Suprasti akimirksniu
- „Cirkon“ – Rusijos superginklas prieš Kyjivą: kaip paleidžiamos šios raketos ir kuo jos pavojingos.
- Britų žvalgyba įvertino Maskvos planus sukurti dvi naujas armijas.
- „The Times“: Zaporižios atominė gali tapti nauju V.Putino ginklu.
- „Forbes“: rusai turės tai aukoti, kad apsaugotų savo naftos perdirbimo gamyklas.
- Rusija atakavo Kyjivą hipergarsinėmis raketomis.
- Žiniasklaida: Ukrainos pajėgos sėkmingai smogė rusų žvalgybiniam laivui.
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Rusija galėjo smogti Kyjivui dviem „Cirkoniais“: kaip paleidžiamos šios raketos ir kuo jos pavojingos
18:46
„Cirkon“ yra naujausia ir slapčiausia Rusijos arsenalo raketa, tačiau ją vėl perėmė Ukrainos priešlėktuvinė gynyba.
Sėkmingai per pirmadienio ataką prieš Kyjivą perėmus dvi naujausias Rusijos raketas „Cirkon“ ir nustačius, kad raketų nuolaužos buvo daug didesnės nei anksčiau, Ukrainos ekspertams pavyko rasti kai kuriuos atsakymus į klausimus apie šią Vladimiro Putino „Wunderwaffe“ (superginklą – red.past.), rašo leidinys „Defence Express“.
Pagrindinis klausimas, į kurį dar neatsakyta, – koks variklis naudojamas raketoje „Cirkon“. Kaip „Defense Express“ sužinojo iš savo šaltinių, Rusijai pavyko sukurti hipergarsinį reaktyvinį variklį. Tai reiškia, kad „Cirkon“, kitaip nei Ch-47 „Kinžal“, vis dėlto yra hipergarsinė raketa, galinti išlaikyti pastovų hipergarsinį greitį. O ne tik trumpam iki jo pagreitėti naudojant kietojo kuro variklį, kaip „Kinžal“ atveju.
Apskritai „Cirkon“ paleidimo schema yra tokia. Po paleidimo įjungiama viršutinė pakopa, kuri užtikrina, kad „Cirkon“ pasiektų didelį aukštį ir pirmiausia būtų pagreitinta iki greičio, kuriuo gali pradėti veikti hipergarsinis reaktyvinis variklis.
Jau dėl variklio „Cirkon“, kuri skrenda kelių dešimčių kilometrų aukštyje, skrydžio fazėje pasiekia pastovų 5,5 macho greitį. Macho skaičius yra greičio matavimo vienetas, rodantis objekto greičio santykį su garso greičiu. 15 C temperatūroje jūros lygyje Žemės atmosferoje vienas machas (ir garso greitis) atitinka 340,3 m/s.
Tačiau 5,5 macho greitis nėra didžiausias „Cirkon“ greitis, nes jis trumpam pagreitėja iki 7,5 macho. Tuo metu raketos korpusas įkaista iki didžiausios temperatūros, kurią gali atlaikyti speciali termoizoliacinė danga. Priartėjus prie žemės, „Cirkon“ greitis jau nebėra hipergarsinis, nors vis dar labai didelis – 4,5 macho (hipergarsinės raketos skrieja nuo 5 iki 10 kartų greičiau nei garsas).
Tačiau bet kokiu atveju galutiniame etape 4,5 macho greitis yra daugiau nei įspūdingas. Palyginimui, sovietinio Ch-22, kurį Rusija taip pat naudoja smūgiams į Ukrainos miestus, galutinis greitis yra 2-2,4 macho. Todėl bet kuriuo atveju „Cirkon“ yra itin sunkiai perimama raketa.
Antras „Cirkon“ panaudojimas
Portalo „Defense Express“ analitikai primena, kad tai jau antras viešai žinomas naujausių Rusijos raketų ZM22 „Cirkon“ panaudojimas prieš Kyjivą. Vasario 7 d. šios raketos buvo numuštos sostinės Desnianskio rajone ir Kyjivo srityje. Tačiau pirmadienį „Cirkon“ buvo numuštos tiesiai virš Kyjivo.
Po vasario 7 d. smūgių iš raketos „Cirkon“ liko tik labai fragmentiškos nuolaužos, dabar Ukrainos specialistai gali ištirti daug didesnes ir informatyvesnes šios raketos nuolaužas.
Kovo 25 d. Rusija iš Krymo dviem balistinėmis raketomis smogė Kyjivui. Jų tipas oficialiai dar nepaskelbtas, karinės oro pajėgos teigė, kad „ginklo tipas nustatinėjamas“. Vis dėlto labiausiai tikėtina versija – tai dviejų raketų „Cirkon“, kuriomis Rusija jau smogė Kyjivui 2024 m. vasarį, sunaikinimas.
Rusija užėmė dvi gyvenvietes netoli Avdijivkos
00:01
Rusijos okupacinė kariuomenė užėmė Tonenkės ir Orlivkos kaimus netoli Avdijivkos Donecko srityje, pareiškė Vokietijos leidinio „Bild“ atvirų duomenų analizės ekspertas Julianas Röpcke.
„Ši juosta, kuri turėjo būti įrengta kaip gynybinė juosta, krito nuo Rusijos armijos smūgių, kuriai pavyko pasistūmėti į priekį masiškai naudojant žmones ir techniką, kurių nemaža dalis buvo prarasta“, – paeiškė J.Röpcke.
Analitiko teigimu, kovos dėl šalia esančių Berdyčių tęsiasi.
Pažymėtina, kad Tonenkė ir Orlivka yra maždaug už 5 km į vakarus nuo Avdijivkos.
Nerimą kelianti veterano prognozė: „Galime sulaukti puolimo prieš Sumus, Charkivą ir Kyjivą“
21:46
Vladimiras Putinas dar prieš savo inauguraciją paskelbs 300 tūkst. rusų mobilizaciją. Tokį pareiškimą padarė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų veteranas Jevhenas Dikijus.
Interviu focus.ua jis pažymėjo, kad Ukraina taip pat turėtų išspręsti mobilizacijos problemas. Priešingu atveju kyla pavojus, kad bus sulaukta priešo puolimo Kyjivo, Sumų ir Charkivo kryptimi. Kartu J.Dikijus pabrėžė, kad dabar Rusija neturi pajėgų puolimui Sumų regione.
Kadangi padėtis fronte yra kritinė, pasak J.Dikijaus, V.Putinas nelauks inauguracijos ir skubiai pradės mobilizaciją. Kartu jis pridūrė, kad sudėtinga situacija su mobilizacijos ištekliais ir Ukrainoje.
„Jei mūsų mobilizacija bus tokios pat būklės kaip dabar, puolimo Sumų, Charkivo ir Kyjivo kryptimi galime tikėtis kažkada rugpjūtį. Turime skubiai priimti atitinkamą įstatymą, kad būtų kam pasitikti šią naują okupantų bangą, kuri bus parengta vasarą“, – pareiškė jis.
Rusai balistinėmis raketomis smogė Odesai
20:43
Odesoje yra nukentėjusiųjų ir padaryta žala civilinei infrastruktūrai per raketų smūgį, kurį Rusija sudavė miestui pirmadienį vakare, pranešė Odesos srities karinės administracijos vadovas Olehas Kiperis.
„Kol kas – trys sužeistos moterys. Laimei, sužeidimai nėra sunkūs. Padaryta žala civilinei infrastruktūrai, išdaužyti langai. Visos atitinkamos tarnybos dirba“, – sakė pareigūnas.
Jo duomenimis, Odesoje nuo 19 val. daugiau kaip 300 tūkst. abonentų neturi elektros energijos.
Vėliau Ukrainos pietų gynybos pajėgos patikslino, kad preliminariai žinoma apie keturis sužeistuosius. Pažymima, kad rusai smogė Odesos poilsio zonai dvigubu smūgiu balistine trajektorija. Buvo sugriauti du pastatai, išdaužyti aplinkinių namų langai.
