Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Pabėgėlių kelias: kaip juos priima Lietuva, Latvija ir Estija?

Sergejaus Ponomariovo užfiksuoti pabėgėliai
„Scanpix“/AP nuotr. / Migrantai Egėjo jūroje
Šaltinis: 15min
8
A A

Priimti pabėgėlių neskubama visoje Europoje. Pavyzdžiui, Lietuva balandžio pabaigoje priglaudė tik trečiąją atvykėlių šeimą. Vis dėlto Baltijos šalyse procesas pamažu įsibėgėja.

Nesunku įvertinti, kad Europos Komisijos (EK) planas, pagal kurį per dvejus metus valstybėms narėms turi būti paskirstyti 160 tūkst. pabėgėlių iš stovyklų Graikijoje, Italijoje ir trečiųjų šalių, stringa beveik visose schemoje dalyvaujančiose valstybėse.

Susitarimas buvo patvirtintas dar pernai rugsėjį. Ir nors praėjo daugiau nei pusmetis, iš 160 tūkstančių pabėgėlių į ES šalis perkelti vos maždaug tūkstantis asmenų.

Kai kurios Bendrijos šalys – Vengrija, Slovakija, Lenkija – apskritai spjovė į bet kokį solidarumą ir šioje schemoje nedalyvauja.

Dabar pagal EK sumanymą tokioms valstybėms gali grėsti solidžios finansinės sankcijos – galbūt net po 250 tūkst. eurų už kiekvieną nepriimtą pabėgėlį. Toks solidarumo mokestis.

Tiesa, nuobaudos mažytėms Baltijos valstybėms negresia. Mat nors ir labai jau pamažu, pabėgėlių priėmimo procesas Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje įsibėgėja.

Baltijos sesės iš iš bendro ES konteksto neiškrenta ir tvarkosi panašiai. Bet skirtumų yra.

Estai, regis, tolerantiškiausi, o latviai kol kas nepakančiausi. Ryga pabėgėliams gaili ir pinigų, nors pašalpas svetimšaliams anksčiau nurėžė ir Vilnius.

Pasiruošę didesniam srautui?

Lietuvai pagal rugsėjį patvirtintą schemą numatoma priimti 1105 pabėgėlius. Pagal šią programą mūsų šalis jau anksčiau priglaudė 4 asmenų pabėgėlių šeimą iš Irako ir porą iš Sirijos – Majdą Karą ir jo draugę Farah Mohamed.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Majdas Kara ir Farah Mohamed
AFP/„Scanpix“ nuotr./Majdas Kara ir Farah Mohamed

Balandžio pabaigoje į Lietuvą atvyko ir dar viena – penkių sirų šeima.

Tai reiškia, kad iš viso Lietuva kol kas priėmė 11 pabėgėlių. Kitaip tariant, per pusaštunto mėnesio įvykdytas 1 procentas įsipareigojimo. Likusiems 99 procentams liko 16 su puse mėnesio.

Per pusaštunto mėnesio įvykdytas 1 procentas įsipareigojimo. Likusiems 99 procentams liko 16 su puse mėnesio.

„Atvykimų dabar bus vis daugiau, nes prie tvarkos reikėjo priprasti ir mums, ir mūsų partneriams“, – 15min vis dėlto tikino Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Prieglobsčio reikalų skyriaus vedėjas Viktoras Ostrovnojus.

Tuo metu su prieglobsčio prašytojais dirbantys Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai portalui teigė, kad „darbuotojų yra, ir jie pasiruošę galimam atvykėlių srauto paūmėjimui“.

Irakiečiai teisme nieko nepešė

Naujausi atvykėliai iš Sirijos, kaip ir anksčiau priimti irakiečiai bei sirai, buvo nugabenti į Pabėgėlių priėmimo centrą Rukloje, kur gyvens kelis mėnesius ir tada bus perkelti į kurią nors Lietuvos savivaldybę.

Anksčiau į Lietuvą atvykusiai sirų porai buvo suteiktas pabėgėlių statusas Tuo metu irakiečių šeimai skirta suteikta papildoma apsauga, kuri reiškia, kad jie mūsų šalyje gali gyventi dvejus metus.

Tada leidimas gyventi Lietuvoje gali būti pratęsiamas, o jei bėgimo iš gimtosios šalies priežastys išnyktų, jie turėtų grįžti į Iraką. Tuo tarpu pabėgėlio statusas užtikrina leidimą nuolat gyventi Lietuvoje.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Irakiečių apbėgėlių šeima
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Irakiečių pabėgėlių šeima

Dėl tokio sprendimo irakiečiai, dabar jau iš Ruklos persikėlę į Vilnių, tačiau toliau stokojantys pinigų ir net maisto, kreipėsi į teismą, tačiau pasiekti pabėgėlio statuso jiems nepavyko.

