Taršos priežastis – neaiški
Minske daugiau nei dvi paras tęsiasi vandens krizė. Dviejuose miesto rajonuose buvo uždrausta naudoti centralizuotai tiekiamą vandenį, birželio 25 d. rašė portalas tut.by.
Birželio 25 d. valdžia pripažino, kad be geriamojo vandens liko apie 800 tūkst. Minsko gyventojų.
Valdininkai tikino, kad nebuvo jokios avarijos, dėl kurios geriamasis vanduo galėjo būti užterštas.
„Minsko vandens kanalo“, kuris tiekia vandenį sostinei, direktorius Olegas Avturinas tikino, kad jokių avarijų neužfiksuota, tačiau Frunzės ir Maskvos rajonuose, kuriuose gyvena apie 800 tūkst. žmonių, fiksuojama, kad iš kranų teka užterštas vanduo.
O.Avturinas tikino, kad buvo išplautos magistralinės trasos ir vanduo jau normalios kokybės. Penktadienį pranešta, kad vandens kokybė jau atitinka normas, bet jo vis dar negalima gerti.
Baltarusijos vyriausioji sanitarijos gydytoja, Baltarusijos sveikatos apsaugos ministro pavaduotoja Natalja Žukova sakė, kad birželio 24 d. tyrimais nustatyta, jog pagal kvapą ir kitus fizikinius ir cheminius rodiklius vanduo užterštas, todėl iš karto uždrausta jį vartoti. N.Žukova pripažino, kad kai kuriuose namuose iš krano bėgęs vanduo skleidė itin stiprų dvoką.
Minskiečiai visą trečiadienį skundėsi, kad iš čiaupų bėgantis vanduo dvokia, jo neįmanoma gerti, tačiau oficialus pranešimas, kad vandens negalima vartoti, buvo paskelbtas tik naktį į ketvirtadienį. Iki tol buvo tikinama, kad vanduo neužterštas, tik skleidžia neįprastą kvapą.
„Minsko vandens kanalo“ vadovas teigia, kad gyventojai buvo informuoti tada, kai buvo gauta informacija apie vandens užterštumą iš Sveikatos apsaugos ministerijos.
Gydytojai praneša, kad dėl sveikatos pablogėjimo į juos kreipėsi 15 žmonių, keturi buvo paguldyti į ligoninę, tačiau jų būklė nėra sunki.
Žmones gelbėjo savanoriai
Kol valdžia delsė ne tik organizuoti vandens pristatymą, bet ir apskritai pranešti apie nelaimę, miesto gyventojai patys pirko ir vežė vandenį senjorams, mamoms su mažais vaikais, kuriems buvo sunku per karštį stovėti ilgose eilėse prie geriamojo vandens cisternų.
Tut.by pasikalbėjo su žmonėmis, kurie dalyvauja paramos grupėse.
30-metis Aleksandras Bratašas – muzikantas, garso režisierius. Jis buvo vienas pirmųjų, prisijungusių prie grupės „Pagalba dėl vandens Minske“.
„Žmonės pradėjo rašyti, kam reikia vandens, ir aš supratau, kad galiu nupirkti vandens ar padėti atnešti, bet neturiu mašinos. Tuoj pat parašė mergina, kad gali išvežioti vandenį“, – pasakoja vyras.
Paskui paaiškėjo, kad ta mergina – žinoma tinklaraštininkė Lera Jaskevič. Ji vežiojo vandenį su drauge ir Aleksandru.
„Drauge nuvažiavome į parduotuvę, nupirkome 12−13 penkių litrų talpos vandens butelių. Žmonės pradėjo rašyti, kur gyvena senelės, kur gyvena jų šeimos, kurioms reikia vandens.
Iš pradžių vandenį pirkome parduotuvėse, vėliau pradėjo rašyti žmonės iš tų rajonų, kur vanduo nebuvo užterštas: atvažiuokit, pilkitės kiek tik reikia. Tokių įrašų – šimtai.
Nukentėjusių rajonų butuose kartais buvo nepakeliamas dvokas. Toks jodo su chloru kvapas“, – pasakoja Aleksandras.
Jis pabrėžia, kad tuo metu valdžia skelbė, jog viskas gerai, vanduo nepavojingas.
