Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2021 lapkričio 16d. 21:09

Libijos karinis vadas Kh.Haftaras varžysis dėl prezidento posto

Libijos vėliava
123RF.com nuotr. / Libijos vėliava
Rytų Libijos karinis vadas Khalifa Haftaras antradienį registravosi dalyvauti gruodžio 24-osios prezidento rinkimuose, kuriuose taip pat varžysis nuverstojo šalies diktatoriaus Moamero Kadhafi sūnus.

„Skelbiu savo kandidatūrą prezidento rinkimuose ne todėl, kad siekčiau valdžios, bet todėl, kad noriu vesti mūsų žmones šlovės, pažangos ir klestėjimo link“, – kalbėdamas per televiziją sakė Kh.Haftaras.

Prieš dvi dienas M.Kadhafi sūnus Seifas al Islamas Kadhafi registravosi kandidatu prezidento rinkimuose, vyksiančiuose praėjus dešimtmečiui po jo tėvo mirties per NATO remtą sukilimą 2011 metais.

Jie abu yra labai prieštaringai vertinami veikėjai.

M.Kadhafi sūnus yra ieškomas Tarptautinio Baudžiamojo Teismo dėl įtariamų karo nusikaltimų, o daug Vakarų Libijos gyventojų nekenčia Kh.Haftaro po metus trukusio Tripolio puolimo ir kaltina kariuomenės vadą siekiu sukurti karinę diktatūrą.

Antradienį Kh.Haftaras pažadėjo ginti „Libijos vienybę, nepriklausomybę ir suverenitetą“ ir paragino siekti „susitaikymo ir taikos, statymo ir stabilumo“.

Vėliau Kh.Haftaras oficialiai pateikė savo kandidatūrą rinkimų komisijos biure.

„Kitas etapas bus sunkus. Aš raginu visus Libijos gyventojus pasirinkti teisingai – taip, kad jie nesigailėtų“, – sakė jis žurnalistams.

Jo dalyvavimas rinkimuose žymi naujausią etapą dramatiškoje Kh.Haftaro gyvenimo trajektorijoje nuo tremties JAV iki tapimo vienu kontraversiškiausių veikėjų per 10 metų trunkantį konfliktą Libijoje.

Nuo 2014 metų Kh.Haftaras trejus metus vadovavo karui su džihadistais Bengazyje ir įsitvirtino kaip pagrindinė jėga šalies rytinėje dalyje.

2019 metų rugpjūčio mėnesį karinio lyderio pajėgos, padedamos Rusijos, Egipto ir Jungtinių Arabų Emyratų, pradėjo Tripolio puolimą, savo veiksmus motyvuodamas kovotojų grupių išstūmimu iš šio miesto.

Per metus trukusias kovas sostinės priemiesčiai virto griuvėsiais, o Libija dar labiau susiskaldė. Tačiau pernai spalį Jungtinių Tautų tarpininkautos paliaubos atvėrė kelią taikos procesui, vedančiam iki gruodžio 24 dienos rinkimų.

„Didžiulės problemos“

Rugsėjo mėnesį Kh.Haftaras pagal prieštaringai vertinamą rinkimų įstatymą laikinai pasitraukė iš savo karinio posto, kad galėtų dalyvauti prezidento rinkimuose.

Antradienį, vilkėdamas kostiumą, o ne savo karinę uniformą, jis sakė, kad šis balsavimas yra „vienintelis būdas ištraukti Libiją iš chaoso“.

Libijos rinkimų procesas, persekiojamas ginčų dėl to, kas gali juose dalyvauti ir koks jų teisinis pagrindas, likus vos šešioms savaitėms iki balsavimo dienos atrodo labai netvirtas.

Pirmadienį vakare Jungtinių Tautų remiamos vienybės vyriausybės vadovas Abdulhamidas Dbeibahas sakė, kad rinkimų procesas susiduria su „didžiulėmis problemomis“ trūkstant įstatymų ir neturint konsensuso dėl konstitucinių gairių.

Praėjusią savaitę Kh.Haftaro pajėgos paskelbė, kad 300 jų pusėje kovojančių samdinių Prancūzijos prašymu išvyks iš Libijos. Tai būsiąs „vienašališkas gestas“ nieko nesitikint mainais iš vyriausybės Tripolyje.

Tačiau Kh.Haftarą remiančios pajėgos tebekontroliuoja dideles rytines ir pietines Libijos dalis, todėl kai kurie analitikai skeptiškai vertino laisvų ir teisingų rinkimų galimybę.

Analitikas Khaledas al Montasiras sakė, kad Kh.Haftaras „įsibrovė į politinę sceną, bet liks kontroversiška figūra, atmetama daugelio [žmonių] Libijos vakaruose ir pietuose“.

„Dar daugiau, nėra garantijų, kad bus gerbiamas bet koks rinkimų procesas, iškeliantis jį į valdžią“, – naujienų agentūrai AFP sakė jis.

„Didelė grėsmė“

Kiti analitikai įspėjo dėl Kh.Haftaro šalininkų veiksmų galimybės.

„Haftaro pajėgos nuo 2014-ųjų iki šiol buvo pagrindiniai karo nusikaltimų Libijoje kaltininkai ir yra pasiryžusios naudoti bauginimą ar dar blogiau, kad paveiktų rinkimus“, – tviteryje parašė vokiečių strateginių studijų centro „Stiftung Wissenschaft und Politik“ (SWP) Libijos specialistas Wolframas Lacheris.

Tarptautinė bendrija kitą mėnesį įvyksiančius rinkimus laiko svarbiu žingsniu atkuriant stabilumą Libijoje po konflikto dešimtmečio.

Tačiau šalyje netyla ginčai dėl konstitucinio pagrindo rinkimams ir įgaliojimų jų laimėtojui.

Daug analitikų sako, jog nėra garantijų, kad abi šalys gerbs rinkimų rezultatus.

„Haftaras 2018 metais pareiškė, kad Libija „nepribrendusi demokratijai“, o pernai rugpjūtį – kad jo karinės pajėgos nepriklausys nuo jokios politinės valdžios, civilinės ar kitokios“, – AFP sakė Libijoje įsikūrusio analitinio centro „Sadeq Institute“ direktorius Anasas El Gomati.

„Tai didelė grėsmė politinės pereigos judėjimui į priekį“, – pabrėžė jis.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Tik prenumeratoriams

SEB verslo augimo programa

01:16:45
47:36

Video

01:18:53
14:40
02:11

Adventur 2022

Maistas

Tik prenumeratoriams

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min