklams.

A.Duda: įprasti verslo santykiai su Rusija - neįmanomi

A.Duda taip pat sakė, kad po įtariamų masinių Ukrainos civilių žudynių ir kitų Rusijos karo nusikaltimų, „įprasti verslo santykiai“ su Rusija tapo neįmanomi.

„Sąžiningas pasaulis negali grįžti prie įprastų santykių, pamiršti nusikaltimus, agresiją, pamintas pagrindines teises“, – pridūrė jis.

A.Duda išreiškė apgailestavimą, kad kai kurios Europos šalys dėl savo ekonominių interesų ar politinių ambicijų paprašė Ukrainos „priimti tam tikrus Rusijos prezidento Vladimiro Putino reikalavimus“.

Palengvins sienos kirtimą

Ukrainos lyderis po kolegos iš Lenkijos kalbos paskelbė apie susitarimą, kuris palengvins sienos tarp šalių kirtimo procedūras.

V.Zelenskis taip pat paskelbė įstatymo projektą dėl platesnių galimybių Lenkijos piliečiams Ukrainoje, kuriuo siekiama išreikšti pagarbą karo pabėgėlius priėmusiai kaimyninei šaliai.

Socialiniuose tinkluose pasklido vaizdo įrašas, kuriame – apsaugos pareigūnų lydimi abiejų šalių lyderiai:

Ukrainos parlamentaras R.Hryščukas tviteryje pranešė, kad V.Zelenskiui ir A.Dudai kalbant Aukščiausioje Radoje, Kyjive pasigirdo pavojaus sirenos.

„Rusai paleido raketas į Kyjivą. Parlamentarai slėptuvėje“, – rašė jis.

A. Dudos vizitas – antras Ukrainos sostinėje nuo balandžio – įvyko Rusijos ir Ukrainos pajėgoms dalyvaujant mūšiuose Donbase. Paskelbusi, kad perėmė visišką Mariupolio metalurgijos gamyklos „Azovstal“ kontrolę, Rusijos kariuomenė artilerijos ir raketų atakomis siekia išplėsti Maskvos remiamų Donbaso separatistų teritoriją.

Vėlai šeštadienį paskelbtame vaizdo pareiškime Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis padėtį Donbase pavadino „tikrai sunkia“, bet sakė, kad jo šalies sugebėjimas kone tris mėnesius atlaikyti visapusišką karą „yra gera naujiena“.

V.Zelenskis akcentavo, kad Europos Sąjunga turėtų kuo greičiau svarstyti Ukrainos siekį įstoti į bloką.

„Noriu pabrėžti, kad mūsų europinės integracijos kelias yra ne vien politika, – sakė jis. – Tai gyvenimo kokybė. Tai faktas, kad ukrainiečiai gyvenimo vertybes supranta taip pat, kaip ir didžioji dauguma europiečių.“

Lenkija intensyvina savo pastangas siekdama įtikinti ES nares, labiau dvejojančias dėl Ukrainos narystės. Galima Ukrainos kandidatūra turi būti aptarta per viršūnių susitikimą Briuselyje birželio pabaigoje.

„Laisvojo pasaulio veidas – Ukraina“, – sekmadienį Ukrainos Aukščiausiajai Radai sakė A.Duda.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min