Rusija galėjo smogti Kyjivui dviem „Cirkoniais“: kaip paleidžiamos šios raketos ir kuo jos pavojingos
18:46
„Cirkon“ yra naujausia ir slapčiausia Rusijos arsenalo raketa, tačiau ją vėl perėmė Ukrainos priešlėktuvinė gynyba.
Sėkmingai per pirmadienio ataką prieš Kyjivą perėmus dvi naujausias Rusijos raketas „Cirkon“ ir nustačius, kad raketų nuolaužos buvo daug didesnės nei anksčiau, Ukrainos ekspertams pavyko rasti kai kuriuos atsakymus į klausimus apie šią Vladimiro Putino „Wunderwaffe“ (superginklą – red.past.), rašo leidinys „Defence Express“.
Pagrindinis klausimas, į kurį dar neatsakyta, – koks variklis naudojamas raketoje „Cirkon“. Kaip „Defense Express“ sužinojo iš savo šaltinių, Rusijai pavyko sukurti hipergarsinį reaktyvinį variklį. Tai reiškia, kad „Cirkon“, kitaip nei Ch-47 „Kinžal“, vis dėlto yra hipergarsinė raketa, galinti išlaikyti pastovų hipergarsinį greitį. O ne tik trumpam iki jo pagreitėti naudojant kietojo kuro variklį, kaip „Kinžal“ atveju.
Apskritai „Cirkon“ paleidimo schema yra tokia. Po paleidimo įjungiama viršutinė pakopa, kuri užtikrina, kad „Cirkon“ pasiektų didelį aukštį ir pirmiausia būtų pagreitinta iki greičio, kuriuo gali pradėti veikti hipergarsinis reaktyvinis variklis.
Jau dėl variklio „Cirkon“, kuri skrenda kelių dešimčių kilometrų aukštyje, skrydžio fazėje pasiekia pastovų 5,5 macho greitį. Macho skaičius yra greičio matavimo vienetas, rodantis objekto greičio santykį su garso greičiu. 15 C temperatūroje jūros lygyje Žemės atmosferoje vienas machas (ir garso greitis) atitinka 340,3 m/s.
Tačiau 5,5 macho greitis nėra didžiausias „Cirkon“ greitis, nes jis trumpam pagreitėja iki 7,5 macho. Tuo metu raketos korpusas įkaista iki didžiausios temperatūros, kurią gali atlaikyti speciali termoizoliacinė danga. Priartėjus prie žemės, „Cirkon“ greitis jau nebėra hipergarsinis, nors vis dar labai didelis – 4,5 macho (hipergarsinės raketos skrieja nuo 5 iki 10 kartų greičiau nei garsas).
Tačiau bet kokiu atveju galutiniame etape 4,5 macho greitis yra daugiau nei įspūdingas. Palyginimui, sovietinio Ch-22, kurį Rusija taip pat naudoja smūgiams į Ukrainos miestus, galutinis greitis yra 2-2,4 macho. Todėl bet kuriuo atveju „Cirkon“ yra itin sunkiai perimama raketa.
Antras „Cirkon“ panaudojimas
Portalo „Defense Express“ analitikai primena, kad tai jau antras viešai žinomas naujausių Rusijos raketų ZM22 „Cirkon“ panaudojimas prieš Kyjivą. Vasario 7 d. šios raketos buvo numuštos sostinės Desnianskio rajone ir Kyjivo srityje. Tačiau pirmadienį „Cirkon“ buvo numuštos tiesiai virš Kyjivo.
Po vasario 7 d. smūgių iš raketos „Cirkon“ liko tik labai fragmentiškos nuolaužos, dabar Ukrainos specialistai gali ištirti daug didesnes ir informatyvesnes šios raketos nuolaužas.
Kovo 25 d. Rusija iš Krymo dviem balistinėmis raketomis smogė Kyjivui. Jų tipas oficialiai dar nepaskelbtas, karinės oro pajėgos teigė, kad „ginklo tipas nustatinėjamas“. Vis dėlto labiausiai tikėtina versija – tai dviejų raketų „Cirkon“, kuriomis Rusija jau smogė Kyjivui 2024 m. vasarį, sunaikinimas.
Įkalinto rusų opozicionieriaus V.Kara-Murzos žmona ragina rengti apsikeitimus kaliniais
18:44
Įkalinto Rusijos opozicijos politiko Vladimiro Kara-Murzos žmona pirmadienį pareiškė, kad ji pritaria apsikeitimui kaliniais, kuris padėtų išgelbėti jos vyrą ir kitus politinius kalinius.
Rusijos opozicijos lyderiui Aleksejui Navalnui praėjusį mėnesį mįslingomis aplinkybėmis mirus Arkties kalėjimo kolonijoje, jo komanda vėliau atskleidė, kad susitarimas dėl jo išlaisvinimo apsikeičiant kaliniais prieš pat mirtį buvo „baigiamajame etape“.
Ženevoje žurnalistų paklausta, ar panašios diskusijos vyksta dėl jos vyro, Jevgenija Kara-Murza atsakė, kad apie tokias derybas nieko nežino.
„Tačiau žinau, kad sovietmečiu tai buvo kai kurių disidentų išlaisvinimo būdas, ir manau, kad jei tai buvo įmanoma sovietmečiu per Šaltąjį karą [...] tai tikrai įmanoma ir šiandien“, – nurodė ji.
Kalbėdama Jungtinių Tautų korespondentų asociacijos ACANU surengtame renginyje ji pripažino, kad dėl labai ribotų galimybių bendrauti su vyru nežino, ar jis sutiktų išvykti, jei pasitaikytų tokia galimybė.
„Tačiau manau, kad tais atvejais, kai ant kortos pastatytos žmonių gyvybės, o tokių atvejų Rusijoje šiandien yra nemažai, [...] manau, kad reikia panaudoti visus metodus, kad būtų išgelbėtos šių žmonių gyvybės“, – kalbėjo J. Kara-Murza.
A.Navalno mirtis sukėlė baimę dėl likusių Rusijoje įkalintų Kremliaus kritikų, iš kurių bene žymiausias yra V.Kara-Murza.
Labai griežto režimo karceris
Pernai V. Kara-Murza buvo nuteistas kalėti 25 metus – tai ilgiausia bausmė iš visų prezidento Vladimiro Putino įkalintų kritikų.
Jis buvo apkaltintas išdavyste po to, kai savo kalboje Jungtinėse Valstijose pareiškė, kad Rusija įvykdė karo nusikaltimų prieš Ukrainą.
V.Kara-Murza, kuris taip pat yra Britanijos pilietis, turi rimtų sveikatos problemų, kurias, jo žmonos ir advokatų teigimu, sukėlė du Rusijos saugumo tarnybos FSB organizuoti bandymai nunuodyti 2015 ir 2017 metais.
J.Kara-Murza teigė, kad bandymai nunuodyti jos vyrui išprovokavo sunkią ligą, vadinamą polineuropatija, kuri gali sukelti paralyžių.
Ji sakė, kad ši liga yra įtraukta į sveikatos būklių, dėl kurių pagal Rusijos įstatymus negalima įkalinti, sąrašą.
„Tačiau, žinoma, Vladimiras yra ne tik įkalintas, – sakė moteris. – Jis laikomas labai griežto režimo karceryje. Jau daugiau nei pusę metų jis negauna jokio gydymo ir akivaizdu, kad jo sveikata ten blogėja.“
Lenkija pasienyje su Baltarusija statys 70 metrų aukščio stebėjimo bokštus
18:00
Lenkija pasienyje su Baltarusija planuoja statyti 70 metrų aukščio stebėjimo bokštus. Apie tai interviu laikraščiui „Dziennik Gazety Prawnej“ pranešė Lenkijos pasienio apsaugos vyriausiasis vadas Robertas Baganas.
Bokštuose bus įrengti optoelektroniniai prietaisai. Jų apžvalgos spindulys sieks iki 10 kilometrų.
Lenkai taip pat nori sustiprinti 2022 m. Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje pastatytą tvorą papildomomis sijomis.
V.Zelenskis įvardijo Ukrainos gynėjų užduotį rytinėje Juodosios jūros dalyje
16:59
Ukrainos gynėjai turi atimti iš Rusijos galimybę veikti rytinėje Juodosios jūros dalyje.