„Nuo tokio informavimo norėjosi spjaudytis. Mes beveik naktį vežėme vandenį ir į vaikų namus Odincovo gatvėje. Tuo pat metu atvažiavo dar penki automobiliai. Mane tai itin sujaudino. Kai skaitai, kad kitose šalyse žmonės taip padeda vieni kitiems, tai nestebina. Bet kad taip gali būti ir Baltarusijoje, apima pasididžiavimas“, – sakė Aleksandras.
19-metis Stanislavas pasakoja, kad į pagalbą įsitraukė tada, kai vandens atvežė jam.
„Prisiminiau, kad mano kaimynai turi vaikų, yra pagyvenusių žmonių, tad man atvežtą vandenį išdalijome jiems. Išėjau į gatvę, pamačiau minią žmonių, pasirengusių padėti, ėmėme pildyti kanistrus vandeniu.
Pas mus vakar vakare turėjo atvykti valstybinė cisterna su vandeniu. Atvažiavo pusvalandžiui, net pusei žmonių, kurie stovėjo eilėje, neįpylė vandens ir išvažiavo, – pasakoja Stanislavas. – Vėliau atvažiavo daugiau nei septyni savanorių automobiliai. Žmonės atvažiuoja, ima tarą, savo namuose pripila vandens, grįžta ir išdalija. Žmonės iki vėlumos laukia – neužtenka vandens.
Vaikštom po butus pas pagyvenusius žmones. Viena moteris pasakojo, kad ryte išgėrė stiklinę vandens iš krano ir apsinuodijo, visa išbalusi.“
Humoristas Dmitrijus Naryškinas pasakoja, kad į pagalbos grupę įsitraukė visai netikėtai.
„Trečiadienį iki dešimtos vakaro dirbau klube – aš komikas. Buvau girdėjęs, kad yra vandens tiekimo problemų. Pajuokavau per pasirodymą: „Minske dabar bus itin populiarūs vyrai su buteliuku mineralinio vandens.“ Kai grįžau namo ir pradėjau skaityti naujienas, supratau, kad vyksta kažkas neįtikėtino“, – pasakoja Dmitrijus.
„Išėjau iš namų, užėjau į parduotuvę ir nupirkau, berods, visus vandens butelius, kiek buvo, – pasakoja Dmitrijus. – Atvažiavo dar vienas savanoris. Paaiškėjo, kad reikia vandens vieniems vaikų namams. Nuvažiavome ten. Ten jau buvo kiti savanoriai, kurie atvežė vandens. Paliko už tvoros, kad vaikai galėtų ryte bent atsigerti ir apsiprausti.
Prie 9-osios ligoninės sutikome medicinos seseris, jos papasakojo, kad labai blogai, nėra vandens. Mes iškrovėme, ką turėjome. Jau norėjome išvažiuoti, bet atsivėrė ligoninės langas, pasirodė gydytoja, šaukia: „Vaikinai, ar galima, aš jums duosiu tarą ir jūs atvešite vandens?“ Pasiėmėme tarą ir išvažiavome į miestą ieškoti kolonėlės su neužterštu vandeniu.“
Tut.by rašo, kad tuo metu minskiečiai jau buvo sudarę žemėlapį, kuriame pažymėjo vietas, kur galima prisipilti neužteršto vandens.
Vėliau prie pagalbos prisijungė verslininkai, kurie galėjo tiekti daug didesnius kiekius vandens. Šis vanduo buvo vežiojamas ligoninėms, gimdymo namams. Tut.by rašo, kad kai kurios vaistinės išėmė iš prekybos turėtą vandenį ir jį išdalijo aplinkinių rajonų gyventojams.
Kitas savanoris Denisas negali suprasti, kodėl valdžia apie užterštą vandenį Minsko gyventojų neįspėjo bent SMS žinutėmis.
Tiesa, birželio 25 d. vakarą Sveikatos apsaugos ministerija padėkojo visiems piliečiams, kurie padėjo dalyti geriamąją vandenį.
Ministerija teigė, kad visas ligonines, poliklinikas, kurios liko be geriamojo vandens, aprūpino Ypatingųjų įvykių, Gynybos ministerijų pajėgos ir „Minsko vandens kanalo“ darbuotojai. Ministerija pasiūlė savanoriams rūpintis vienišais, neįgaliaisiais ir senjorais, kuriems sunku apsirūpinti geriamuoju vandeniu.
