Diplomatai ir ekspertai pažymi, kad tai iš esmės yra „prekės ženklo keitimo“ pratybos. Jų tikslas – nuraminti Amerikos lyderį reaguojant į grėsmę, kuri iš esmės yra perdėta.
Kalbinti pašnekovai, tarp kurių buvo NATO diplomatų, Aljanso pareigūnų ir karinių analitikų, atkreipė dėmesį į tai, kad NATO dėmesys šiam regionui pasikeitė dėl didelio JAV spaudimo, kurį sukėlė D.Trumpo grasinimai aneksuoti Grenlandiją.
Tačiau šį poslinkį pirmiausia lemia politika, o ne neatidėliotina karinė būtinybė, pastebi „Politico“.
NATO savo naująją misiją „Arkties sargybinis“ (angl. „Arctic Sentry“) oficialiai įvardijo kaip itin svarbią. Tačiau šios pastangos iš tiesų rodo sąjungininkių ketinimą išlaikyti Vašingtoną savo pusėje, baiminantis, kad atsisakymas nuolaidžiauti D.Trumpui dėl Grenlandijos gali būti pražūtingas.
„Atsižvelgiant į didėjantį Rusijos karinį aktyvumą ir augantį Kinijos susidomėjimą Tolimąja Šiaure, buvo būtina padaryti daugiau“, – žurnalistams pabrėžė NATO generalinis sekretorius Markas Rutte.
Trumpo veiksnys ir „hipotetinė“ grėsmė
Sausio mėn. paskelbtas D.Trumpo grasinimas Grenlandijai buvo lūžio taškas daugeliui Europos šalių, sustiprinęs jų požiūrį į Jungtines Valstijas kaip į nepatikimą sąjungininkę.
Ši įtampa kabo ir virš Miuncheno saugumo konferencijos, kurioje JAV valstybės sekretorius Marco Rubio susitiks su daugelio sąjungininkų šalių vadovais.
Ekspertų teigimu, kad bet kokie nuogąstavimai dėl saugumo yra gerokai perdėti, nes NATO yra daugiau nei pajėgi susidoroti su Rusija Arktyje.
„Tikiuosi, kad jie tiesiog perbraižys kai kurias savo dabartines veiklas. Tačiau, jei kalbame apie didelį skaičių žmonių, ypač Grenlandijoje, tai kainuos brangiai“, – mano Carstenas Friesas, Norvegijos tarptautinių reikalų instituto mokslinis profesorius ir Arkties saugumo ekspertas.
Tuščias grasinimas
Ne kartą grūmojęs jėga Grenlandijai, praėjusį mėnesį JAV prezidentas galiausiai atsisakė karinės intervencijos idėjos. Šį atsitraukimą palengvino M.Rutte ir sąjungininkų pažadas, kad NATO rimčiau rūpinsis Arkties saugumu.
Tačiau ekspertai ir toliau labai skeptiškai vertina karinę tokio sumanymo būtinybę.
„Nemanau, kad NATO trūksta pajėgumų Arktyje. Jungtinės Valstijos yra pajėgios perkelti savo pajėgas į Grenlandiją, kad apgintų Aljansą“, – įvertino Tedo Stevenso Arkties saugumo studijų centro analitikas Matthew Hickey.
Pasak jo, atsižvelgiant į JAV pajėgumus per 12-24 val. iš Aliaskos į Grenlandiją dislokuoti tūkstančius karių ir į patirtį, įgytą per pratybas, „tai labiau susiję su komunikacijos trūkumu“.
Vašingtonas nurodo įvairias būsimas grėsmes Arkties salai: didžiulį Maskvos ledlaužių laivyną, hipergarsines raketas, kurios vieną dieną galėtų nepastebimai praskrieti virš Grenlandijos, stiprėjantį Rusijos ir Kinijos bendradarbiavimą ir tirpstantį ledą, atveriantį kelius įtartiniems laivams.
Tačiau praktiškai „grėsmė nepasikeitė nuo Šaltojo karo laikų“, mano profesorius C.Friesas.
Kinijos ir Rusijos bendradarbiavimas Arktyje išliks „daugiausia simbolinis“, pridūrė Arkties universiteto Norvegijoje politikos mokslų profesorius Markas Lantheinas. Maskva „nervinasi“ dėl Pekino ilgalaikių planų regione ir vargu ar suteiks jam platesnę prieigą.
Rusija vis dar „smarkiai atsilieka“ NATO. Nuo plataus masto karo prieš Ukrainą pradžios Maskva neteko dviejų iš trijų brigadų, dislokuotų Tolimojoje Šiaurėje.
Prireiks „penkerių ar daugiau metų“, kad būtų parengtas pakaitalas joms. Tuo tarpu Norvegija, Vokietija, Danija ir Jungtinė Karalystė perka patrulinius lėktuvus „Boeing P-8“, kad galėtų geriau stebėti regioną. Švedija ir Suomija įstojo į NATO, taip dar labiau sustiprindamos Aljanso pajėgas Arktyje.
Poliarinės problemos
Iš pradžių „Arctic Sentry“ misija apjungs jau vykstančias pratybas (pavyzdžiui, Danijos „Arctic Endurance“ Grenlandijoje), kurias globos NATO jungtinė vadavietė Virdžinijoje. Ateityje tai gali reikšti, kad bus siunčiami orlaiviai ir jūrų patruliai arba kuriama nuolatinė vadovybė, nurodo žiniasklaida.
Iš tiesų kai kurios papildomos priemonės iš tiesų galėtų būti naudingos, mano analitinio centro RUSI vyresnysis mokslinis bendradarbis Sidharthas Kaushalis.
Pavyzdžiui, dislokuoti daugiau bepiločių laivų Rusijos povandeniniams laivams sekti ir užpildyti sonarų operatorių trūkumą. Tačiau nuolatinis karinių jūrų pajėgų buvimas Arktyje būtų „visiškai nereikalingas“ ir net pavojingas.
-
„Politico“: štai kaip Europa gali pralaimėti mūšį dėl Grenlandijos prieš Trumpą
-
Europa gali prarasti Grenlandiją net be kovos: planas – ne kartą išbandytas
-
Norvegijos žvalgyba įspėjo: dar vienas Arkties salynas atsidūrė Rusijos ir Kinijos taikiklyje
-
Danijos URM vadovas apie ginčą su JAV dėl Grenlandijos: padėtis geresnė, bet krizė dar nesibaigė
-
Lavrovas prakalbo agresyviai: jei Grenlandija bus militarizuota, Rusija imsis karinių priemonių
-
NATO pradeda naują „Arkties sargybinio“ misiją
„Dėl to laivai gali atsidurti labai sudėtingose klimato sąlygose netoli Rusijos kontroliuojamos teritorijos, kur vienintelė pagalbinė infrastruktūra yra rusiška“, – teigė jis.
Šiuo metu Grenlandijos šiaurėje esančioje Pitufiko kosminėje bazėje dirba apie 150 JAV kariškių. Tiek Danija, tiek Grenlandija pabrėžė, kad yra pasirengusios priimti papildomas JAV pajėgas pagal galiojančius susitarimus.
Tačiau daugiau karių dislokavimas būtų neekonomiškas, rašoma „Politico“ straipsnyje. Tačiau kai kuriems sąjungininkams pinigų ir įrangos sąnaudos yra sąžiningas sandoris, siekiant išvengti Aljanso žlugimo.
