Pasaulio reakcija: JAV, ES ir britai įveda sankcijas V.Putinui ir S.Lavrovui

JK gynybos ministerija teigia, kad Ukraina sugebėjo išlaikyti pagrindinius miestus, nepaisant pakartotinių Rusijos karinių pajėgų puolimų.

Pareiškime teigiama, jog Rusijos pajėgos, bandydamos apsupti sostinę Kijevą, žengia į priekį keliais frontais, tačiau susiduria su „stipriu pasipriešinimu“ iš Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pusės.

Kanada įves tiesiogines sankcijas Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui ir jo vidiniam patarėjų ratui, pranešė Kanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau. Apie tai pranešė Kanados nacionalinis transliuotojas CBC. 

Taip pat sankcijos bus taikomos Rusijos užsienio reikalų ministrui Sergejui Lavrovui ir V.Putino administracijos vadovui.

„Šie žmonės yra labiausiai atsakingi už mirtis ir destrukciją Ukrainoje“, – sakė J.Trudeau.

„Pasaulis stebi V.Putino pasirinkto karo siaubus... Tai tragedija 40-čiai milijonų nekaltų Ukrainos piliečių ir pasauliui“, – teigė jis.

J.Trudeau naujas priemones apibūdino kaip trečiąjį „griežtų, koordinuotų sankcijų“ paketą, kurį Kanada įgyvendina drauge su sąjungininkais.

Anksčiau apie sankcijas V.Putinui ir užsienio reikalų ministrui S.Lavrovui paskelbė Jungtinės Valstijos, Jungtinė Karalystė ir Europos Sąjunga.

Taip pat J.Trudeau pasisakė už Rusijos atjungimą nuo tarpbankinių atsiskaitymų sistemos SWIFT. 

„Rusijos bankų atjungimas nuo SWIFT dar labiau apsunkins prezidento Putino galimybes finansuoti savo brutalius veiksmus“, – sakė J.Trudeau.

Kazachstanas, vieni artimiausių Rusijos sąjungininkų, atmetė Rusijos prašymą šios šalies pajėgoms prisidėti prie puolimo Ukrainoje, penktadienį pranešė Kazachstano pareigūnai. Apie tai rašo „NBC News“.

Be to, Kazachstanas teigė, kad nepripažins Donecko Liaudies Respublikos (DLR) ir Luhansko Liaudies Respublikos (LLR), kurių nepriklausomybės paskelbimas tapo pretekstu V.Putino agresijai Ukrainoje.

Šį netikėtą pareiškimą, padarytą tradicinio Rusijos sąjungininko, parėmė Jungtinės Valstijos.

„Mes sveikiname žinias iš Kazachstano, kad jie nepripažins LLR ir DLR. Mes taip pat sveikiname Kazachstano atsisakymą pasiųsti karius į Putino karą Ukrainoje“, – savo pareiškime teigė JAV Nacionalinė saugumo taryba.

Bulgarija uždarė savo oro erdvę visiems Rusijos lėktuvams, pranešė Bulgarijos „Radio Horizont“.

Anot radijo stoties, Bulgarija uždraudė į jos oro erdvę įskristi Rusijoje išduotas licencijas turintiems lėktuvams.

Pažymima, jog šis draudimas taip pat taikomas oro erdvei virš Juodosios jūros dalies, kuri yra Bulgarijos teritoriniai vandenys.

„Radio Horizon“ skelbia, kad šalies valdžios institucijų sprendimas įsigaliojo nuo vasario 26-osios nulio valandų vietos laiku.

Anksčiau Lenkija ir Čekija pranešė nuo šeštadienio vidurnakčio uždarysiančios savo oro erdves Rusijos aviakompanijoms, atsakydamos į Rusijos karą prieš Ukrainą.

Kaip ir daugelis tikėjosi, Rusija panaudojo savo veto teisę, kad blokuotų Jungtinių Tautų Saugumo tarybos rezoliuciją, smerkiančią šios šalies įvykdytą invaziją Ukrainoje.

Penktadienį Niujorke vykusiame Jungtinių Tautų būstinėje vykusiame balsavime dalyvavo 15 Jungtinių Tautų Saugumo tarybos narių. Iš jų 11 balsavo „už“, viena (Rusija) „prieš“ ir trys (Kinija, Indija ir Jungtiniai Arabų Emyratai) susilaikė.

Rusija yra nuolatinė Jungtinių Tautų Saugumo tarybos narė, turinti veto teisę.

Pasak „The Guardian“ žurnalisto Juliano Borgerio, JAV ir sąjungininkai kaip pergalę gali traktuoti tai, kad „prieš“ Rusija balsavo vienintelė – Kinija susilaikė. Kiniją įtikinti susilaikyti, žurnalisto teigimu, pavyko šiek tiek sušvelninus rezoliucijos tekstą ir pašalinus nuorodą į Rusijos prezidentą. Kita vertus, nesėkme galima laikyti tai, kad Indijos ir JAE nepavyko įtikinti balsuoti „už“.

Bent du didžiausi Kinijos valstybiniai bankai apribojo finansavimą Rusijos žaliavinių prekių pirkimui, taip pabrėždami, kad Pekino pažadas JAV ir jos sąjungininkių sankcijų akivaizdoje palaikyti ekonominius ryšius su viena iš svarbiausių strateginių partnerių, turi ribas, rašo „Bloomberg“.

„Industrial&Commercial Bank of China Ltd.“ ofšoriniai padaliniai nustojo išduoti akredityvus JAV doleriais Rusijos prekių ir žaliavų pirkimui, „Bloomberg“ sakė du šaltiniai. Akredityvai juaniais kai kuriems klientams vis dar išduodami, jei tam pritaria vyresnieji vadovai, teigė šie šaltiniai.

