Skaičiuojama, jog maždaug apie 43 tūkstančių žmonių per dieną bėga iš savo namų ieškodami prieglobsčio arba kitose savo šalies regionuose, arba už savo kilmės šalies ribų. Apie 14 milijonų žmonių 2016 metais buvo perkelti gyventi į naujas vietas.
Nepaisant taip vadinamojo Arabų pavasario, prasidėjusio 2011 metais, kurio metu Tunise, Egipte, Jemene, Libijoje per didelius pilietinius protestus buvo nuversta valdžia, didesni pilietiniai pasipriešinimai baigėsi per metus – dvejus. Nors kitose regiono šalyse – Jordanijoje, Kuveite, Saudo Arabijoje, Palestinoje ar Mauritanijoje nedideli protestai tęsiasi iki šių dienų, tačiau šiose šalyse vykstantys procesai nepalyginami su tuo, kas vis dar vyksta Sirijoje.
Sirija – tai daugiausia gyvybių per pilietinį karą nusinešusi šalis iš visų regiono valstybių. Vien per pirmuosius pilietinio karo sukeltus karinius konfliktus, Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuro duomenimis, žuvo apie 150 tūkstančių žmonių. Iki šios dienos per kelis metus trukusių nesėkmingų derybų tarp įvairių valstybių lyderių metu žuvusiųjų skaičius siekia arti pusės milijono.
Tad galima būtų teigti, jog vis dar nesibaigiantis pilietinis karas Sirijoje privedė pasaulį (ypatingai Artimųjų Rytų ir Europos Sąjungos valstybes) prie pačios didžiausios humanitarinės krizės per pastarųjų kelių dešimtmečių laikotarpį. Skaičiuojama, jog daugiau nei 10 milijonų Sirijos gyventojų yra išvykę – pabėgę iš savo šalies, o tai sudaro net daugiau kaip pusę visos šalies populiacijos. 2016 metų Pasaulio banko duomenimis Sirijos gyventojų skaičius sudarė apie 18,5 milijonų gyventojų, tačiau verta pabrėžti, jog oficiali tarptautinė populiacijos statistika greitai ir gausiai migruojant tarp pabėgėlių gali būtų vertinama tik kaip santykinė.
Galbūt ir neįtikėtina, tačiau net 86 procentų visų pasaulio pabėgėlių yra priimami ne galingose ar išsivysčiusiose Šiaurės Amerikos ar Vakarų Europos valstybėse, tačiau ne ką didesnio ekonominio lygio besivystančiose šalyse. Ir šis skaičius (pabėgėlių priėmimo besivystančiose šalyse) tik didėja, štai per pastarąjį dešimtmetį jis paaugo per 16 procentiniais punktais.
Verta pabrėžti, jog bendrieji migracijos mastai šiandieniniame globalizacijos kontekste yra milžiniški, todėl pabėgėliai bendrame laisvai ar teisėtai keliaujančių asmenų kontekste sudaro tik labai mažą dalį nuo viso migracijos paveikslo.
Nepaisant to, jog pasaulyje populiacijai pasiekus 8 milijardus gyventojų – tie 20 milijonų gali atrodyti nedidelis skaičius. Tačiau vertinant ne skaičiais ir ne statistiniais duomenimis, o žmogiškuoju požiūriu – toks skaičius asmenų be gyvenamosios vietos, maisto, vandens ir kitų išgyvenimui būtinų sąlygų yra sunkiai suvokiamas. Jei pabėgėliai neturi savo namų, klausimas kur jie turi gyventi? Įprastai – tai pabėgėlių stovyklos arba tūkstančių palapinių miesteliai.
Antroji pagal dydį pasaulyje pabėgėlių stovykla „Dadaab“ yra Kenijoje, kurioje 2017 skaičiavimu prieglobstį rado ir gyvena apie 250 tūkstančių pabėgėlių. Stovyklos kompleksą, susidedantį 5 gyvenviečių prižiūri Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuras, o veikla finansuojama užsienio donorų ir valstybių. Pirmosios 3 stovyklos gyvenvietės prasidėjus pilietiniam karui Somalyje buvo įkurtos 1992 metais, o likusios 2 įkurtos 2011, kuomet nauja – 130.000 pabėgėlių iš to paties Somalio banga atskriejo į stovyklą.
Šioje stovykloje daugiausia yra pabėgėlių iš Somalio (97 procentai Somalio musulmonų) ir Etiopijos ir Sudano (3 procentai Etiopijos ir Sudano krikščionių – viso apie 4.000 asmenų), o vertinat lyčių aspektu – tai apie 80 procentų tarp stovyklos reziduojančių asmenų sudaro moterys ir vaikai. O vertinant apskritai iš 20 milijonų pabėgėlių visame pasaulyje, kiek daugiau nei pusė jų yra jaunesni nei 18 metų. Todėl galima teigti, jog tai didžiausias vaikų pabėgėlių skaičius nuo pat II-ojo pasaulinio karo.
Didžiausia pasaulyje pabėgėlių stovykla „Bidi Bidi“ Ugandoje įkurta visai neseniai – 2016 metais, šiuo metu priglaudusi per 300 tūkstančių pabėgėlių iš Pietų Sudano, kuriame vyksta pilietinis karas, 2017 metais tapo didžiausia pasaulyje prieglobstį radusių žmonių skaičiumi, kurios bendras plotas – 250 km2. Bendrai Ugandoje prieglobstį rado daugiau milijonas Pietų Sudano pabėgėlių, tačiau tik vienas trečdalis priverstas prieglobsčio ieškotis šioje stovykloje. Stovyklos žmonių populiacija šiuo metu yra didesnė nei bet kurio kito Ugandos miesto, kurioje bendrai gyvena apie 35 milijonus gyventojų.
|
Pabėgėlių situacija skaičiais*:
* Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuro duomenys | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Straipsnis parengtas įgyvendinant projektą „Lietuvos identitetas – tautų mozaika“, kuris yra bendrai finansuojamas iš Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo 2014-2020 metų nacionalinės programos lėšų.
