Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS paskelbė, esą Borisas Johnsonas neva patarė Ukrainai nepasirašyti paliaubų su Rusija.
Naujienų agentūros tvirtinimu, politikas „vilkino karą“, nes prieš tai gavo stambų kyšį, o informaciją apie tai neva buvo paskelbta britų dienraščio „The Guardian“ publikacijoje.
„Buvęs Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas (2019–2022 m.) Borisas Johnsonas galėjo remti karo Ukrainoje vilkinimą, siekdamas patenkinti savo rėmėjo – verslininko Christopherio Harborne'o – interesus. Pastarasis turi dalį gynybos įmonėje „QinetiQ“. Apie tai pranešama laikraščio „The Guardian“ tyrime“, – skelbia Rusijos naujienų agentūra TASS.
Kiti propagandiniai leidiniai varžosi skambiomis antraštėmis:
„Vakaruose atskleista, kodėl Johnsonas anksčiau sužlugdė Rusijos ir Ukrainos derybas“, skelbia „Komsomolskaja pravda“.
„Žiniasklaida atskleidė Johnsono praturtėjimo schemą Rusijos ir Ukrainos konflikto sąskaita“, – tvirtinama gazeta.ru antraštėje.
„Atskleista suma, kurią Johnsonui sumokėjo už konflikto kurstymą Ukrainoje“, – neatsilieka portalas ura.ru.
-
B.Johnsonas papasakojo, kaip V.Putinas jam grasino raketų smūgiu: tai užtruktų tik minutę
-
B.Johnsonas užsipuolė britus dėl lėtos paramos Ukrainai: „Kokio velnio mes laukiame?“
-
B.Johnsonas: Jungtinei Karalystei gali tekti siųsti karius į Ukrainą, jei D.Trumpas sumažins pagalbą
-
„Su...istas idiotas“: B.Johnsonas susikeikė kalbėdamas apie V.Putiną ir jo požiūrį į Baltijos šalis
-
„Jis klausosi daugybės nesąmonių apie Ukrainą“: B.Johnsonas paatviravo apie D.Trumpą
Publikaciją interpretavo savaip
„The Guardian“ iš tiesų paskelbė straipsnį pavadinimu „Milijono svarų žmogus: kodėl Borisas Johnsonas pasiėmė savo rėmėją į Ukrainą?“, kuriame pasakojama apie investuotojo Chriso Harborne’o auką privačiam fondui, priklausančiam iš premjero posto pasitraukusiam B.Johnsonui, ir apie tai, kad Ch.Harborne’as lydėjo B.Johnsoną jo vizito į Ukrainą metu 2023 m. rugsėjį.
Visa kita – Kremliaus propagandininkų pramanai.
Rusija ir Ukraina vykdė taikos derybas prasidėjus plataus masto karui. Keli derybų raundai vyko Baltarusijoje ir Turkijoje. Rusijos kariuomenei pasitraukus iš Kyjivo, derybos buvo įšaldytos.
Nesėkmingos derybos TASS cituojamame „The Guardian“ straipsnyje apskritai neminimos.
Derybų užkulisiai
2023 metų pabaigoje Ukrainos Aukščiausiosios Rados frakcijos „Tautos tarnas“ ( ukr. „Cлуга народу“) lyderis Davydas Arakhamia, vadovavęs Ukrainos delegacijai 2022 m. pavasario derybose su Rusija, atskleidė, kad tuo metu Rusijos delegacija siūlė nutraukti karą, jei Ukraina atsisakys savo siekių įstoti į NATO.
Paklaustas, kodėl Ukrainos atstovai nepriėmė šio pasiūlymo, D.Arakhamia sakė, kad tam būtų reikėję pakeisti Ukrainos Konstituciją, kurioje įtvirtintas Ukrainos siekis tapti NATO nare.
Be to, Ukrainos valdžia nepasitikėjo Rusija ir jos duodamais pažadais.
„Tai būtų galima padaryti tik tuo atveju, jei būtų saugumo garantijos“, – sakė D.Arakhamia interviu „1+1“ laidai.
„Negalėjome tiesiog kažką pasirašyti, atsitraukti, kad visi su palengvėjimu atsikvėptų, o tada Rusija ateitų labiau pasirengusi – nes jie [įsiveržė], tiesą sakant, nepasirengę tokiam pasipriešinimui. Todėl galėjome dirbti tik tada, kai buvo šimtaprocentinis tikrumas, kad tai neįvyks antrą kartą. O tokio tikrumo nėra“, – tikino jis.
Parlamentaras pridūrė, kad tuometinis Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas atvyko į Kyjivą netrukus po to, kai delegacija grįžo iš derybų, ir paragino Ukrainą tęsti kovą.
2024 m. duodamas interviu laikraščiui „The Times“ B.Johnsonas griežtai atmetė teiginius, kad 2022 m. pavasarį kišosi į Ukrainos ir Rusijos taikos derybas. Jis tokius tvirtinimus pavadino „visiška nesąmone“ ir „Rusijos propaganda“.
B.Johnsonas tvirtino, kad per pokalbį su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu po taikos derybų Stambule jis tik „išreiškė susirūpinimą“ dėl galimo susitarimo pobūdžio.
Jis patikino V.Zelenskį, kad Jungtinė Karalystė nepajudinamai remia Ukrainą, ir pareiškė, kad šalis pažadus tesės „tūkstančiu procentų“.
Rusijos apetitas
„The New York Times“ 2024 m. birželį paskelbė projektą „Ukrainos nuolatinio neutraliteto ir saugumo garantijų sutartis“, gautą iš Europos, Ukrainos ir Rusijos šaltinių.