Tai pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, „RBK-Ukraina“ citavo Ukrainos prezidento kanceliarijos spaudos tarnybą.
Ukrainos saugumo tarnybos įkūrimo 32-ųjų metinių proga valstybės vadovas pasveikino SBU pareigūnus su švente.
Savo kalboje prezidentas priminė Ukrainos dronų veikimo nuotolį ir taiklumą tiek danguje, tiek ant žemės.
V.Zelenskis teigė, kad Ukraina tikisi, jog SBU dar veiksmingiau kovos su rusais.
„Rusijos karo laivams nebėra vietos vakarinėje Juodosios jūros dalyje ir prie mūsų Krymo, bet tegul jiems bus atimta galimybė veikti ir rytinėje Juodosios jūros dalyje“, – sakė valstybės vadovas.
Pasak jo, kiekvienas okupantas jau supranta, kad niekur Ukrainos teritorijoje negali jaustis ramiai, „bet priešas turi prarasti dar daugiau logistikos, dar daugiau štabų, sandėlių – dar daugiau šio karo materialinės bazės“.
Ukrainos laimėjimai Juodojoje jūroje
15min primena, kad dar praėjusių metų lapkritį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad rusai pamažu praranda Juodosios jūros kontrolę ir traukiasi į rytinę akvatoriją.
Tai įvyko kelių sėkmingų Ukrainos gynėjų smūgių, per kuriuos buvo sunaikinti Rusijos Juodosios jūros laivyno laivai ir Juodosios jūros laivyno štabas Sevastopolyje, fone.
Atakoms buvo naudojami Ukrainos saugumo tarnybos jūrų dronai „Sea Baby“. V.Zelenskis pažymėjo, kad sukūrus pirmąjį pasaulyje jūrų dronų laivyną, Rusija negali naudotis Juodąja jūra kaip priedanga.
Ministras: atstatyti Ukrainos energetikos objektams prireiks milijardų
16:50
Ukrainos energetikos ministras pirmadienį pareiškė, kad dėl didelių Rusijos išpuolių prieš šalies energetikos objektus padaryta žala gali siekti milijardus.
Praėjusią savaitę Rusija surengė, Kyjivo teigimu, didžiausią kada nors vykdytą naktinį puolimą – paleido apie 90 raketų ir 60 dronų į energetikos objektus visoje šalyje, žuvo mažiausiai penki žmonės.
„Mums reikia daugiau laiko (žalai įvertinti), nes yra daug nuolaužų“, – pirmadienį žurnalistams sakė Ukrainos energetikos ministras Hermanas Heraščenka.
Kalbant apie remonto išlaidas, „tikrieji skaičiai bus pateikti įvertinus žalą, tačiau manau, kad jos tikrai sieks milijardus“, sakė jis.
H.Heraščenka nepatikslino, kokią valiutą turi galvoje.
Pasaulio bankas apskaičiavo, kad bendros atstatymo išlaidos, su kuriomis Ukraina susiduria praėjus daugiau nei dvejiems metams nuo plataus masto karo pradžios, siekia mažiausiai 486 mlrd. dolerių (448,5 mlrd. eurų).
H.Heraščenka praėjusios savaitės smūgius pavadino „didžiausiu išpuoliu nuo plataus masto invazijos pradžios 2022 metų vasarį“.
Tarp objektų, kuriems buvo smogta, buvo neseniai renovuotos elektrinės, nurodė jis.
„Jie tęsia šias atakas kiekvieną dieną“, – sakė ministras pirmadienį, atkreipdamas dėmesį į praėjusią naktį Rusijos įvykdytą pietinio Odesos miesto puolimą.
Dalis Juodosios jūros uostamiesčio liko be elektros, kai numušto drono nuolaužos pataikė į energetikos objektą.
Antrojo pagal dydį Ukrainos miesto Charkivo padėtis šiuo metu yra sudėtingiausia, sakė H. Heraščenka.
Praėjusį ketvirtadienį dėl raketų atakos rytiniame mieste visiškai nutrūko elektros energijos tiekimas, taip pat nutrūko vandens ir šildymo tiekimas šimtams tūkstančių namų.
„Ginklu verčia energetikos sektorių“
Pasak ministro, dabar elektros energija tiekiama kritinei infrastruktūrai, nors kai kurių namų ūkių aprūpinimas elektra vis dar ribojamas.
Pirmadienį H. Heraščenka susitiko su Švedijos energetikos, verslo ir pramonės ministre Ebba Busch, kuri pirmą kartą su oficialiu vizitu lankosi Ukrainoje.
E.Busch pasmerkė naujausius išpuolius ir sakė, kad Rusija „ginklu verčia energetikos sektorių“.
Rusijai paleidus balistinių raketų į sostinę, ministrai surengė spaudos konferenciją vyriausybės pastato rūsyje Kyjivo centre.
Pirmadienio rytą sostinėje pasigirdo garsūs sprogimai ir oro pavojaus sirenos.
H. Heraščenka sakė, kad vienintelis būdas visiškai apsaugoti šalies elektros tinklą – geresnė oro gynyba.
„Oro gynybos efektyvumas – štai kur atsakymas“, – sakė jis.
„Moderni sistema, tokia kaip „Patriot“, galėtų lengvai numušti balistinę raketą, taigi tai reiškia, kad mums jų reikia daugiau“, – kalbėjo ministras.
Dabar Ukraina importuoja elektros energiją iš kitų šalių.
H.Heraščenka sakė, kad šalis turi turėti galimybę importuoti daugiau elektros energijos iš Europos Sąjungos nei dabartiniai maksimalūs 1,7 gigavato.
„Mums reikia daugiau. Šiandien, deja, tai yra išgyvenimo klausimas“, – nurodė jis.
Lenkija: rusų ambasadorius neatvyko pasiaiškinti dėl oro erdvę pažeidusios raketos
16:47 Atnaujinta 19:04
Lenkų užsienio reikalų ministerija pirmadienį pranešė, kad Rusijos ambasadorius Varšuvoje neatvyko į ministeriją, nors buvo iškviestas, savaitgalį Rusijos sparnuotajai raketai pažeidus Lenkijos oro erdvę.
Ambasadorius „šiandien neatvyko į Užsienio reikalų ministeriją pasiaiškinti dėl incidento su Rusijos sparnuotąja raketa, kuri kovo 24 dieną pažeidė Lenkijos oro erdvę“, žurnalistams sakė ministerijos atstovas spaudai Pawelas Wronskis.
Ambasadorius buvo iškviestas po to, kai sekmadienio rytą per didelį Rusijos oro puolimą prieš Ukrainą viena raketa keliasdešimčiai sekundžių įskrido į Lenkijos oro erdvę.
Sekmadienį Lenkijos URM skelbė, jog ambasadoriaus ministerijoje laukiama, kad šis pasiaiškintų dėl oro erdvę pažeidusios raketos, ir paragino Rusiją „nutraukti teroristinius oro smūgius prieš Ukrainos gyventojus ir teritoriją, užbaigti karą ir sutelkti dėmesį į šalies vidaus problemas“.
Tačiau ambasadorius Sergejus Andrejevas Rusijos valstybinei naujienų agentūrai „RIA Novosti“ sakė, kad, jo manymu, „nėra prasmės diskutuoti šia tema nepateikus jokių įrodymų, todėl atsisakiau vykti į Lenkijos užsienio reikalų ministeriją“.
Diplomatas teigė, kad nusprendė ignoruoti iškvietimą, kurį, jo teigimu, gavo pirmadienio rytą.
„Paklausus apie pokalbio temą, man buvo pasakyta, kad tai susiję su vakarykščiu incidentu [...] Atsakydamas paklausiau, ar Lenkijos pusė ketina pateikti mums kokių nors šių kaltinimų įrodymų“, – kalbėjo ambasadorius.
„Aiškaus atsakymo nesulaukiau ir atkreipiau dėmesį į tai, kad vis dar laukiame įrodymų iš Lenkijos pusės dėl to, kad praėjusių metų gruodžio 29 dieną į Lenkijos oro erdvę įskrido tariama Rusijos sparnuotoji raketa. Kol kas negavome jokių šių teiginių įrodymų“, – sakė jis.