Papildomą apsaugą gavę asmenys atkirsti nuo kai kurių socialinių teisių – jiems, pavyzdžiui, netaikomas Išmokų vaikams įstatymas.

Skatina ieškoti darbo

Pabėgėlių priėmimo centre Rukloje prieglobsčio prašantys asmenys gauna po 61,2 euro maistui ir smulkioms išlaidoms.

Jau persikėlus į kurios nors savivaldybės teritoriją, vienas asmuo pusę metų kas mėnesį gauna po 204 eurus. Dviejų asmenų šeimai skiriama 306 eurai, trijų – 408 eurai, o už ketvirtąjį papildomai skiriamas 51 euras.

Beje, praėjusių metų pabaigoje vienkartinė įsikūrimo pašalpa buvo sumažinta nuo 456 iki 204 eurų. Negana to, po šešių mėnesių išmokos kertamos perpus – taip siekiama paskatinti pabėgėlius susirasti darbą.

Taigi, pavyzdžiui, pirmoji į Lietuvą perkeltų prieglobsčio prašytojų iš Irako šeima per mėnesį turi apsieiti su 459 eurais.

Tiesa, irakietis Yasseras Al-Any jau rado darbą baldų salone. Be to, atvykėlių iš Irako šeimai pastogę suteikė europarlamentaras Petras Auštrevičius. Jie dabar gyvena Juodšiliuose, Vilniaus rajone.

„Nusprendėme pasiūlyti savo vasaros namus, buvusius mano tėvų ir mano vaikystės namus, kur tikrai turime vietos, kaip laikiną būstą pabėgėliams. Manome, kad jiems reikia padėti. Nebūtinai valstybė turi būti pagrindinė gelbėjanti ranka“, – „Lietuvos žinioms“ pažymėjo politikas.

Darbo intensyviai ieško ir kovo mėnesį į Lietuvą perkelta sirų pora, kol kas gyvenanti Rukloje – ten pabėgėliai integruojami tris mėnesius.

Latvijoje išmokos kuklesnės

Kaimyninėje Latvijoje padėtis panaši – kai kuriais atvejais, ypač kalbant apie išmokas, net blogesnė nei Lietuvoje. Tiesa, latviai priėmę daugiau prieglobsčio prašytojų.

Pagal pernai patvirtintą ES pabėgėlių perkėlimo planą į Latviją šiuo metu yra atvykę 23 žmonės iš numatytų 776. 21 asmuo buvo perkeltas iš stovyklų Graikijoje, du – iš Italijos.

Pagal pernai patvirtintą ES pabėgėlių perkėlimo planą į Latviją šiuo metu yra atvykę 23 žmonės iš numatytų 776.

„Šiuo metu šešiems atvykėliams suteikta papildoma apsauga. Kaip suprantu, institucijos žada rinktis būtent tokį statusą – jei Sirija netyčia virstų saugia ir taikia šalimi“, – 15min teigė Latvijos radijo žurnalistė Rudite Spakovska.

Pašalpos pabėgėliams Latvijoje net kuklesnės nei Lietuvoje. Nors asmenims, laukiantiems jų prašymo dėl prieglobsčio išnagrinėjimo, irgi mokama apie 60 eurų per mėnesį, pabėgėlio statusą ar papildomą apsaugą gavusiems atvykėliams lėšų skiriama mažiau nei mūsų šalyje.

Iš priėmimo centro į kurią nors savivaldybę jau perkeltas asmuo pirmuosius 9 mėnesius gauna 139 eurus. Dviejų asmenų šeima turi tenkintis 236 eurais, trijų – 333 eurais.

„Anksčiau mėnesinė pašalpa siekė 256 eurus, bet mūsų dešinieji pasiekė, kad ji būtų sumažinta iki 139 eurų. Esą taip sąžiningiau prieš Latvijos gyventojus“, – teigė R.Spakovska.

Žurnalistės teigimu, pinigų pabėgėliams akivaizdžiai neužtenka net maistui, todėl svetimšaliams padeda nemažai savanorių: „Priešingu atveju reikėtų kalbėti apie humanitarinę katastrofą“.

Žurnalistė: „Isterijos jau mažiau“

„O visuomenės požiūris į pabėgėlius ir migrantus tikriausiai toks, koks ir visur Rytų Europoje. Klykiama: „Jie sunaikins mūsų kultūrą!“ – pasakojo R.Spakovska.

Anot žurnalistės, Latvijos politikams svetimšaliai tapo lengvu būdu pritraukti populiarumo ir balsų – visuomenė nuolat gąsdinama pabėgėliais, esą nestinga rasistinių pasisakymų.