Šis žingsnis žengtas po Rusijos invazijos į Ukrainą, kuri sukėlė sankcijų bangą iš JAV, Jungtinės Karalystės, ES ir Japonijos, ir paskatino spėliones, kad jų gali būti dar daugiau. Kadangi su biržos prekėmis susieti akredityvai išduodami labai dažnai, jie būtų vieni pirmųjų sandorių, kuriuos paveiktų sankcijų grėsmė.

„Bank of China Ltd.“, remdamasis savo rizikos vertinimu, taip pat apribojo Rusijos žaliavų finansavimą, „Bloomberg“ sakė kitas šaltinis. Du asmenys teigė, kad skolintojas iš Kinijos reguliavimo institucijų dar negavo aiškių nurodymų dėl Rusijos.

Kinijos bankų reakcija gali būti laikina, ypač atsižvelgiant į tai, kad Vakarų sankcijos iki šiol aplenkė Rusijos energetikos sektorių. Visgi šie apribojimai rodo, kad didžiausioms Kinijos finansų įstaigoms ir šalies prezidentui Xi Jinpingui sunkiai sekasi išlaviruoti. Nors Rusija yra pagrindinė energijos tiekėja Kinijai, Rusijos ekonominis svoris Kinijai yra menkesnis, palyginti su Vakarų valstybėmis, kurios perka daug Kinijos eksporto ir kontroliuoja jos prieigą prie tarptautinės finansų sistemos, kurioje dominuoja doleris.

Keturi didžiausi Kinijos bankai laikėsi ankstesnių JAV sankcijų Iranui, Šiaurės Korėjai ir net aukščiausiems Honkongo pareigūnams.

JAV „suteiks papildomą paramą saugumo srityje“ Ukrainai, bet „kaip tai padarysime, vis dar yra sprendžiama“, – penktadienį žurnalistams sakė Pentagono atstovas Johnas Kirby, kurį cituoja CNN.

„Mes esame aktyviai įsitraukę ir bandome padėti jiems geriau apsiginti, suteikdami tiek ginkluotę, tiek kitokią pagalbą“, – spaudos konferencijos metu sakė J.Kirby.

Jis taip pat pridūrė, kad nepataikė detalios informacijos apie kiekvieną pagalbos siuntinį Ukrainai, kurį šiai šaliai išsiuntė JAV, dėl saugumo.

„Aš detaliai nepasakojau nė vienam iš jūsų apie kiekvieną siuntinį, kiekvieną siuntą, nes manau, kad galite suprasti ir dabar labai svarbu, kai Ukraina patiria visišką savo valstybės invaziją, kad mes nenorime viešai atskleisti visko, ką jie gauna iš JAV“, – sakė J.Kirby.

Kibernetinių įsilaužėlių grupė „Anonymous“ penktadienį paskelbė įgijusi prieigą prie Rusijos gynybos ministerijos sistemų ir pavogusi jos darbuotojų sąrašus su asmenine informacija, pranešė ukrainiečių naujienų agentūra „Unian“.

„Anonymous“ savo „Twitter“ paskyroje paskelbė nuotraukų, kurioje matyti lentelės su esą Gynybos ministerijos darbuotojų vardais, pavardėmis, telefonų numeriais ir elektroninio pašto adresais. Neilgai trukus pranešimas buvo ištrintas kaip pažeidžiantis platformos taisykles.

Grupė pareiškė, kad šiuo metu viso pasaulio programišių pajėgos yra nukreiptos prieš Rusiją, pradėjusią didelio masto karinę operaciją prieš Ukrainą..

„Grupė „Anonymous“ oficialiai vykdo kibernetinį karą prieš Rusijos vyriausybę“, – sakoma įsilaužėlių žinutėje.

Tuo metu Rusijos gynybos ministerija pareiškė, kad šis pranešimas yra „juokingai primityvi melagiena“.

„Jokių kariškių ir kitų Gynybos ministerijos asmeninių duomenų sąrašų tarnybos serveriuose iš principo nelaikoma. Tai tiesiog uždrausta Rusijos įstatymais, apie kuriuos ukrainiečiams nežinoma“, – sakoma ministerijos pranešime.

Kremliaus politiką palaikantis naujienų portalas „Lenta.ru“ penktadienį taip pat pranešė tapęs paskirstyto paslaugų trikdymo (angl. Distributed Denial of Service, DDoS) atakos taikiniu, bes ji buvo sėkmingai atremta. Apie panašius trikdžius pranešė dar keletas Rusijos provyriausybinių žiniasklaidos priemonių.

Ketvirtadienį, Rusijos puolimo prieš Ukrainą pirmąją dieną, apie panašias DDoS ataką pranešė Kremliaus ruporu laikoma televizija RT.

Vakarų sankcijos, įvestos Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui ir jo užsienio reikalų ministrui Sergejui Lavrovui už Maskvos karą prieš Ukrainą, yra Vakarų „bejėgiškumo“ ženklas, penktadienį pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerija.

„Sankcijos šalies prezidentui, užsienio reikalų ministrui – tai jau visiško bejėgiškumo vykdyti užsienio politiką ir realizuoti tarptautinius santykius pavyzdys ir demonstravimas“, – sakė URM atstovė Marija Zacharova.

Penktadienį Jungtinė Karalystė, Europos Sąjunga ir Jungtinės Valstijos paskelbė nutarusios įtraukti V.Putiną ir S.Lavrovą į asmenų, kuriems taikomas turto įšaldymas, sąrašus.

„Su kuo jūs kalbėsitės? Šeštadalis sausumos, branduolinė valstybė, didžioji šalis – su kuo jūs nusprendėte pažaisti, kokius žaidimus?“ – klausė M.Zacharova.

Ji pridūrė, kad Rusijos ir Vakarų santykiai yra priartėję prie „negrįžtamo“ taško.

