Ataskaitoje teigiama, kad Rusijos puolimo tikslas bus ne karinis NATO pralaimėjimas, kaip ne kartą skelbta anksčiau, o „politinis skilimas per ribotus teritorinius įsigijimus“.
Žvalgybos agentūra neatmeta galimybės, kad Maskva šiam rezultatui pasiekti griebsis branduolinio šantažo.
Jau penktus metus vykstantį karą Ukrainoje Nyderlandų žvalgyba laiko „ilgalaikio Rusijos siekio iš esmės pakeisti Europos saugumo architektūrą ir tarptautinę teisinę tvarką dalimi“.
Ataskaitoje taip pat teigiama, kad ankstesni atgrasymo mechanizmai, įskaitant aiškų dvipolį pasaulio padalijimą, ginklų kontrolę ir ryšių kanalus, gerokai susilpnėjo. Pasak jų, šiuo metu ypatingas dėmesys skiriamas technologiniam veiksniui: dirbtinio intelekto, kvantinės kompiuterijos ir biotechnologijų plėtrai.
Remiantis žvalgybos duomenimis, Rusija jau dabar aktyviai naudoja šias priemones operacijose, siekdama daryti spaudimą kitoms šalims, kad pasėtų baimę, paveiktų sprendimų priėmimą ir sudarytų palankias sąlygas karo veiksmams pradėti.
„Dėl to kyla reali nenumatyto ir todėl sunkiai kontroliuojamo eskalavimo rizika. Nenuspėjamas dabartinės JAV saugumo politikos kursas taip pat gali turėti įtakos Rusijos sąnaudų ir naudos analizei“, – apibendrino Nyderlandų žvalgyba.
Europa jau pradėjo rengti planą, kaip panaudoti NATO karines struktūras savigynai, jei JAV pasitrauktų iš Aljanso, kuo ne kartą grasino JAV prezidentas Donaldas Trumpas.
Daugiau nei 10 Europos šalių vadovai ir kariniai vadai, taip pat NATO generalinis sekretorius Markas Rutte išsakė pareiškimus, kad Rusija iki 2029 m. bus pasirengusi pulti Aljansą. Tačiau pastaruoju metu vertinimai pasikeitė.
Dabar atrodo vis labiau tikėtina, kad karinė operacija įvyks daug anksčiau – iki tol, kol Europa, kuri didina investicijas į gynybą, bus pasirengusi duoti atkirtį.
Kremlius jau dabar Europoje vykdo hibridinį karą, rengia dezinformacijos kampanijas ir verbuoja agentus diversijoms. Tuo pačiu jis aktyviai modernizuoja karines bazes ir geležinkelius netoli NATO rytinio flango šalių.
Vokietijos žvalgybos agentūros vadovas taip pat įspėjo apie Rusijos provokacijų Baltijos šalyse pavojų, pagrįstą Krymo scenarijumi.
Tokiam vertinimui pagrindo suteikia balandžio 14 d. Rusijos Dūmos pritarimas įstatymui, leidžiančiam Kremliaus šeimininkui Vladimirui Putinui siųsti karius į kitas šalis ginti suimtų ar teismų persekiojamų Rusijos piliečių.
Rusijos įstatymų leidėjai priėmė panašius sprendimus prieš įsiverždami į Sakartvelą 2008 m., Krymą 2014 m. ir prieš pradėdami plataus masto invaziją į Ukraina 2022 m.
Neturi pajėgumų
Trečiadienį Latvijos užsienio reikalų ministrė Baiba Bražė pareiškė, kad Rusija neturi pajėgumų pradėti karinį puolimą prieš NATO šalis, įskaitant Baltijos valstybes.
Tai patvirtina tiek Latvijos, tiek sąjungininkų žvalgybos tarnybų duomenys, teigė ministrė, komentuodama Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pastabas apie galimą interneto prieigos apribojimų Rusijoje ryšį su mobilizacija išpuoliui prieš Baltijos šalis.
Užsienio reikalų ministrė pažymėjo, kad visi Rusijos kariniai pajėgumai yra visiškai nukreipti į Ukrainą, kur Maskva patiria didžiulius žmogiškųjų išteklių nuostolius. B.Bražė paminėjo, kad bendri Rusijos pajėgų nuostoliai vertinami apie 1,3 mln. žuvusiųjų ir sužeistųjų, o tai vis labiau riboja karinius pajėgumus ir ilgalaikėje perspektyvoje užkrauna papildomą naštą šalies socialinei ir ekonominei sistemai.
-
NATO atstovas glaustai sureagavo į Trumpo žodžius
-
Pirmą kartą: ES surengs bendros gynybos pratybas galimo puolimo atvejui
-
Karas Irane nustūmė Trumpą į paraštes: į Amerikos vietą taikosi Kinija
-
„Politico“: Trumpas sudarė „nepaklusnių“ NATO šalių sąrašą – štai kas jų laukia
-
Latvijos URM: Rusija neturi pajėgumų pulti NATO ir Baltijos šalių