„Facebook“ nuotr./„Tėvynės sargai“
„Facebook“ nuotr./„Tėvynės sargai“

R.Spakovską bene labiausiai gąsdina tokios iniciatyvos kaip „Tėvynės sargai“ („Tēvijas Sargi“) – šios organizacijos nariai tobulina kovos menus ir žada patruliuoti Latvijos miestų gatvėse, taip neva saugodami žmones nuo pabėgėlių.

Judėjimas nusistatęs prieš imigraciją ir pasižymi karinga retorika. Manoma, kad Latvijoje jau yra 100-200 „Tėvynės sargų“.

„Tokie ženklai baugina. Gatvėse patruliuojantys jaunuoliai mane gąsdina labiau nei 23 pabėgėliai.

Bet iš tiesų isterijos pastaruoju metu mažiau, – pripažino R.Spakovska. – Latviams vis dar nepatinka migrantai, bet už jų priėmimą jau pasisako daugiau gyventojų“.

Antai dienraštyje „Diena“ neseniai paskelbtos apklausos rezultatai parodė, kad pabėgėlių iš Vidurio Rytų ir Šiaurės Afrikos priėmimui tvirtai pritarė jau 2,7 proc. apklaustųjų, nors pernai gruodį tokių buvo tik 1,6 proc.

Pabėgėlių priėmimui „tikrai“ ir „labiau“ nepritarė 76,6 proc. latvių, o „labiau“ pritarė 14,1 proc. respondentų.

Premjeras neliūdi dėl stringančio proceso

O Latvijos valdžia, regis, visai patenkinta faktu, kad prieglobsčio prašytojai į šalį toli gražu nesiveržia.

Premjeras Maris Kučinskis neseniai viešai pasidžiaugė tuo, kad atvykėlių perkėlimas užtrunka.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Naujasis Latvijos premjeras Maris Kučinskis
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Latvijos premjeras Maris Kučinskis

„Procesas vyksta tyliai, mes norime priimti šeimas. Tiesa, jau buvo atvejų, kai žmonės, kuriuos mes pasirinkome priėmimo, tiesiog pradingo, nes nenori gyventi Latvijoje“, – tvirtino M.Kučinskis.

Latvijos teisingumo ministerija siekia, kad Rygoje būtų patvirtintas įstatymas, kuriuo būtų uždrausta dėvėti nikabus.

Tuo metu Latvijos teisingumo ministerija siekia, kad Rygoje būtų patvirtintas įstatymas, kuriuo būtų uždrausta dėvėti nikabus – musulmoniškus galvos apdangalus – viešosiose vietose.

„Įstatymų leidėjų pareiga yra taikyti prevencines priemones“, – balandį „The New York Times“ teigė teisingumo ministras Dzintaras Rasnačas, atstovaujantis prieš imigraciją pasisakančiam konservatyviam Nacionaliniam aljansui.

„Yra kalbų, kad migrantai padėtų išspręsti Latvijos problemas. Juk visuomenė sensta, žmonės emigruoja. Bet tokios diskusijos labiau akademinės.

Sunku svarstyti problemas, kurios ištiks šalį po 10-20 metų, kai galima švaistyti laiką nikabų draudimams ir beprasmiams ginčams dėl mečečių“, – kalbėdama su 15min ironizavo R.Spakovska.

Siautėja buvusi užsienio reikalų ministrė

Norinčiųjų diskusijas nukreipti civilizacinio konflikto link netrūksta ir Estijoje. Ypač aktyvi – buvusi šalies užsienio reikalų ministrė Kristiina Ojuland.

Praėjusių metų rugsėjį buvusi diplomatė, dabar vadovaujanti nacionalistinei Liaudies vienybės partijai, smogė modernios, tolerantiškos Estijos įvaizdžiui ir sutrimitavo: „Europoje kilo pavojus baltųjų rasei“.

„Jei čia bus kitokių žmonių, kurie praktikuos savo kultūrą, mūsų konstitucinė teisė saugoti savo kultūrą, kalbą ir tradicijas bus paminta“, – pernai „Fox News“ teigė K.Ojuland, jau šiemet paskelbusi, kad Estijoje taip pat reikėtų uždrausti Koraną.

„Twitter“ nuotr./Kristiina Ojuland
„Twitter“ nuotr./Kristiina Ojuland

Dabar politikė ragina Estiją pasekti Vengrijos pavyzdžiu ir surengti referendumą dėl šalies dalyvavimo ES pabėgėlių perkėlimo schemoje.