„Pasiekėme liniją, kur prasideda negrįžtamas taškas“, – kalbėdama per Rusijos televiziją sakė M.Zacharova.

Baltieji rūmai pranešė, kad JAV prisijungs prie Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės paskelbtų sankcijų Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui ir užsienio reikalų ministrui Sergejui Lavrovui.  Apie tai rašo BBC.

Penktadienį kasdieninėje spaudos konferencijoje Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Jen Psaki sakė, kad JAV drauge su sąjungininkais Europoje skelbs sankcijas V.Putinui, S.Lavrovui ir „kitiems Rusijos nacionalinio saugumo komandos nariams“.

J.Psaki teigimu, JAV sankcijos apims ne tik V.Putino ir S.Lavrovo turto įšaldymą, bet ir draudimą atvykti į JAV. Tuo sankcijos skirsis nuo Jungtinės Karalystės ir ES sankcijų: pastarosiose apie draudimą atvykti nekalbama, tik apie turto įšaldymą. 

Pasak J.Psaki, daugiau konkrečių detalių apie sankcijas bus atskleista šiandien vėliau.

Jungtinės Valstijos atmetė kaip nerimtą Rusijos pasiūlymą surengti derybas su Ukraina ir paragino Maskvą parodyti įsipareigojimą diplomatijai išvedant pajėgas iš kaimyninės šalies.

Nors Rusija pasiuntė pajėgas į Ukrainą, „dabar matome, kaip Maskva siūlo diplomatiją, kuri vyktų priešais atkreiptą šautuvo vamzdį. Tai nėra tikra diplomatija“, – sakė JAV Valstybės departamento atstovas Nedas Price'as.

Jungtinės Karalystės vyriausybė paskelbė įšaldanti Ukrainą užpuolusios Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo sąskaitas.

Jie įtraukti į juodąjį sąrašą, kuriame jau yra grupė rusų oligarchų.

„Scanpix“/AP nuotr./Agresoriai Vladimiras Putinas ir Sergejus Lavrovas

Italija palaikytų Rusijos atjungimą nuo tarpbankinių atsiskaitymų sistemos SWIFT, penktadienį vakare paskelbė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba. 

„Pasikalbėjau su Italijos užsienio reikalų ministru Luigi Di Mayo. Pilnas Italijos solidarumas su Ukraina. Kolega užtikrino mane, kad Italija palaikytų Rusijos atjungimą nuo SWIFT“, – „Twitter“ parašė D.Kuleba. 

Anksčiau skelbta, kad nors Ukrainos vyriausybė įnirtingai ragina ES atjungti Rusiją nuo SWIFT, tokį žingsnį nelinkusios žengti kelios bloko narės – Vokietija, Italija, Vengrija. 

Baltijos šalių visuomeniniai transliuotojai penktadienį paragino Europos transliuotojų sąjungą (EBU) sustabdyti Rusijos transliuotojų narystę šioje organizacijoje arba juos apskritai pašalinti dėl Maskvos agresijos prieš Ukrainą.

Estijos visuomeninis transliuotojas ERR, Latvijos televizija, Latvijos radijas ir Lietuvos visuomeninis transliuotojas LRT „kviečia palaikyti Ukrainos žmones ir Ukrainos valstybės nepriklausomybę, taip pat šios šalies Nacionalinę visuomeninę televizijos ir radijo kompaniją bei bendrąsias EBU vertybes“, sakoma pranešime.

Transliuotojai siūlo sustabdyti valstybinio transliuotojo VGRTK ir televizijos „Pervyj kanal“ narystę arba pašalinti juos iš EBU, taip pat tikisi, kad juos palaikys kitos sąjungos narės.

„Baltijos šalių visuomeniniai transliuotojai smerkia Rusijos Federacijos karą prieš Ukrainą. Negalime užsimerkti prieš Ukrainos gyventojų kančias, nes žinome ir prisimename mūsų žmonių skausmą“, – sakoma bendrame pranešime, kurį pasirašė ERR vadovas Erikas Roose, LRT vadovė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė ir Latvijos transliuotojų vadovai Ivaras Priedė bei Una Klapkalnė.

EBU anksčiau penktadienį pranešė, kad nė viena Rusijos grupė ar atlikėjas negalės dalyvauti šių metų „Eurovizijos“ dainų konkurse, Maskvai pasiuntus savo pajėgas į Ukrainą.

„Europos transliuotojų sąjunga skelbia, kad nė viena Rusijos grupė negalės šiais metais dalyvauti „Eurovizijos“ dainų konkurse“, – sakoma pranešime.

EBU nurodė, kad šis sprendimas „atspindi susirūpinimą, kad vykstant beprecedentei krizei Ukrainoje įtraukti Rusijos dalyvį šiais metais pakenktų konkurso reputacijai“.

Be to, Rusijos gyventojai taip pat negalės balsuoti už kitų šalių pasirodymus „Eurovizijoje“.

Prieš priimdama šį sprendimą EBU pasitarė su visomis savo narėmis.

„EBU yra apolitiška transliuotojų organizacija, įsipareigojusi palaikyti viešųjų paslaugų vertybes, – sakoma pranešime. – Liekame įsipareigoję saugoti kultūrinio varžymosi vertybes, skatinančias tarptautinius mainus ir supratimą, sutelkiančias auditorijas, aukštinančias įvairovę per muziką ir suvienijančias Europą vienoje scenoje.“

Briuselis neatmeta galimybės atsieti Rusiją nuo tarpbankinių atsiskaitymų sistemos SWIFT – viskas priklausys nuo to, kaip klostysis įvykiai Maskvos užpultoje Ukrainoje, penktadienį pareiškė ES diplomatijos vadovas Josepas Borrelis.

„Dabartinis [sankcijų] paketas yra galingas, bet galbūt galime padaryti dar kai ką. SWIFT, dar kažkas, ko į paketą neįtraukėme – nieko neatmetame“, – per spaudos konferenciją kalbėjo J.Borrellis.