Jis turėjo omenyje panašų incidentą, kai Rusijos raketa kelioms minutėms įsiskverbė į Lenkijos oro erdvę ir grįžo į Ukrainą.
„Demagogija“
„Mums įdomu, ar ambasadorius vykdo Užsienio reikalų ministerijos Maskvoje nurodymus ir ar jis gali tinkamai atstovauti Rusijos interesams Varšuvoje“, – savo ruožtu sakė P.Wronskis.
„Lenkijos užsienio reikalų ministerijos diplomatinė nota, reikalaujanti paaiškinti Lenkijos oro erdvės pažeidimą, Rusijos užsienio reikalų ministerijai bus perduota kitu būdu“, – nurodė ministerijos atstovas.
Lenkų diplomatijos vadovas Radoslawas Sikorskis pirmadienio rytą žurnalistams sakė, kad iš Rusijos bus „reikalaujama paaiškinimų, bet tikriausiai sulauksime tik demagogijos“.
„Šiandien mes tarsimės ministro pirmininko [Donaldo Tusko] kabinete, taip pat kalbėsiuosi su Šiaurės Atlanto aljanso generaliniu sekretoriumi“ Jensu Stoltenbergu, pridūrė ministras.
Ankstų sekmadienio rytą Lenkijos ginkluotųjų pajėgų operatyvinė vadovybė socialiniame tinkle „X“ pranešė, kad Rusijos raketa įskrido į Lenkijos oro erdvę netoli Oserduvo šalies pietryčiuose, 39 sekundes skriejo per jos teritoriją ir grįžo į Ukrainą.
Kariuomenė teigė, kad visą skrydžio laiką raketą sekė karinis radaras.
Incidento metu Lenkija aktyvavo savo oro gynybos procedūras, sakoma ginkluotųjų pajėgų operatyvinės vadovybės pranešime.
Kariuomenė teigė, kad raketa skriejo beveik 800 km per val. greičiu maždaug 400 metrų aukštyje. Į Lenkijos teritoriją ji buvo įskridusi maždaug 2 kilometrus.
Gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas sakė, kad Lenkija buvo aktyvavusi visas oro gynybos sistemas ir kad raketa būtų buvusi numušta, „jei būtų buvę bent menkiausių požymių, kad ji taikosi į taikinį Lenkijos teritorijoje“.
Panašus incidentas įvyko 2023 metų gruodžio 29-ąją, kai Rusijos raketa kelias minutes išbuvo Lenkijos oro erdvėje.
2022-ųjų lapkritį du žmonės žuvo, kai Ukrainos oro gynybos raketa nukrito Lenkijos Pševoduvo kaime, netoli Ukrainos sienos.
Prieš nustatant, kad raketa buvo ukrainiečių, buvo nuogąstaujama, kad NATO, kurios narė yra Lenkija, bus įtraukta į konflikto su Rusija eskalavimą, jei bus panaudotos jos kolektyvinės gynybos nuostatos.
Britų žvalgyba įvertino Maskvos planus sukurti dvi naujas armijas
16:20
Maskvos planai šiais metais sukurti dvi naujas armijas susidurs su naujos įrangos trūkumu ir infrastruktūros problemomis. Tačiau, tikėtina, kad karių bus pakankamai, naujausioje karo apžvalgoje skelbia Jungtinės Karalystės gynybos ministerija.
Pasak pranešimo, Rusijos gynybos ministas Sergejus Šoigu kovo 20 d. paskelbė, kad Rusija 2024 m. sukurs dvi naujas armijas. Jis pranešė, kad jas sudarys 14 divizijų ir 16 brigadų.
Tikslus šių dalinių tipas, dislokacijos vieta ir sudėtis nenurodoma, nors tikėtina, kad tai bus mechanizuotųjų, šarvuotųjų, artilerijos ir logistikos dalinių derinys.
„Gali būti, kad šie nauji junginiai yra susiję su ankstesniais pranešimais apie naujus dalinius ir planuojamą brigadų skaičiaus didinimą divizijose“, – teigiama pranešime.
Britų žvalgyba nurodė, kad tikėtina, jog šie daliniai gali būti pakankamai sukomplektuoti, atsižvelgiant į sėkmingą Rusijos verbavimą.
„Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad Rusijos mokymai yra riboti, plačiai naudojama pasenusi įranga ir infrastruktūros problemos, tikėtina, kad šie daliniai susidurs su panašiomis išteklių problemomis“, – įvertino Didžiosios Britanijos gynybos ministerija.
Kovo 20 d. S.Šoigu pareiškė, kad Vladimiro Putino įsakymu Rusija suformuos naujus dalinius, įskaitant Dniepro upės flotilę, armijos korpusą, motorizuotąją šaulių diviziją ir flotilės upių laivų brigadą.
S.Šoigu taip pat pareiškė, kad iki 2024 m. pabaigos Rusija turės dvi jungtines armijas ir 30 junginių, įskaitant 14 divizijų ir 16 brigadų.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo duomenimis, nuo plataus masto karo pradžios Rusija fronte jau neteko daugiau kaip 437 tūkst. karių. Vien per pastarąją parą mūsų gynėjai nukovė 640 rusų ir sunaikino dešimtis priešo transporto priemonių.
G.Landsbergis pamokė Lenkiją: „Rusijos raketos virš NATO šalių turi būti numuštos“
15:43
Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, kuris šiuo metu vieši Jungtinėse Valstijose, tikėdamasis sąjungininkus tęsti karinės paramos tiekimą Ukrainai, interviu metu žiniasklaidos grupei „Fox News“ pareiškė, kad NATO oro erdvės pažeidimai negali būti toleruojami.
Plačiau skaitykite ČIA.
„The Times“: Zaporižios atominė gali tapti nauju V.Putino ginklu
14:50
Kremlius pareiškė, kad Rusijos „specialioji karinė operacija“ Ukrainoje peraugo į „karo padėtį“. Ši eskalacija įvyko po tariamos Vladimiro Putino pergalės rinkimuose ir didžiausios nuo karo pradžios raketų ir dronų atakos prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą.
Jungtinės Karalystės laikraštis „The Times“ rašo, kad penktadienį, kovo 22 d., Maskvos regione įvykdytas teroristinis išpuolis, per kurį žuvo daugiau kaip 140 žmonių, dar labiau įpila alyvos į ugnį, nepaisant to, kas už tai atsakingas. Nėra abejonių, kad jei V.Putinas ir turėjo kokias nors ribas, dabar jos išnyko, ir jis gali manyti, kad savo tikslams pasiekti gali panaudoti bet kokį ginklą, net branduolinį ar cheminį.
Šie oro antskrydžiai prieš Ukrainą vėl sukėlė pavojų Zaporižios atominei elektrinei, kurią kontroliuoja Rusija. Buvo nutrauktas gyvybiškai svarbus elektros energijos tiekimas, kad reaktoriai būtų atvėsinami; galimo išsilydymo ir katastrofiškos branduolinės „avarijos“ galima išvengti tik naudojant senovinius elektros generatorius.
Buvęs Jungtinio cheminių, biologinių, radiologinių ir branduolinių pajėgų pulko vadas Hamishas de Brettonas-Gordonas savo komentare laikraščiui „The Times“ prisiminė 1986 m. Černobylio atominėje elektrinėje įvykusią katastrofą. Nors Zaporižios atominė yra naujesnė nei Černobylio ir turi daugiau apsaugos priemonių, ji yra daug didesnė ir tiesiog nesaugi be elektros energijos.
Taip pat pažymima, kad Rusijos raketos pataikė į didžiausią Ukrainos užtvanką.
Pasak komentaro autoriaus, Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovas Rafaelis Grossi Damaske tuo tarpu flirtuoja su prezidentu Basharu al Assadu, siūlydamas padėti Sirijai su branduoline energija, užuot saugojęs atominę elektrinę.
Pasak Hamisho de Brettono-Gordono, siekiant paremti TATENA ir JT pastangas, aplink Zaporižios atominę turėtų būti nustatyta demilitarizuota zona, kad būtų užkirstas kelias dar vienai didelei ekologinei ir humanitarinei katastrofai. Galbūt tokios šalys kaip Kinija ir Indija galėtų skirti savo karius šiai užduočiai atlikti, nes mažai tikėtina, kad V.Putinas juos puls.
