Pasak jo, žurnalistės pakauškaulio lūžis buvo nustatytas atliekant teismo medicinos ekspertizę, skelbia portalas „New Voice“.
D.Ševčukas pridūrė, kad rusai sistemingai smurtavo prieš V.Roščyną, nes ji reikalavo normalių sulaikymo sąlygų, įskaitant normalų maistą, ir atsisakė giedoti Rusijos himną.
Žurnalistė buvo laikoma kameroje Nr. 124, kurioje buvo antisanitarinės sąlygos. Pasak D.Ševčuko, nebuvo karšto vandens, o valgyti buvo galima tik tris minutes, per tą laiką reikėjo plauti indus. Nuo ryto iki miego laiko buvo draudžiama sėdėti ar gulėti, o pažeidus šias taisykles rusai naudodavo fizinį smurtą.
Ukrainos nacionalinė policija teigė, kad tuo metu, kai V.Roščyna buvo perkelta į Kizelio ikiteisminio sulaikymo centrą Rusijoje, jos būklė buvo kritinė ir jai nuolat reikėjo medicininės pagalbos.
Teisėsaugininkai nustatė, kad sulaikymo centro vadovas žinojo, jog moters būklė yra sunki, ir toliau tęsė sąlygas, kurios blogino jos padėtį.
Dingo netikėtai okupuotose teritorijose
15min primena, kad 27 metų žurnalistė Viktorija Roščyna dingo 2023 m. rugpjūtį okupuotose Ukrainos teritorijose. 2024 m. gegužę oficialiai patvirtintas jos buvimas Rusijos teritorijoje.
2024 m. rugpjūčio 28 d. Viktorijos tėvas kreipėsi į Rusijos atstovus su prašymu suteikti informacijos apie jo dukrą. Atsakomasis laiškas buvo datuotas spalio 2 d. Jame buvo nurodyta žurnalistės mirties data – 2024 m. rugsėjo 19 d.
Ukrainos karinės žvalgybos GUR atstovas Andrijus Jusovas teigė, kad žurnalistė buvo įtraukta į mainų sąrašus ir dėl jos grąžinimo jau buvo susitarta.
Rusijos pusė ilgai atsisakinėjo perduoti V.Roščynos kūną.
2025 m. kovo mėn. žurnalistai sužinojo, kad V.Roščyna buvo žiauriai kankinama Rusijos nelaisvėje. Ant jos kūno buvo peiliu padarytų žaizdų, o jos svoris nesiekė 30 kg.
Balandžio 24 d. paaiškėjo, kad žurnalistės kūnas į Ukrainą buvo grąžintas 2025 m. vasario mėn. Jis buvo perduotas su užrašu „neatpažintas vyriškos lyties asmuo“ ir be kai kurių vidaus organų, kad būtų paslėpti kankinimų pėdsakai.