ES vyriausiasis diplomatas paaiškino, kad šiuo metu Rusijos atjungimui nuo sistemos pritaria ne visos valstybės narės.

„Gali būti, kad tokį sprendimą bus galima priimti ateityje“, – pridūrė jis.

Anot J.Borrellio, Bendrija neatmeta jokių baudžiamųjų priemonių variantų – viskas priklausys nuo Rusijos tolesnio elgesio, tęsiantis invazijai į Ukrainą.

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis  penktadienį pranešė, kad bloko užsienio reikalų ministrai įtraukė Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną ir užsienio reikalų ministrą Sergejų Lavrovą į ES sankcijų sąrašą dėl Maskvos įsiveržimo į Ukrainą.

„Prezidentas Putinas ir užsienio reikalų ministras Lavrovas yra asmenų, kuriems taikomos sankcijos, sąraše, kartu su kitais [Valstybės] Dūmos nariais, palaikiusiais šią agresiją“, – po ES ministrų susitikimo Briuselyje sakė J.Borrellis.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas ir Sergejus Lavrovas

„Smogiame Putino sistemai ten, kur reikia – ne tik ekonomiškai ir finansiškai, bet ir jos galios centrui“, – anksčiau sakė Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock, atvykusi į susitikimą Briuselyje su ES kolegomis.

Pasak jos, būtent todėl „mes dabar taip pat įtraukiame prezidentą Putiną ir užsienio reikalų ministrą Lavrovą“ į naujų ES sankcijų sąrašą.

Šios priemonės praeitą naktį buvo pasiūlytos per ES lyderių susitikimą ir penktadienį pridėtos prie naujo Bendrijos sankcijų paketo, kurį turėtų patvirtinti 27 šalių bloko užsienio reikalų ministrai.

Sankcijos nukreiptos prieš Rusijos finansų, energetikos ir transporto sektorius. Be to, ribojama rusų galimybė laikyti dideles grynųjų pinigų sumas ES bankuose, taip pat gerokai išplečiamas rusų, kuriems įšaldomas turtas Bendrijoje ir draudžiama įvažiuoti į bloko teritoriją, sąrašas.

Tačiau šiomis priemonėmis Rusija nebuvo atsieta nuo tarptautinės tarpbankinių atsiskaitymų sistemos SWIFT – tai būtų skausminga bausmė, kuri anksčiau jau buvo veiksmingai panaudota prieš Iraną.

Nors spaudžiama Ukrainos vyriausybė įnirtingai ragina ES atjungti Rusiją nuo SWIFT, tokį žingsnį nelinkusios žengti kelios bloko narės – pirmiausia Vokietija, turinti mokėti Maskvai už tiekiamas gamtines dujas.

Tikslines sankcijos V.Putinui ir S.Lavrovui, kurie, kovotojų su korupcija teigimu, yra sukaupę didžiulius turtus, turi reikšmingą simbolinį poveikį, bet lieka neaišku, kaip Europos institucijos galėtų teisiškai patikimai nustatyti jų aktyvus.

Vokietija ir Italija vengė pritarti šiai priemonei, bet ją palaikė dauguma ES šalių, sakė du pareigūnai, pageidavę likti anonimai.

Taikiklyje – „pagrindiniai architektai“

ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis pareiškė, kad „asmeniškai labai pritaria“ ES atsakui. Palaikymą išreiškė ir valstybių narių užsienio reikalų ministrai.

„Jei ketinate smogti Rusijos elitui, prasminga taip pat pasirūpinti, kad būtų paveikti pagrindiniai šių pastangų, šios tamsos architektai“, – sakė Nyderlandų diplomatijos vadovas Wopke Hoekstra.

Airių užsienio reikalų ministras Simonas Coveney sakė, kad V.Putino ir S.Lavrovo įtraukimas į sąrašą „yra visiškai tinkamas, atsižvelgiant į tai, kas yra pagrindiniai sprendimus priimantys veikėjai, nuo kurių tiesiogiai priklauso karas su Ukraina“.

Apie galimybę, kad bus įšaldytas V.Putino ir S.Lavrovo turtas, pirmiausiai pranešė dienraštis „Financial Times“, remdamasis trimis šaltiniais, kurie sakė, kad nei prezidentui, nei užsienio reikalų ministrui nebus taikomas draudimas atvykti į ES, nes siekiama išlaikyti atvirus diplomatinius kanalus.

Tačiau pasipiktinęs Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba „Twitter“ parašė: „Neleiskime ES išsisukinėti ir apsimesti, kad turto įšaldymas V.Putinui ir S.Lavrovui gali atstoti realių veiksmų.“

Ministras paragino bloką „uždrausti Rusijai naudotis SWIFT“.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas per viršūnių susitikimą pareiškė, kad jo šalis pageidautų pasilikti atsiejimo nuo SWIFT galimybę rezerve.

Tuo metu A.Baerbock penktadienį sakė: „Tokie žodžiai, kaip susitarimas dėl SWIFT, skamba labai griežtai, bet tokiomis akimirkomis reikia išlaikyti šaltą protą.“

Vokiečių ministrės teigimu, ši priemonė neproporcingai paveiktų žmones, tokius kaip „Europoje gyvenanti anūkė, norinti pervesti pinigų savo močiutei Rusijoje“.

Už „kraujo praliejimą atsakingi“ asmenys vis tiek ras būdą apeiti draudimą naudotis SWIFT, pridūrė A.Baerbock.

Vakarai svarsto įvairias sankcijas Rusijai dėl pastarosios agresijos prieš Ukrainą, tačiau didžiųjų ES valstybių nerimas dėl savo energijos šaltinių kol kas neleido pasiekti susitarimo dėl „finansinio branduolinio ginklo“ – Maskvos pašalinimo iš tarpbankinių pervedimų sistemos SWIFT (System for Worldwide Interbank Financial Telecommunication).