Antradienį Vengrijos Aukščiausiasis Teismas kaip tik pritarė premjero Viktoro Orbano pasiūlymui surengti plebiscitą, o K.Ojuland įsitikinusi: „Tai puikus pavyzdys“.

Idėją palaiko ir opozicinė Centro partija, vadovaujama susikompromitavusio Edgaro Savisaaro. Ilgametis Talino meras pernai rugsėjį buvo suspenduotas dėl įtarimų korupcija.

Iškart veža į naujuosius namus

Vis dėlto Estijos valdžia tokių raginimų neklauso – pabėgėliai sklandžiai perkeliami į šalį iš stovyklų Graikijoje, Italijoje ir Turkijoje.

Kol kas jų mažai. Nors Talinas pernai įsipareigojo per dvejus metus priimti 550 pabėgėlių, į Estiją šiuo metu yra atvykę tik 19 žmonių.

Iš jų 12 buvo perkelti balandžio pabaigoje – dvi šeimos iš Sirijos, irakiečių šeima ir vyras iš Jemeno.

Estijoje pabėgėlių integracija vykdoma jiems jau įsikrausčius į naujuosius namus, tad visi 12 svetimšalių, susitikę su jiems priskirtais savanoriais, iškart išvyko į Taliną, Tartu ir Hapsalu.

„Jie priėmimo centro nemato. Mūsų organizacija bendradarbiauja su vyriausybe, kuri priima mūsų savanorių pagalbą integruojant.

Savanoriai iškart veža pabėgėlius į jų naujuosius namus“, – 15min teigė Estijos pabėgėlių tarybos vadovas Eero Jansonas.

E.Jansonas: „Prireiks dar kelių kartų, kad vertybinė skalė pasikeistų – kol kas vis dar bijoma to, apie ką daug nežinoma, to, su kuo nesusidurta“.

Asmenys, dar negavę papildomos apsaugos, apgyvendinami priėmimo centre, kuria prieglobsčio prašytojai mokosi vietos kalbos, o per mėnesį gauna po 130 eurų. Tokia pagalba daugiau nei dvigubai didesnė nei kitose Baltijos valstybėse.

Savo ruožtu pabėgėlio statusą ar papildomą apsaugą jau gavusius asmenis Estija skatina kuo greičiau susirasti darbą. Todėl pabėgėliams dvejus metus mokama tik po 130 eurų – toks minimalus pragyvenimo lygis šalyje.

Užtat valstybė padengia išlaidas už vertėjų paslaugas, estų kalbos pamokas. Vyriausybė skelbia: „Tai padės pabėgėliui sklandžiai prisitaikyti, išmokti darbui reikalingos kalbos ir susirasti darbą“.

Požiūris pasikeis dar negreitai

„Sakyčiau, kad kelis pastaruosius metus apie pabėgėlius kalbama tikrai mažiau nei pernai. Be to, žmones ši tema jau vargina. Pirmieji pabėgėliai jau atvyko, laukiama daugiau jų, tad situacija normalizavosi“, – 15min teigė E.Jansonas.

Dėl tos pačios priežasties mažiau ir aktyvistų, siekiančių padėti pabėgėliams, organizuojamų akcijų.

Tokių renginių kaip pernai rugsėjį judėjimo „Friendly Estonia“ surengtas koncertas, į kurį susirinko per 3 tūkst. žmonių, jau nevyksta. Bet tai, anot E.Jansono, normalu.

„Žmonės priprato. Be to, mūsų valdančiosios partijos priėmė gana protingus sprendimus ir veikia konstruktyviai, o tai lemia ir geresnę visuomenės nuomonę.

Naujų apklausų nėra, tačiau pernai vienas tyrimas parodė, kad žmonių, manančių, kad Estija turėtų priimti pabėgėlius, buvo beveik tiek pat kiek teigusiųjų, jog jų priimti nebereikia“, – prisiminė E.Jansonas.

Tiesa, šįmet kovą Talino gatvėmis sutemus nešini deglais pražygiavo Šiaurės Europos šalyse veikiančios grupuotės „Odino kariai“, kuri skelbiasi ginsianti žmones nuo migrantų, žaliūkai.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„Odino kariai“ Taline
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„Odino kariai“ Taline

Aktyvistas mano, kad Baltijos šalyse į pabėgėlius iš pradžių žvelgta neigiamai, nes „mūsų valstybės, kalbant apie vertybes, dar yra pereinamajame laikotarpyje“.

„Supratimo, kad visi žmonės turi teises, kad migracija yra normalus reiškinys, dar trūksta.

Prireiks dar kelių kartų, kad vertybinė skalė pasikeistų – kol kas vis dar bijoma to, apie ką daug nežinoma, to, su kuo nesusidurta“, – 15min tvirtino E.Jansonas.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min