„V.Putinas tikriausiai neatmeta galimybės panaudoti Zaporižios atominę kaip savadarbį branduolinį užtaisą. Jis kiekvieną savaitę grasina branduoline ataka. Be to, panašu, kad užterštumas būtų nukreiptas į vakarus, o ne į rytus“, – sakoma komentare.
Pasak apžvalgininko, branduolinė energija gali išgelbėti planetą nuo klimato kaitos arba sunaikinti ją tokių tironų kaip V.Putinas, B. al Assadas ir kiti despotai rankose. JT ir TATENA pirmiausia turi užtikrinti atominės elektrinės saugumą, kad būtų išvengta visos Europos radioaktyvaus užteršimo ir tolesnio karo eskalavimo.
„Forbes: norėdama apsaugoti savo naftos perdirbimo gamyklas, Rusija turės aukoti oro pajėgų bazes ir uostus
12:58
Rusija gali perkelti dalį savo priešlėktuvinės gynybos į naftos perdirbimo gamyklas, o tai susilpnintų oro bazių, uostų, štabų ir kitų karinių objektų apsaugą ir padarytų juos lengvesniu taikiniu, sako leidinys „Forbes“.
Ukraina sukūrė 15 tipų tolimojo nuotolio atakos dronų ir nukreipė juos prieš Rusijos naftos pramonę. Pasak leidinio, per metus tokių reidų Ukrainos žvalgyba Rusijos naftos perdirbimo gamyklų pajėgumus sumažino maždaug 12 proc.
Pasak laikraščio, Kyjivas tikisi, kad atakos prieš energetikos struktūrą pakenks Maskvos finansams, apsunkins karinę logistiką ir sukels paprastų rusų nepasitenkinimą. Tačiau ekspertai perspėja, kad tokie smūgiai, nors ir skausmingi Rusijai ir turintys įtakos logistikai, nedaro didelės įtakos bendram metiniam naftos perdirbimo kiekiui.
„Galbūt Ukrainos pajėgoms svarbiau, kad dronų atakos gali priversti Kremlių atitraukti vertingas priešlėktuvinės gynybos sistemas nuo fronto linijos ir dislokuoti jas aplink naftos infrastruktūrą“, – rašoma leidinyje.
„Forbes“ pažymi, kad Maskva, desperatiškai bandydama sustiprinti savo priešlėktuvinę gynybą, neseniai iš 2024 m. į 2026 m. atidėjo dviejų priešlėktuvinių raketų sistemų S-400 eksportą į Naująjį Delį, o Jungtinės Karalystės žvalgybos duomenimis, jau planuojama prie energetikos objektų dislokuoti zenitines raketas „Pancyr“.
Rusija išsklaido savo geriausią priešlėktuvinę gynybą ir ją silpnina, o pasekmes rodo Ukrainos raketų ataka prieš Rusijos Juodosios jūros laivyną Sevastopolyje, kurios metu buvo apgadinti du Rusijos desantiniai laivai.
„Kremliui gali tekti neišvengiamai rinktis: ginti naftos perdirbimo gamyklas arba priešakines pajėgas, ir greičiausiai bus neįmanoma padaryti abiejų“, – pažymėjo „Forbes“.
Smūgiai naftos perdirbimo gamykloms Rusijoje
Šeštadienį, kovo 23 d., dronai smogė vienam iš Kuibyševo naftos perdirbimo gamyklos blokų Rusijos Samaros regione, už 800 km nuo sienos su Ukraina. Po atakos naftos perdirbimo gamykla sustabdė veiklą.
Kovo 16 d. pranešta, kad Rusijos Samaros srityje buvo įvykdytas išpuolis prieš tris naftos perdirbimo gamyklas. SBU dronai atakavo tris „Rosneft“ naftos perdirbimo gamyklas Samaros srityje – Novokuibiševsko, Kuibyševo ir Syzrano naftos perdirbimo gamyklas.
Iš viso nuo šių metų pradžios iki kovo 18 d. buvo surengta 15 dronų atakų prieš 13 naftos perdirbimo gamyklų 9 Rusijos regionuose. Leidinio „The Insider“ duomenimis, dėl smūgių 8 objektai patyrė didelės žalos.
Ministras įvardijo, kodėl Ukrainai svarbu gauti daugiau priešlėktuvinės gynybos
12:41
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba savo paskyroje socialiniame tinkle X pasidalino vaizdo įrašu, kaip ukrainiečių vaikai bėga slėptis nuo rusų raketų.
„10.30 val. Kyjive vaikai bėga slėptis, kai priešlėktuvinė gynyba numuša mirtinas Rusijos balistines raketas virš sostinės.
Nėra tokių žiaurumų, kurių rusų šunsnukiai nepadarytų, įskaitant bandymą smogti balistine raketa į daugiamilijoninio miesto centrą.
Tai priminimas, kad Ukrainai skubiai reikia daugiau priešlėktuvinės gynybos, ypač „Patriot“ sistemų ir raketų, galinčių atremti bet kokią Rusijos ataką“, – taip ministras pakomentavo šiuos vaizdus.
Kyjive per Rusijos raketų ataką nukentėjo 5 žmonės
12:21
Rusija pirmadienį surengė naują raketų ataką Kyjivo centre, kur nugriaudėjo keli sprogimai, o miesto meras pranešė apie mažiausiai penkis nukentėjusiuosius.
„Sprogimai Kyjive. Nedelsdami eikite į slėptuves“, – socialiniame tinkle „Telegram“ parašė Kyjivo meras Vitalijus Klyčko.
Kyjive po Rusijos raketų atakos centriniame Pečersko rajone užfiksuotos krintančios nuolaužos.
Miesto vadovo duomenimis, raketos nuolaužų buvo apgadintas negyvenamasis triaukštis pastatas – vienos ugdymo įstaigos sporto salė.
„Per šiandieninę priešo ataką, ačiū Dievui, nebuvo pataikyta į daugiaaukščius gyvenamuosius namus. Ir kol kas aukų nėra“, – „Telegram“ nurodė V.Klyčko.
Pečersko rajone nukentėjo penki asmenys, o dvi moterys, įskaitant 16-metę, buvo hospitalizuotos, sakė V.Klyčko.
Gelbėjimo tarnybos sakė, kad po griuvėsiais dar gali būti žmonių. Darnycios ir Solomjankos rajonuose nuo raketų nuolaužų nukentėjo keli gyvenamieji namai.
Taip pat buvo iškvietimų į Dnipro rajoną, sakė meras.
Sostinėje pirmadienį buvo sunaikintos dvi rusų balistinės raketos, „Telegram“ paskelbė oro pajėgos.
Rusai smogė dviem balistinėmis raketomis iš Krymo
Rusija smogė Kyjivui dviem balistinėmis raketomis iš laikinai okupuoto Krymo.
Keliomis valandomis anksčiau buvo pranešta, kad per Rusijos dronų ataką pietų Ukrainoje buvo sužeisti keli žmonės. Ukrainos oro pajėgos sakė sunaikinusios aštuonis iš devynių atakos dronų.
„Šį rytą Rusija vėl atakuoja Ukrainą hipergarsinėmis raketomis. Garsūs sprogimai Kyjive“, – socialiniuose tinkluose rašė JAV ambasadorė Ukrainoje Bridget Brink.
„Ukrainai dabar reikia mūsų pagalbos. Negalima švaistyti nė akimirkos“, – pridūrė ji, užsimindama apie 60 mlrd. JAV dolerių (55 mlrd. eurų) karinės pagalbos paketą, įstrigusį JAV Kongrese.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba paskelbė filmuotą medžiagą, kurioje, pasak jo, matyti, kaip į slėptuvę bėga moksleiviai.
„Tai priminimas, kad Ukrainai skubiai reikia didesnės oro gynybos, ypač „Patriot“ sistemų ir raketų, galinčių atremti bet kokią Rusijos ataką“, – rašė jis.
Ukraina jau seniai prašo savo sąjungininkų daugiau oro gynybos pajėgumų, Rusijai intensyvinant atakas visoje šalyje.