Ukraina primygtinai paragino Vakarų sąjungininkes atriboti Maskvą iš sistemos, kuria remiasi bankai pervesdami pinigus.

Visgi JAV prezidentas Joe Bidenas šią savaitę atskleidė, kad nors tokia galimybė nėra visiškai atmesta, „šiuo metu tai nėra ta pozicija, kurią užimti norėtų likusi Europa“.

Buvęs Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas priekaištavo ES sostinėms dėl to, kad jos nesugebėjo susitarti dėl griežčiausių sankcijų, tokių kaip Rusijos bankų pašalinimas iš SWIFT.

„Šiame kare viskas tikra: Putino beprotybė ir žiaurumas, Ukrainos aukos, bombos, krintančios ant Kijevo. Tik jūsų sankcijos yra apsimestinės“, – tviteryje parašė D.Tuskas.

„Tos ES vyriausybės, kurios blokavo sunkius sprendimus (t. y. Vokietija, Vengrija, Italija), pasidarė sau gėdos,“ – pridūrė jis.

Visgi Vokietijos finansų ministras Christianas Lindneris aiškiai išdėstė didžiausios Europos ekonomikos nerimą: atjungimas nuo SWIFT „reikštų, kad iškiltų didelė rizika, jog Vokietija nebegaus dujų ir žaliavų iš Rusijos“.

Ch.Lindneris visuomeniniam transliuotojui teigė esąs „atviras“ atjungimo nuo SWIFT įtraukimui „į galimą tolesnį sankcijų griežtinimą“, tačiau pridūrė, kad sąjungininkės „privalo žinoti apie pasekmes“.

Europa 40 proc. suvartojamų dujų gauna iš Rusijos, todėl Vokietijos nuogąstavimai dėl galimų didelių sutrikimų turi pagrindo.

Austrija, Vengrija ir Italija taip pat nelinkusios sutikti su tokia priemone, skirtingai nuo Lenkijos, Baltijos šalių ir ES nepriklausančios Didžiosios Britanijos.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas užsiminė apie savo didžiausią rūpestį – energijos kainas, kai ketvirtadienio vakarą paskelbė apie sankcijas, dėl kurių susitarė ES.

„Šios sankcijos netaikomos energetikos sektoriui, todėl <...> energijos tiekimas Vengrijai ir kitoms ES valstybėms narėms yra garantuotas“, – sakė jis.

„Ne Iranas“

Sukurta 1973 metais, Pasaulio tarpbankinių finansinių telekomunikacijų draugija, arba SWIFT, pati faktiškai netvarko jokių lėšų pervedimų.

Tačiau sistemą bankai naudoja siųsdami standartizuotus pranešimus apie sumų pervedimus tarpusavyje, sumų pervedimus klientams, turto pirkimo ir pardavimo pavedimus.

Prie sistemos prieigos neturinti šalis vis tiek galėtų organizuoti mokėjimus ar pervedimus konkrečių atvejų pagrindu.

Visgi jos galimybės vykdyti prekybą su kitomis šalimis būtų labai suvaržytos, kuo įsitikino ir Iranas, kai 2012–2016 metais buvo atjungtas nuo sistemos dėl savo branduolinės programos.

Pasak Ch.Lindnerio, šalys nesutaria, ar tokia sankcija tikrai pakenktų Maskvai taip pat, kaip ir Teheranui.

„Bijau, kad Putinas jau sukūrė alternatyvą šiai SWIFT sistemai“, – samprotavo jis.

Jau 2014 metais, kai Rusija aneksavo Krymą, pasigirdo raginimų atjungti ją nuo SWIFT, ir nuo to laiko Maskva siekė sukurti savo sistemą.

Rusijos finansinių pranešimų perdavimo sistema jungia 400 Rusijos bankų, o jos pašalinimas iš SWIFT galėtų paspartinti sistemos plėtrą.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock taip pat pareiškė, kad atskyrus Rusiją rizikuojama apsunkinti nekaltų žmonių padėtį.

„Tai reikštų, kad jeigu senelės anūkė gyvena Europoje, ir ji norės pervesti pinigų – net jeigu tai atrodytų nereikšminga – negalės atlikti pervedimo“, – sakė ji.

„O tie, kurie yra atsakingi už kraujo praliejimą, vis tiek ras būdų ir priemonių, kaip vykdyti savo sandorius“, – pareiškė ministrė ir pridūrė, kad Irano atveju turėjo būti stabdomi humanitariniai projektai, nes jie negali būti finansuojami.

Austrijos kancleris Karlas Nehammeris taip pat citavo ekspertų vertinimus, kad pašalinimas iš SWIFT „neatneš reikiamo efekto“, nors vėliau pareiškė, kad jo šalis sieks Rusijos atjungimo nuo SWIFT sistemos. 

Kol kas ši galimybė lieka svarstoma, o Prancūzijos finansų ministras Bruno Le Maire'as penktadienį pareiškė: „Kai kurios [Europos Sąjungos] valstybės narės išreiškė abejones, bet Prancūzija nėra viena iš šių valstybių“, ir pridūrė, kad SWIFT pašalinimas bus pasvertas „ne artimiausiomis dienomis ar savaitėmis, bet artimiausiomis valandomis“.

Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo atstovas spaudai, paklaustas, kokios tolimesnės Rusijos agresijos reikia sulaukti, kad ES atjungtų Maskvą nuo SWIFT, pareiškė, kad priemonės neįtraukimas į ketvirtadienį paskelbtą sankcijų paketą iš dalies susijęs su jos įgyvendinimo klausimais.

Steffenas Hebestreitas sakė, kad tokį žingsnį būtų „techniškai sudėtinga parengti“.