Derybų dalyviai patvirtino šio dokumento autentiškumą. Projekte numatyta, kad Ukraina įsipareigoja nestoti į karinius aljansus ir neleisti dislokuoti savo teritorijoje užsienio kariuomenės bei ginkluotės. Rusija neišreiškė prieštaravimų dėl Ukrainos narystės Europos Sąjungoje.
Vis dėlto liko keli nesuderinti punktai, iš kurių svarbiausias buvo susijęs su formuluote, kurios ypač reikalavo Rusija:
„Garantuojančios valstybės ir Ukraina susitaria, kad ginkluoto užpuolimo prieš Ukrainą atveju kiekviena garantuojanti valstybė, po skubių ir neatidėliotinų tarpusavio konsultacijų (kurios turi įvykti ne vėliau kaip per tris dienas), vykdydama teisę į individualią ar kolektyvinę savigyną, numatytą Jungtinių Tautų Chartijos 51 straipsnyje, ir remdamasi visų garantuojančių valstybių suderintu sprendimu, suteiks Ukrainai – kaip nuolat neutraliai valstybei, kuri buvo užpulta – pagalbą, atsakydama į oficialų Ukrainos kreipimąsi ir vadovaudamasi juo.
Garantuojančios valstybės nedelsdamos imsis būtinų individualių arba bendrų veiksmų, įskaitant oro erdvės virš Ukrainos uždarymą, reikalingos ginkluotės suteikimą ir, esant būtinybei, karinės jėgos panaudojimą siekiant atkurti ir užtikrinti Ukrainos – kaip nuolat neutralios valstybės – saugumą.“
Šis punktas skamba išties gerai, jei neatsižvelgtume, kad Rusija troško tapti viena iš Ukrainos saugumą garantuojančių valstybių.
Ukraina negalėjo sutikti su nuostata, kad sprendimas turi būti suderintas su visais garantais, įskaitant Rusiją.
Ši sąlyga buvo laikoma nepriimtina, nes pagal ją Rusija įgytų veto teisę dėl tarptautinės karinės pagalbos Ukrainai savo pačios agresijos atveju.
Kitas Ukrainai nepriimtinas aspektas buvo tas, kad šio straipsnio galiojimas būtų taikomas ne visai jos teritorijai, o tik tam tikrai žemėlapyje pažymėtai sričiai.
Be to, Rusija iškėlė keletą papildomų reikalavimų: panaikinti visas sankcijas ir ribojamąsias priemones, atšaukti visus ieškinius tarptautiniuose teismuose ir arbitražo institucijose, atsisakyti pripažinti Tarptautinio baudžiamojo teismo jurisdikciją, suteikti rusų kalbai Ukrainoje valstybinės kalbos statusą ir uždrausti organizacijas, išpažįstančias „agresyvaus nacionalizmo“ ideologiją.
Ukraina atsisakė šiuos klausimus svarstyti, nes jie nebuvo paminėti Stambulo komunikate – dokumente, parengtame po susitikimo, kurio metu buvo pasiektas išankstinis susitarimas ir pradėtas sutarties projekto rengimas.
Auka ir interesai
Galimo taikos susitarimo projektas buvo datuotas 2022 m. balandžio 15 d. Tuo tarpu B.Johnsono vizitas į Kyjivą įvyko balandžio 9 d., taigi, derybos ir darbas tęsėsi dar kurį laiką po politiko vizito.
Pats B.Johnsonas teigė, kad per vizitą tik išreiškė abejonių dėl galimybės sudaryti susitarimą su Vladimiru Putinu:
„Negalėjau suprasti, kas tai galėtų būti per susitarimas, ir maniau, kad bet koks susitarimas su Vladimiru Putinu būtų morališkai gana abejotinas.“
Auką iš Ch.Harborne’o B.Johnsonas gavo gerokai vėliau – tų pačių metų lapkritį, jau po to, kai rugsėjį atsistatydino iš ministro pirmininko pareigų.
Be to, Ch.Harborne’as lydėjo B.Johnsoną Kyjive ne per 2022 m. balandžio vizitą, kurio metu buvo svarstomas galimos taikos susitarimas, o 2023 m. rugsėjį, kai šis ten lankėsi jau kaip privatus asmuo.
Ch.Harborne’as iš tiesų yra didžiausias gynybos bendrovės „QinetiQ“, buvusio valstybinės agentūros „Defence Evaluation and Research Agency“ padalinio, akcininkas, tačiau jo interesai Ukrainoje nėra tokie dideli.
Kaip rašoma „The Guardian“ publikacijoje, kuria manipuliuoja Rusijos propagandininkai, Ukraina naudoja tik nedidelę dalį šios bendrovės produkcijos, kuri nesudaro kritinės reikšmės kariuomenės infrastruktūrai.
„QinetiQ turi interesų Ukrainoje, nors ir ne pačių didžiausių. Turimais duomenimis, Ukrainos kariuomenė naudoja šios bendrovės bepiločius „Banshee“ ir minų šalinimo robotus. 2025 m. balandį Jungtinės Karalystės gynybos ministerija paskelbė, kad „QinetiQ“ padės Ukrainos kariams gaminti įrangą, naudojant 3D spausdintuvus“, – rašoma „The Guardian“ tekste.
15min verdiktas: melas. „The Guardian“ publikacijoje nerašoma, kad B.Johnsonas gavo kyšį už „karo Ukrainoje vilkinimą“.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