Turtai ir galia, kurių gviešiasi Rusija
11:54
Ukrainos ekonomistas, Ateities instituto ekonomikos programų direktorius Anatolijus Amelinas sudarė sąrašą pasekmių, kurios atsako į klausimą – kas nutiktų, jei Rusija okupuotų Ukrainą? Kaip rašo Estijos leidinys „Postimees“, toks sąrašas turėtų tapti šaltu dušu visai Europai.
„Šis [sąrašas] iš tikrųjų yra ne tiek apie Ukrainą, kiek apie tai, kas laukia Europos“, – „Postimees“ sako A.Amelinas.
Jis yra Ateities instituto, vieno didžiausių Ukrainos analitinių centrų, įkūrėjas, investicijų bankininkas, gynybos pramonės kūrėjas ir Ukrainos geležinkelių stebėtojų tarybos narys.
Ateities institute A.Amelinas su kolegomis modeliavo galimus karo Ukrainoje scenarijus. Vienas iš scenarijų buvo, kad Rusija užkariaus Ukrainą – buvo stengiamasis suprasti, kokią konkrečią naudą tokiu atveju gautų Rusija.
„Turime apsvarstyti tokį scenarijų. Pamirštama, kad imperiją domina ne kokie nors ekonomikos augimo rodikliai, o tik teritorija“, – sako jis.
Jei Rusija užima Ukrainą
1. Rusija, kuri ir taip yra didžiausia pasaulio valstybė, savo plotą padidina dar 600 tūkst. kvadratinių kilometrų. Rusija tampa tokia pat didelė kaip Kinija ir Brazilija kartu sudėjus, kurios pagal plotą yra atitinkamai ketvirta ir penkta didžiausios pasaulio šalys.
2. Naujomis Rusijos kaimynėmis taptų Slovakija, Vengrija, Lenkija (jau dabar ribojasi su Kaliningrado sritimi, bet tada atsirastų tiesioginis sausumos ryšys su pagrindine Rusijos dalimi) ir Rumunija.
3. Nuo šiol Rusijos kariniai aerodromai įsikurtų netoli Vidurio Europos, o, pavyzdžiui, Berlynas būtų mažiau nei už 1000 kilometrų.
Plačiau skaitykite ČIA.
Kyjive nugriaudėjo sprogimai
10:40 Atnaujinta 11:47
Pirmadienį Kyjive nugriaudėjo sprogimai. Kai kuriuose Ukrainos regionuose paskelbtas oro pavojus.
Tai pranešė „RBK-Ukraina“ su nuoroda į Kyjivo merą Vitalijų Klyčko „Telegram“ kanale.
Skubiai į slėptuves
„Sprogimai sostinėje. Skubiai slėpkitės!“ – perspėjo V.Klyčko.
Kyjivo centre pirmadienį nugriaudėjo keli sprogimai, pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistai, Ukrainos sostinėje aidint sirenoms, o pareigūnams raginant gyventojus eiti į slėptuves.
Kyjive dėl raketų atakos Pečersko rajone užfiksuotos krintančios nuolaužos.
„Pečersko rajone raketų nuolaužos apgadino trijų aukštų pastatą. Įvykio vietoje dirba gelbėjimo tarnybos“, – sakė miesto meras.
Pečersko rajone sužeisti keturi žmonės. Dvi moterys buvo gydomos vietoje. Dvi, tarp jų 16 metų mergina, paguldytos į ligoninę.
Taip pat yra iškvietimų į Solomjankos ir Dnipro rajonuose, sakė meras V.Klyčko.
Keliomis valandomis anksčiau buvo pranešta, kad per Rusijos dronų ataką pietų Ukrainoje buvo sužeisti keli žmonės.
Pasak Kyjivo miesto karinės administracijos vadovo Serhijaus Popko, sostinėje suveikė priešlėktuvinė gynyba.
Kaip rašoma keliuose šaltiniuose, tikėtina, kad iš okupuoto Krymo teritorijos buvo paleisti kelios hipergarsinės raketos „Cirkon“.
Raketos atlėkė per 3 minutes
Sostinėje pirmadienį buvo sunaikintos dvi rusų balistinės raketos, „Telegram“ paskelbė oro pajėgos.
Rusija smogė Kyjivui dviem balistinėmis raketomis iš laikinai okupuoto Krymo.
Stebėsenos kanalai praneša, kad, kaip ir praėjusį kartą, vasario pradžioje, raketos „Cirkon“ buvo paleistos iš vertikalių paleidimo konteinerių iš Krymo.
Kelios raketos 580 km atstumą iki Kyjivo įveikė per 3 minutes, todėl galima teigti, kad raketų greitis buvo 11 600 km/h, t. y. hipergarsinis, skelbia kanalas „Krymskij veter“.
„Reuters“: Rusija abejoja „Islamo valstybės“ atsakomybe už išpuolį koncerte
10:32
Pirmadienį Rusija išreiškė abejonę Jungtinių Valstijų teiginiais, kad kovotojų grupuotė „Islamo valstybė“ yra atsakinga už išpuolį koncertų salėje netoli Maskvos, skelba naujienų agentūra „Reuters“.
Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova suabejojo Vašingtono teiginiais, kad už išpuolio stovi „Islamo valstybė“, kadaise siekusi kontroliuoti dideles Irako ir Sirijos teritorijas.
„Dėmesio – klausimas Baltiesiems rūmams: Ar esate tikri, kad tai ISIS? Gal galite dar kartą apie tai pagalvoti?“ – ironizavo ji, komentuodama situaciją leidinui „Komsomolskaja pravda“.
Pasak M.Zacharovos, Jungtinės Valstijos skleidžia „Islamo valstybės“ versiją, kad pridengtų savo „globotinius“ Kyjive, ir priminė skaitytojams, kad Vašingtonas rėmė modžahedų kovotojus, kurie devintajame dešimtmetyje kariavo su sovietų pajėgomis.
Penktadienį du JAV pareigūnai pareiškė, kad Vašingtonas turi žvalgybinės informacijos, patvirtinančios „Islamo valstybės“ prisiimtą atsakomybę už išpuolį. Vėliau kovotojų grupuotė paskelbė, jos teigimu, filmuotą medžiagą iš išpuolio.
Tuo tarpu JAV pareigūnai nurodė, kad anksčiau šį mėnesį įspėjo Rusiją apie žvalgybinę informaciją apie gresiantį išpuolį.
„Didžiulė skylė“: po ukrainiečių smūgio Sevastopoliui ekspertai įvertino padarinius
10:12
Paskelbtos iš palydovų darytos nuotraukose, kuriose matyti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų raketų smūgio Rusijos Juodosios jūros laivyno Ryšių centrui okupuotame Sevastopolyje padariniai.
Pasak ekspertų, vaizdai patvirtina, kad ataka buvo sėkminga.
Palydovo darytas nuotraukas paskelbė projektas „Schemes“.
„Palyginus kovo 21 ir 24 d. palydovines šios vietovės nuotraukas, matyti, kad po raketų atakos sugriuvo pastato stogas. Šalia pastato taip pat matomi ugniagesių tarnybos automobiliai“, – rašoma komentare po nuotrauka.
Karinis analitinis portalas „Defense Express“ pritaria šiai išvadai.
„Viena ar kelios sparnuotosios raketos pataikė į centrinę šio trijų aukštų pastato dalį; vizualiai matomos žalos mastą galima apibūdinti fraze „didžiulė skylė“, – pažymėjo analitikai.
Ukrainos žvalgyba atskleidė smūgių desantiniam laivui „Jamal“ detales
09:44
Ukrainos karinė žvalgyba atskleidė daugiau detalių apie laikinai okupuotame Sevastopolyje sekmadienio naktį apgadintą didelį desantinį laivą „Jamal“.
„2024 m. kovo 23 d. laikinai okupuotame Kryme įvykdyta sėkminga ugnies ataka prieš agresorės Rusijos valstybės Juodosios jūros laivyną“, – teigiama Ukrainos karinės žvalgybos pranešime.