Visgi Baltijos šalys teigė nepraradusios vilties įtikinti partnerius atjungti Rusiją nuo SWIFT.

„Nereikia laukti, kol Kijevo gatvėse kils susišaudymai ir aplink gulės lavonai“, – žurnalistams pareiškė Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius.

Europos transliuotojų sąjunga (EBU) pranešė, kad nė viena Rusijos grupė ar atlikėjas negalės dalyvauti šių metų „Eurovizijos“ dainų konkurse, Maskvai pasiuntus savo pajėgas į Ukrainą. Plačiau apie tai skaitykite čia.

Čekija ir Lenkija penktadienį pranešė nuo vidurnakčio uždarysiančios savo oro erdvę Rusijos oro vežėjams, atsakydamos į Maskvos karą prieš Ukrainą.

Anksčiau penktadienį Lenkijos oro vežėjų flagmanė LOT sustabdė skrydžius į Maskvą ir Sankt Peterburgą.

„Nuo ateinančio vidurnakčio stabdome visų Rusijos oro bendrovių skrydžius Čekijos oro erdvėje“, – per „Twitter“ parašė čekų susisiekimo ministras Martinas Kupka.

Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis per „Facebook“ parašė, kad Lenkija irgi rengia tokį nutarimą.

„Draudimas įsigalios nuo vidurnakčio“, – vėliau per tviterį pranešė Lenkijos vyriausybės atstovas Piotras Mulleris.

Panašų sprendimą anksčiau taip pat priėmė Jungtinės Karalystės vyriausybė, ketvirtadienį uždraudusi Rusijos oro vežėjų flagmanės „Aeroflot“ skrydžius Britanijos oro erdvėje.

Maskva penktadienį atsakė uždrausdama visų su JK susijusių lėktuvų, įskaitant tranzito reisų, skrydžius per Rusijos oro erdvę.

Moldova ketvirtadienį pranešė apskritai uždaranti savo oro erdvę ir nukreipė skrydžius į kitus oro uostus. Baltarusija, padėjusi Rusijai įsiveržti į Ukrainą, savo ruožtu uždarė „dalį“ savo oro erdvės.

Europos Taryba penktadienį pranešė stabdanti visų Rusijos atstovų dalyvavimą šios organizacijos veikloje dėl Maskvos pradėto puolimo prieš Ukrainą.

Visų 47 nuolatinių Europos Tarybos narių atstovai „susitarė sustabdyti Rusijos Federacijos atstovavimo teises Europos Taryboje“, pritaikiusi organizacijos statuto 8-ąjį straipsnį, sakoma pranešime.

„Tai reiškia, kad Rusijos Federacijos narystė suspenduota ir Ministrų Komitete, ir Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje. Europos Tarybos Generalinė sekretorė įpareigota informuoti Rusijos Federaciją apie teisines ir finansines šio sprendimo pasekmes“, - pažymėjo Lietuvos Seimo delegacijos Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje (ET PA) narė, ET PA Politinių reikalų ir demokratijos komiteto vicepirmininkė Laima Andrikienė.

L.Andrikienė pažymėjo, kad „kol kas padaryta tik pusė darbo. Pagal Europos Tarybos Statutą, jos Parlamentinė Asamblėja gali padaryti darbą iki galo – pašalinti Rusiją iš ET. Tą ir pasistengsime padaryti: Putino Rusijai ne vieta Europos Taryboje. Kovo 14–15 dienomis vyksiančioje ET PA neeilinėje plenarinėje sesijoje spręsime klausimą dėl Rusijos Federacijos pašalinimo iš Europos Tarybos.

Ketvirtadienį posėdžiavęs Europos Tarybos Jungtinis Komitetas, kurio nariai yra ir Ministrų Komiteto, ir Parlamentinės Asamblėjos atstovai, vieningai pasmerkė Rusijos agresiją prieš Ukrainą, nesuderinamą su jos naryste Europos Taryboje“.

Tačiau šis sprendimas nepaveiks Rusijos narystės Europos Žmogaus Teisių Teisme (EŽTT), kuris yra ET dalis.

Rusijos teisėjas liks šio teismo narys, o visi pateikti skundai prieš Rusiją bus toliau svarstomi EŽTT, nurodė Europos Taryba.

„Sustabdymas yra ne galutinė, o laikina priemonė, paliekanti ryšio kanalus atvirus“, – sakoma ET pranešime.

Europos Tarybos statuto 8-asis straipsnis leidžia įšaldyti kurios nors narės atstovavimo teises ir, vėlesniu žingsniu, apskritai pašalinti ją iš organizacijos.

Rusijai, kuri yra Europos Tarybos narė nuo 1996 metų, jau anksčiau taikytos tokios sankcijos, kai 2014 metais Maskva aneksavo Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį.

Tuomet iš Rusijos delegacijos buvo atimta teisė balsuoti ETPA.

Rusija atsakė asamblėjos posėdžių boikotu ir įšaldė mokėjimus į Europos Tarybos biudžetą.

Šis ginčas vėliau buvo išspręstas, ir Rusijos teisės 2019 metais buvo atkurtos susitarimu, kuriam tarpininkavo Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, tuo metu siekęs pagerinti santykius su Rusija. Vis dėlto šis žingsnis supykdė Kijevą.

Paryžiaus Eiffelio bokštas nuo penktadienio bus apšviečiamas žydra ir geltona Ukrainos vėliavos spalvomis, taip demonstruojant solidarumą su šalimi po Rusijos karinės invazijos, pranešė šio monumento operatorė.

Bokštas tris naktis iš eilės nušvis šiomis spalvomis „rodant paramą Ukrainos žmonėms“, gavus atitinkamą prašymą iš sostinės merės Anne Hidalgo, kuri taip pat yra Socialistų partijos kandidatė po šešių savaičių vyksiančiuose Prancūzijos prezidento rinkimuose.

