Maskvą atakavo rekordinis dronų skaičius: Ukrainos veteranas atskleidė, kas laukia rusų

Pažymima, kad atkaklus puolimas pradėtas kovo 14 d. popietę ir nuo to laiko mero „Telegram“ kanale beveik be perstojo skelbiamos žinutės apie dronų „naikinimą“. Paskutinė tokia žinutė pasirodė kovo 16 d. apie 9 val. Maskvos laiku.

Pasak S.Sobjanino, vos per dvi dienas „oro gynybos pajėgos sunaikino apie 250 dronų Maskvos prieigose ir antroje linijoje miesto link“.

Socialinių tinklų nuotrauka/Ukrainos dronų atakos padariniai Maskvoje

Rusijos gynybos ministerija pirmadienį pranešė per naktį perėmusi 145 bepiločius orlaivius, įskaitant 53 virš Maskvos regiono.

Liudininkai pasakojo, kad sostinėje ir jos rajonuose buvo girdimi sprogimai.

„Rosaviacija“ įvedė apribojimus Domodedovo, Šeremetjevo, Žukovskio ir Vnukovo oro uostuose. Šiuo metu įprastai veikia tik pastarasis. Į kitus priimami ir siunčiami skrydžiai „derinant su atitinkamomis institucijomis“. Priemonės aiškinamos „skrydžių saugumo užtikrinimu“.

Pasak „Telegram“ kanalo „Shot“, į Maskvą skraidinami Ukrainos bendrovės „Fire Point“ sukurti dronai FP-1. Atakos vykdomos bangomis po 8-10 vienetų.

Pagal nurodytas charakteristikas, pasak „The Moscow Times“. kiekvienas toks įrenginys gali gabenti 60 kg sprogmenų ir įveikti 1400 km atstumą.

Pažymima, kad tai yra virš Maskvos užfiksuotas rekordas nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios.

Prieš tai didžiausia ataka buvo laikoma 2025 m. kovo 11 d.: artėjantis prie sostinės buvo numuštas 91 dronas, o Maskvos srityje žuvo trys žmonės.

„Gana ilgai buvome palikę Maskvą ramybėje“

Ukrainos karo veternas, buvęs bataliono „Aidar“ kuopos vadas, gynybos ekspertas Jevhenas Dykijus radijo stočiai „New Voice“ įvertino paskutines Ukrainos pajėgų atakas prieš Rusijos sostinę.

Jo teigimu, Ukraina šiuo metu tiesia koridorius į Maskvą per priešo priešlėktuvinės gynybos sistemą.

„Dabar matome šių koridorių tiesimo pradžią ir sistemingą pasirengimą reguliariems skrydžiams Maskvos danguje“, – nurodė jis.

Ekspertas priminė, kad, kai Ukraina tik pradėjo vykdyti bepiločių orlaivių skrydžius, buvo pademonstruota, kad ukrainiečių bepiločiai orlaiviai gali pasiekti Maskvą. Be to, tai turėjo labai stiprų psichologinį poveikį. Jis įsitikinęs, kad dronų paleidimas į Maskvą yra reikšmingas, nes tai kelia rusams absoliutų šoką.

J.Dykijus paaiškino, kad po pirmųjų smūgių Rusijos valdžia į situaciją pažiūrėjo rimtai ir aplink Maskvą sukūrė galingą oro gynybos sistemą. Tačiau jis atkreipė dėmesį, kad Rusijos oro gynybos ištekliai yra gana riboti, todėl kiti regionai, išskyrus Maskvą, fronto liniją ir Krymą, tapo menkai dengiami.

„Siekiant sukurti šį Maskvos žiedą, pirmą kartą istorijoje teko net pašalinti oro gynybos sistemas, saugančias branduolinius objektus Rusijos šiaurėje“, – priminė jis.

Socialinių tinklų nuotrauka/Rusijos oro gynybos pajėgos prie Kremliaus

„Mes gana ilgai buvome palikę Maskvą ramybėje. Ir tai buvo visiškai pagrįsta. Turint ribotą kiekį priemonių giluminiam smūgiui, nebuvo prasmės simboliškai „rengti košmarų“, priešingai, reikėjo priversti oro gynybą apsupti Maskvą ir „vaikščioti" atokiuose regionuose, kur toli nuo sostinės yra gynybos gamyklų ir naftos perdirbimo gamyklų“, – kalbėjo veteranas.

Anot jo, dabar stebime kitą etapą.

„Jau pradėjome rengti tiek daug gilių smūgių, kad mums prasminga grįžti į Maskvą ne simboliškai parodyti, kad galime ten skraidyti, o pradėti sistemingai ardyti oro gynybos žiedą aplink Maskvą ir atverti kelią nebaudžiamam skrydžiui į sostinę. Kad visa banga dronų galėtų įskristi ir smogti į taikinius. Dabar stebime šio trečiojo etapo pradžią“, – pažymėjo J.Dykijus.