Kaip skelbta sekmadienį, buvo užpulta Rusijos Juodosios jūros laivyno 13-oji laivų remonto gamykla Sevastopolyje, kurioje buvo prišvartuotas didelis rusų desantinis laivas „Jamal“.
Dėl skylės viršutiniame denyje laivas pasviro
„Ukrainos karinės žvalgybos duomenimis, „Jamal“ padarytos žalos pobūdis yra kritinis: dėl skylės viršutiniame denyje laivas pasviro į dešinįjį bortą“, – sakoma pareiškime.
Teigiama, kad dėl patirtų nuostolių rusai nuolat pumpuoja vandenį iš apgadinto laivo, kuris dalyvavo Krymo aneksijoje ir buvo remontuojamas 2017-2023 m.
Kitos detalės apie rusų nuostolius, patirtus dėl Ukrainos saugumo ir gynybos pajėgų raketinės atakos prieš teroristinės Rusijos karinius objektus, tikslinamos.
Kovo 24 d. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Strateginės komunikacijos valdyba išplatino informaciją, kad Ukrainos gynybos pajėgos, be Rusijos Juodosios jūros laivyno mazgo Kryme, sėkmingai smogė jų didiesiems desantiniams laivams „Jamal“ ir „Azov“, ryšių centrui ir keliems Rusijos Juodosios jūros laivyno infrastruktūros objektams laikinai okupuotame Sevastopolyje.
Pirmadienį pasirodė pranešimas, kad nukentėjo ir rusų žvalgybinis laivas „Ivan Churs“.
Per šią ataką buvo panaudotos raketos „Storm Shadow“.
„Jamal“ yra didelis desantinis laivas amfibija. Jis buvo pradėtas eksploatuoti 1988 m. Šio projekto laivai yra Rusijos amfibijų laivyno pagrindas ir yra skirti desantinėms pajėgoms išlaipinti neįrengtose pakrantėse bei kariams ir kroviniams gabenti jūra.
Žiniasklaidos duomenimis, 2014 m. Rusijos Juodosios jūros laivynui priklausantis didelis desantinis laivas „Jamal“ dalyvavo Ukrainos Krymo užgrobimo operacijoje.
Žiniasklaida: Ukrainos pajėgos sėkmingai smogė rusų žvalgybiniam laivui
08:59 Atnaujinta 09:52
Sekmadienį pranešta, kad per naktinį smūgį laikinai okupuotam Sevastopolio miestui Krymo pusiasalyje, Ukrainos pajėgos padarė ne mažai žalos.
„Ukrainos ginkluotosios pajėgos sėkmingai smogė desantiniams laivams „Jamal“ ir „Azov“, ryšių centrui ir keliems Juodosios jūros laivyno infrastruktūros objektams“, – skelbė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų strateginių ryšių centras.
Smogė ne tik dviem desantiniams laivams – apgadintas ir žvalgybinis laivas
Pirmadienį pranešta, kad dėl Ukrainos atakos laikinai okupuotame Kryme buvo apgadintas žvalgybinis laivas „Ivan Churs“.
Pasak su Rusija siejamo susirašinėjimo platformos „Telegram“ kanalo „Astra“, naktį iš kovo 23 į 24 d. į Sevastopolį buvo paleista 18 raketų. Rusams pavyko numušti 11 iš jų.
Pažymima, kad į laivą pataikė iš karto dvi raketos. Informacijos apie nukentėjusiuosius šiuo metu nėra.
Ukrainos karinių jūrų pajėgų atstovas spaudai kapitonas Dmytro Pletenčiukas nacionalinio teletilto eteryje nurodė, kad be dviejų laivų „Jamal“ ir „Azov“ buvo suduotas smūgis ir vidutinio dydžio žvalgybiniam laivui „Ivan Churs“, skelbia „Ukrinform“.
„Patikslinama (laivų būklė – red.). Dabar galime patvirtinti, kad žala yra. Taip pat tikriname informaciją apie galimą kito – trečiojo – laivo pralaimėjimą."
Karybos ekspertas: Ukrainos smūgiai užnugaryje išmuša kontrolę iš Rusijos nagų
08:54
Karybos ekspertas Egidijus Papečkys sekmadienio vakarą socialiniame tinkle „Facebook“ publikuotoje apžvalgoje pažymėjo, kad karas pačiame fronte ir toliau lieka pamirštas.
„Nieko keisto, nes sausumos pajėgų mūšiai pamažu, bet nuolat lėtėja, o smūgiai svarbiai užnugario infrastruktūrai stiprėja. Tačiau įprastos operacinės pauzės fronte nematysime, Rusijos pajėgos dabar kryptingai deda pagrindus karo veiksmams vasarą, gerinasi taktinę padėtį ir siekia susidaryti patogias išeities pozicijas puolimui(net jeigu tai ir nebus vienas aiškus didelio masto puolimas)“, – rašė jis.
Ekspertas atkreipė dėmesį, kad Rusijos pajėgos toliau taikosi į energetikos sektorių, o dalį smūgių nukreipė prieš Ukrainos aviaciją, apšaudančią Krymą raketomis „Scalp“ ir „Storm Shadow“. Viso paleista beveik 60 raketų ir bepiločių (29 raketos Ch-101 ir Ch-555, 28 bepiločiai „Shahed“).
Jis taip pat priminė, kad savaitgalį viena rusų raketa įskriejo į Lenkijos teritoriją ir vėliau, po 39 sek. iš jos išskrido, Rusijos ambasadorius iškviestas pasiaiškinti.
Savo ruožtu ukrainiečiai raketomis ir bepiločiais smogė taikiniams okupuotame Kryme, atakuoti oro gynybos vienetai, ryšių centras ir laivynas, pranešama, kad sunaikinti dar du rusų desanto laivai. Itin gerai suplanuotas, įvykdytas ir rezultatyvus smūgis.
„Ukrainiečių bepiločiai ir toliau nenumaldomai atakuoja Rusijos naftos perdirbimo įmones“, – įvertino E.Papečkys.
Jis pastebėjo, kad, nors Rusijos oro gynyba ir numuša nemažą skaičių bepiločių ir raketų, bet „kontrolė vis labiau slysta jiems iš rankų“.
„Ukrainoje pasirodžius naikintuvams F-16 agresorius susidurs su dar didesniais iššūkiais“, – pridūrė jis.
Ukrainos generalinis štabas paskelbė naujausius Rusijos kariuomenės praradimus
08:46
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad per pastarąją parą likvidavo 640 Rusijos kovotojų. Nuo invazijos pradžios Rusijos pusė patyrė didesnį nei 437,3 tūkst. gyvosios jėgos nuostolį.
Pasak Generalinio štabo, buvo sunaikinta 11 tankų, 25 šarvuotosios kovos mašinos, 22 artilerijos sistemos, 3 priešlėktuvinės gynybos sistemos, 47 automobilių įrangos, autocisternų, degalų talpnų vienetų ir 7 specialiosios įrangos vienetai.
Ukrainos gynėjai taip pat nukovė 29 Rusijos bepiločius orlaivius ir 18 sparnuotųjų raketų.
Atviras pasakojimas iš fronto. Žiauri karo realybė: nužudysi mediką – daugiau karių liks bejėgiai
08:42
Per karą Ukrainoje žūsta daug karių, nes laiku nesulaukia pagalbos. Dabartinis karo pobūdis iš esmės neleidžia fronto linijoje sunkiai sužeistam kariui laiku sulaukti pagalbos. Estijos leidinys „Postimees“ išsamiai pasakoja, su kokiais iššūkiais fronte Ukrainoje susiduria medikai ir kariai. Kalbintas medikas atskleidė, kaip sunku gelbėti sužeistų karių gyvybes.
Sunkiai sužeistas karys dažnai gali tik pasvajoti apie pagalbą per vadinamąją „auksinę valandą“. Tai laikas, per kurį karys gali tikėtis sulaukti medicininės pagalbos – neretai ši valanda gali būti lemiama kario gyvybei.