A.Hidalgo ketvirtadienį Paryžiuje dalyvavo protesto akcijoje prieš Rusijos karinį puolimą prieš kaimyninę šalį. Politikė socialiniame tinkle „Twitter“ invaziją pasmerkė kaip „nepagrįstą ir nusikalstamą Maskvos aktą“.

Eiffelio bokštas kasnakt nušvinta spindinčiomis baltomis šviesomis, bet jų spalvos dažnai keičiamos reikšmingiems įvykiams pažymėti – pavyzdžiui, į Prancūzijos vėliavos mėlyną, baltą ir raudoną.

Šalies vyriausybė taip pat pasmerkė įsiveržimą, kuriam prezidentas Emmanuelis Macronas stengėsi užkirsti kelią ryžtingomis diplomatinėmis pastangomis.

Prancūzų užsienio reikalų ministras Jeanas-Yves'as Le Drianas penktadienį apkaltino rusų prezidentą Vladimirą Putiną, kad jis, siekdamas atkurti Rusijos „imperiją“, nori „ištrinti Ukrainą iš valstybių žemėlapio“.

Prancūzijos finansų ministras Bruno Le Maire'as pareiškė, kad Prancūzija pritaria Rusijos pašalinimui iš SWIFT platformos, kuri naudojama pasaulinėms finansinėms operacijoms atlikti.

B.Le Maire'as sakė, kad kai kurios ES valstybės narės „išreiškė abejonių“, tačiau „Prancūzija nėra viena iš jų“.

Tačiau Vokietija kol kas tam nepritaria.

„Svarbu, kad priimtume sankcijų, tikslingai veikiančių valdžios sistemą... Finansų srityje ėmėmės priemonių, sudarėme bankų sąrašus. Kalbant apie SWIFT susitarimą... atjungimas nuo šios sistemos reikštų, jog žmonės Rusijoje... pavyzdžiui, jeigu senelės anūkė gyvena Europoje, ir ji norės pervesti pinigų – net jeigu tai atrodytų nereikšminga – negalės atlikti pervedimo“, – penktadienį sakė Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock.

Ji pridūrė, kad net ir atribojus Rusiją nuo SWIFT politikai, atsakingi už karą su Ukraina, „vis tiek turės galimybę vykdyti savo finansines operacijas“.

Virtinė Europos valstybių penktadienį paskelbė apie finansinę pagalbą nuo Rusijos karinės agresijos besiginančiai Ukrainai.

Suomijos prezidentas Sauli Niinisto per „Twitter“ socialinį tinklą pranešė, jog jo šalis Ukrainai suteiks 15 mln. eurų.

„Kalbėjausi su [Ukrainos] prezidentu [Volodymyru] Zelenskiu telefonu. Sakiau, kad Suomija skiria Ukrainai 15 mln. eurų", – parašė Suomijos prezidentas.

Tuo tarpu Italijos premjeras Mario Draghi paskelbė apie 110 mln. eurų skyrimą Ukrainai, o Prancūzijos valdžia išvakarėse pranešė apie 300 mln. eurų finansinę pagalbą Ukrainai.

Finansinės paramos Ukraina taip pat sulaukė iš Čekijos – 12,1 mln. eurų.

Savo ruožtu V.Zelenskis per „Twitter“ penktadienį dėkojo Švedijai už „veiksmingą karinę, techninę ir humanitarinę pagalbą“.

„Kartu kurkime antiputinišką koaliciją!“, – parašė Ukrainos prezidentas.

Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) penktadienį paragino tarptautines sporto federacijas uždrausti per tarptautines rungtynes kelti Rusijos ir Baltarusijos vėliavas bei leisti jų himnus dėl šių šalių agresijos prieš Ukrainą.

„TOK vykdomasis komitetas ragina nekelti Rusijos arba Baltarusijos nacionalinių vėliavų ir neleisti Rusijos arba Baltarusijos himnų per tarptautinius sporto renginius, per kuriuos dar netaikomos Pasaulinės antidopingo agentūros (WADA) atitinkamos sankcijos Rusijos atžvilgiu“, – sakoma TOK pranešime.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas anksti ketvirtadienį pradėjo puolimą, per televiziją netikėtai paskelbęs, kad pradeda karinę operaciją Ukrainoje jos separatistams ginti ir provakarietiškai savo kaimynei „demilitarizuoti ir denacifikuoti“. Dalis Rusijos pajėgų į Ukrainą įsiveržė iš Baltarusijos, kur buvo anksčiau dislokuotos.

Invazija prasidėjo praėjus vos keturioms dienoms po žiemos žaidynių Pekine uždarymo ceremonijos, tad Rusija pažeidė olimpines paliaubas. Tai buvo jau trečias Rusijos padarytas Olimpinių paliaubų pažeidimas per pastaruosius 14 metų. Rusija įsiveržė į Sakartvelą per 2008 metų Pekino vasaros olimpines žaidynes ir aneksavo Krymą netrukus po 2014 metų Sočio žiemos olimpinių žaidynių pabaigos.

Pasak TOK, sporto valdymo institucijos „turėtų atsižvelgti į Rusijos ir Baltarusijos vyriausybių padarytą Olimpinių paliaubų pažeidimą ir didžiausią prioritetą teikti sportininkų saugumui bei apsaugai“.

Rusijos ir Baltarusijos vėliavos ir himnai taip pat neturėtų būti naudojami per tarptautinius sporto renginius, pareiškė TOK po savo vykdomosios valdybos posėdžio.

„TOK (valdyba) reiškia didelį susirūpinimą dėl olimpinės bendruomenės narių saugumo Ukrainoje ir visiškai solidarizuojasi su jais“, – nurodė tarptautinė organizacija.

