Interviu 15min E.Lucasas taip pat aptaria, ar Kremlius gali mėginti testuoti NATO, kritikuoja į viešumą iškeltus karo žaidimų (angl. wargaming) scenarijus apie Baltijos šalių gynybą, ir aiškina, kaip Vakarų strateginės dilemos bei Kinijos vaidmuo kare formuoja regiono saugumo spragų žemėlapį.
– Per ketverius metus Rusijos ekonomika faktiškai persitvarkė į karo ekonomiką. Kai kyla diskusijos, ar V.Putinas galėtų bandyti pulti NATO šalis – pavyzdžiui, Suvalkų koridorių – nuomonės išsiskiria. Vieni sako, kad kol Rusija yra įklimpusi Ukrainoje, ji nesiplės toliau. Kiti teigia, kad jei karas Ukrainoje būtų „įšaldytas“, Kremliui reikėtų kažkur panaudoti sukurtą karinį potencialą. Koks jūsų požiūris – kokia tikimybė, kad Rusija bandytų konfliktą plėsti?
– Pirmiausia reikia suprasti, kad kai kalbame apie Rusijos ekonomiką, tai nėra tokia ekonomika kaip, tarkime, Lietuvos. Rusijoje egzistuoja atskira karo ekonomika, kuri veikia iš esmės sovietiniu principu – tai, kas anksčiau buvo vadinama kariniu-pramoniniu kompleksu. Ši sistema paprasčiausiai pasiima iš šalies tiek resursų, kiek jai reikia.
Dėl to likusi – civilinė – ekonomikos dalis kenčia. Matome infliaciją, pinigų nuvertėjimą, prekių trūkumą parduotuvėse, prastėjančią civilinę infrastruktūrą. Tačiau tai nėra nieko naujo – mes jau matėme tokį modelį Sovietų Sąjungoje septintajame ir aštuntajame dešimtmečiuose. Karinis sektorius pasiima viską, ko reikia, o visuomenė gyvena iš to, kas lieka. Be to, rusai turi didelę patirtį prisitaikyti prie trūkumo ir prastesnės gyvenimo kokybės.
Todėl ši karo ekonomika gali funkcionuoti gana ilgai – ji yra tarsi parazitinė sistema, kuri maitinsis Rusijos ištekliais tol, kol politinė valdžia taip nuspręs.
Mano didžiausias rūpestis yra toks scenarijus: jeigu karas Ukrainoje Rusijai klostytųsi pakankamai sėkmingai ir Maskva priverstų Ukrainą sutikti su paliaubomis, tai nebūtinai būtų gera žinia V.Putinui. Tuomet Rusijos visuomenė pradėtų klausti: „Gerai, o kokia dabar nauda? Ką mes iš to gavome?“ V.Putinas negali pasiūlyti jokios realios „geresnės ateities“ vizijos.
Tokiu atveju karo mašina toliau veiktų, ir tikėtina, kad Rusija norėtų kažkur išbandyti NATO. Jei karas Ukrainoje klostytųsi blogai, tada Kremlius galėtų bandyti nubausti NATO už paramą Ukrainai. Taigi bet kuriuo atveju egzistuoja rizika, kad konfliktas su NATO gali kilti.
Vis dėlto nemanau, kad tai būtinai įvyktų Baltijos šalyse – tuo tikėti nereikėtų. Greičiau kažkur kitur. V.Putinui svarbu nuolat palaikyti geopolitinės krizės ir grėsmės jausmą, nes tik taip galima pateisinti faktą, kad karo ekonomika gyvena iš Rusijos žmonių kraujo, prakaito ir ašarų.
– Neseniai laikraščio „Die Welt“ surengtas vadinamasis karo žaidimų (angl. wargaming) scenarijus sukėlė daug diskusijų. Ten buvo modeliuojama situacija, kurioje Lietuvos kariuomenė nesipriešina prieš rusų okupacines pajėgas. Skaičiau jūsų publikaciją – gana kritiškai įvertinote tokį scenarijų.