„Net dvi valandos yra didelė retenybė. „Daugelis [sužeistųjų] miršta net nepasiekę mūsų“, – atvirai sako Ukrainos evakuacijos grupių vadovas Volodymyras.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusija teigia, kad per naktį numušė 11 Ukrainos paleistų bepiločių orlaivių
08:20
Rusijos pajėgos naktį virš pietvakarių Rostovo srities numušė 11 Ukrainos bepiločių orlaivių, teigė Rusijos gynybos ministerija.
Regiono gubernatorius Vasilijus Golubevas pranešė, kad anksti ryte Rostovo Novočerkasko elektrinėje kilo gaisras, dėl kurio laikinai sustabdyti du jos blokai.
Nukentėjusiųjų nebuvo.
V.Golubevas nepranešė apie gaisro priežastį ir ar jis susijęs su 11 numuštų bepiločių orlaivių, tačiau „Baza Telegram“ kanale teigiama, kad gaisras kilo dėl bepiločių orlaivių.
Rusija smogė Mykolajivui ir Odesai: padaryta žala energetikos objektams, sužeisti žmonės
08:10
Rusijos pajėgos užpuolė Mykolajivą ir Odesą, buvo apgadinti energetikos objektai ir sužeisti žmonės.
„Tą naktį priešo puolimas pietiniuose regionuose buvo sutelktas į Mykolajivo sritį ir Odesos sritį. Priešas tęsė atakas prieš energetikos objektus. Prieš ataką iš taktinio lėktuvo bepiločiais lėktuvais, iš Juodosios jūros, bandydami pažeisti priešlėktuvinę gynybą, rusų teroristai paleido į Odesos sritį raketą „X-radar“. 31P, kuri neteko kovinio pajėgumo ore“, – pranešė Pietų Ukrainos gynybos pajėgos .
Teigiama, kad tada priešas iš Juodosios jūros atakavo keliomis bangomis „Shahed-131/136“ tipo bepiločių orlaivių.
Odesos ir Nikolajevo srityse buvo numušti 4 atakos bepiločiai orlaiviai, tačiau pataikymų išvengti nepavyko. Mykolajivo srityje priešas pataikė į energetinį objektą, kilo gaisras, kurį operatyviai užgesino ugniagesiai.
Priešo bepiločiai lėktuvai patruliavo tarp gyvenamųjų rajonų apgyvendintose vietovėse. Dėl numušto savižudžio sprogdintojo kritimo privačiame Mykolajivo sektoriuje buvo sunaikintas dviejų aukštų gyvenamasis namas, jame taip pat kilo gaisras, kurį užgesino Valstybinės gelbėjimo tarnybos specialistai.
Nuo sprogimo bangos nukentėjo keli aplinkiniai namai. Preliminariais duomenimis, sužeista 11 žmonių, 2 paguldyti į ligoninę, kitiems suteikta pagalba vietoje.
„Ukrenerho“ atskleidė, kada pagerės elektros energijos tiekimo padėtis Charkive
07:40
Bendrovės „Ukrenerho“ vadovas Vladimiras Kudryckis teigė, kad elektros energijos tiekimo padėtis Charkive, kuris nukentėjo dėl masinės Rusijos raketų atakos, gali pagerėti maždaug po savaitės.
„Padėtis Charkive yra sudėtingiausia. Turime tris variantus, kaip užtikrinti didesnį elektros energijos tiekimą miesto vartotojams, šiais trimis keliais einame lygiagrečiai“, – sakė jis.
Pasak „Ukrenerho“ vadovo, jau pirmieji įrenginių vienetai, kuriuos energetikai galės remontuoti pagal bet kokį scenarijų, palengvins padėtį mieste.
„Nenorėčiau prognozuoti, nes padėtis tikrai sudėtinga, ir nenorėčiau duoti pažadų, kurių negalėsime ištesėti. Tačiau manau, kad kitos savaitės pabaigoje arba 8-9 dienų bėgyje pavyks gerokai pagerinti miesto aprūpinimo energija situaciją“, – pažymėjo V.Kudrickis.
Jis sakė, kad padėtis regione yra geresnė, nes okupantai bandė nutraukti elektros tiekimą Charkivui naudodami balistines priemones. Nepaisant problemų, padėtis kontroliuojama, o visi nepatogumai yra laikini.
Kada bus balsuojama dėl pagalbos Ukrainai: JAV paskelbta nauja data
07:15
Jungtinių Valstijų Atstovų Rūmų pirmininkas Mike'as Johnsonas iškart po Velykų ketina balsuoti dėl pagalbos Ukrainai įstatymo projekto.
Tai interviu CBS laidai „Face the Nation“ pareiškė Atstovų Rūmų tarptautinių santykių komiteto vadovas, respublikonų kongresmenas Maiklas McCallas. „Jis pasiryžęs, kad po Velykų dėl to bus balsuojama, ir mes dirbame prie šio įstatymo projekto“, – sakė jis.
Pasak kongresmeno, atsisakymas remti Ukrainą gali susilpninti Jungtines Valstijas.
„Jei pralaimėsime Ukrainoje, kaip ir Afganistane, jei pralaimėsime Vladimirui Putinui, jei leisime jam užimti Ukrainą, Moldovą, Sakartvelą, jei paliksime savo sąjungininkus, kaip ir Afganistane, ar dėl to Jungtinės Valstijos taps stipresnės, ar silpnesnės? Manau, kad silpnesnė“, – sakė M.McCallas.
Kaip jis sakė, M.Johnsonas dabar yra „sudėtingoje situacijoje“ dėl pagalbos Ukrainai. Taip yra dėl to, kad kai kurie respublikonų kongresmenai ketina nušalinti jį nuo pareigų ir jau pradėjo šį procesą.
G.Landsbergis dalyvaus diskusijose JAV, aptars saugumo situaciją, paramą Ukrainai
07:07
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis viešėdamas Jungtinėse Valstijose (JAV) dalyvaus diskusijose, kur aptars dabartinę saugumo situaciją ir paramą Ukrainai.
Pirmadienį ministras Hadsono institute kartu su Latvijos ir Estijos užsienio reikalų ministrais dalyvaus diskusijoje apie tai, kaip Baltijos šalys vertina Europos saugumo situaciją.
G.Landsbergis diskusijoje Nacionaliniame spaudos klube Vašingtone su Baltijos šalių kolegomis aptars jų ir JAV vaidmenį remiant Ukrainą, sulaikant Rusiją bei stiprinant NATO gynybą, atgrasymą.
JAV yra viena pagrindinių Baltijos regiono saugumo partnerių.
Rusijos pajėgos užpuolė 3 bendruomenes Sumų srityje
06:50
Kovo 24 d. Rusijos pajėgos per 12 atskirų atakų per dieną smogė trims Ukrainos šiaurės rytų Sumų srities bendruomenėms, pranešė Sumų srities karinė administracija. Per pastarąją parą regione užregistruota mažiausiai 50 sprogimų.
Taikiniais tapo Bilopilijos, Krasnopilijos ir Velykos Pysarivkos bendruomenės.
Visą dieną Rusija pasienio bendruomenes atakavo minosvaidžių, artilerijos, granatsvaidžių, tankų, dronų atakomis. Bepiločiai lėktuvai taip pat mėtė sprogmenis ant Krasnopilijos miesto ir aplinkinių vietovių, o kitos dvi bendruomenės patyrė kelis oro antskrydžius.
Velyka Pysarivka miestelis, kuriame prieš karą gyveno apie 4 000 gyventojų, patyrė daugiausia atakų – pranešta apie 23 sprogimus. Bendruomenė yra prie pat Ukrainos ir Rusijos sienos.
Rusijoje po galingų sprogimų užsidegė elektrinė: išjungti du energijos blokai
06:23
Pirmadienio rytą Rusijoje Novočerkasko valstybinės regioninės elektrinės transformatorių pastotėje kilo gaisras. Laikinai buvo išjungti du valstybinės rajoninės elektrinės energijos blokai, pranešė Rusijos Federacijos energetikos ministerija.
Rusijos pietuose esančią didelę elektrinę greičiausiai užpuolė bepiločiai lėktuvai.
Vietos gyventojai pranešė, kad virš teritorijos girdėjosi dronų garsai, jų buvo mažiausiai dešimt.
Paskui Novočerkasko valstybinės rajoninės elektrinės rajone pasigirdo sprogimai.