TOK taip pat išreiškė „visišką paramą“ Tarptautiniam parolimpiniam komitetui dėl kitą mėnesį Pekine vyksiančių žiemos parolimpinių žaidynių.

Popiežius Pranciškus apsilankė Rusijos ambasadoje prie Šventojo Sosto, kad „išreikštų savo susirūpinimą dėl karo“, Kremliui pradėjus didelę invaziją į Ukrainą, penktadienį pranešė Vatikano spaudos tarnyba.

Katalikų Bažnyčios vadovas Romoje įsikūrusioje ambasadoje praleido ilgiau kaip pusantros valandos, nurodė jo atstovai. Vatikanas po šio susitikimo nepaskelbė jokių citatų, pokalbių santraukos ir neįvardijo pokalbio dalyvių.

Rusijos prezidentas V.Putinas ketvirtadienį paryčiais pradėjo didelę karinę operaciją prieš Ukrainą.

Pranciškaus vizitas, apie kurį nebuvo iš anksto paskelbtas, buvo surengtas kitą dieną po Vatikano valstybės sekretoriaus pareiškimo, kad „tebėra laiko gerai valiai... tebėra vietos deryboms“.

85 metų pontifikas trečiadienį, Rusijos invazijos į Ukrainą išvakarėse, sakė, kad provakarietiškai šaliai iškilusi karo grėsmė kelia „didelį skausmą mano širdyje“.

Popiežius pasmerkė veiksmus, „destabilizuojančius sugyvenimą tarp valstybių ir diskredituojančius tarptautinę teisę“. Baigdamas savaitinę bendrąją audienciją Pranciškus paragino „turinčius politinę atsakomybę rimtai pervarstyti savo sąžinę prieš Dievą“.

Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis penktadienį pareiškė, kad jo vyriausybė parengs rezoliuciją, kurią patvirtinus Lenkijos oro erdvė bus uždaryta Rusijos oro linijoms „Aeroflot“.

Jungtinė Karalystė anksčiau taip pat įvedė draudimą didžiausios rusų oro linijų bendrovės „Aeroflot“ lėktuvams leistis JK oro uostuose. Rusija atsakė uždarydama savo erdvę britų lėktuvams.

Europos Sąjunga planuoja įšaldyti Rusijos prezidento V.Putino ir užsienio reikalų ministro S.Lavrovo turtą Bendrijoje – tai numatoma naujame sankcijų pakete, kurį tikimasi patvirtinti penktadienį, skelbia dienraštis „Financial Times“.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas ir Sergejus Lavrovas

Tiesa, anot leidinio šaltinių, V.Putinui ir S.Lavrovui nebus taikomas draudimas keliauti į ES. Tai liudija, kad Bendrija nori palikti bent simbolinę erdvę diplomatijai.

Pasak „Financial Times“, asmeninių sankcijų V.Putinui ir S.Lavrovui idėją ES šalių lyderiai aptarė ketvirtadienio vakarą ir daugelis jų tokiam pasiūlymui pritarė.

Vokietija ir Italija vengė pritarti šiai priemonei, bet ją palaikė dauguma ES šalių, teigė du pareigūnai, pageidavę likti anonimai.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas penktadienį sakė, kad naujas ES sankcijų paketas bus nutaikytas į Rusijos „aukščiausio rango pareigūnus“.

Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Yves'as Le Drianas, atvykęs į ES diplomatijos vadovų susitikimą Briuselyje, sakė, kad tolesnės sankcijos veikiausiai bus patvirtintos, nes Rusija tęsia karo veiksmus Ukrainoje.

„Šio [vėliausio sankcijų paketo] nepakanka. Turime užgniaužti [Rusijos] sistemą, ir toliau taikytis į oligarchus“, – pabrėžė jis.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas penktadienį pareiškė, kad NATO aljansas „turėjo elgtis ryžtingiau“ dėl Rusijos karinės invazijos į Ukrainą.

„Šiuo metu Europos Sąjunga dalina daug patarimų Ukrainai. ES ir Vakarai neužima ryžtingos pozicijos. Bet ką jie darys? Kokį žingsnį jie gali žengti? NATO susitikime apie tai kalbėsime“, – teigė Turkijos lyderis.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas telefonu kalbėdamasis su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu sakė remiantis Ukrainos krizės išsprendimą derybomis, penktadienį pranešė valstybinė žiniasklaida.

Valstybinio transliuotojo CCTV pranešime apie šį pokalbį telefonu cituojami Xi Jinpingo žodžiai, kad „situacija Rytų Ukrainoje sparčiai pasikeitė“. Pasak jo, Kinija pritaria tam, kad Rusija ir Ukraina „šį klausimą išspręstų derybomis“.

Rusijos prezidentas anksti ketvirtadienį per televiziją netikėtai paskelbė, kad pradeda karinę operaciją Ukrainoje jos separatistams ginti ir provakarietiškai savo kaimynei „demilitarizuoti ir denacifikuoti“. 

Vokietija stabdo eksporto kreditų agentūros „Euler Hermes“ teikiamą užsienio prekybos sandorių su Rusija finansavimo užtikrinimą, penktadienį pranešė leidinys „Handelsblatt“, remdamasis Vokietijos ekonomikos ministerijos atstovu.

„Hermes“ garantijų ir investicinių garantijų Rusijai patvirtinimas yra sustabdytas iki kito pranešimo“, – „Handelsblatt“ cituoja ministerijos atstovą.

Draudimo kompanija „Euler Hermes“ yra valstybės įgaliota apdrausti eksporto kreditus ir investicijas nuo politinių bei verslo rizikų.

Europos Sąjungos šalių užsienio reikalų ministrai penktadienį rengia neeilinį posėdį karui Ukrainoje aptarti, rodo preliminari ES Tarybos darbotvarkė.  

Posėdis turėtų prasidėti 15 val. vietos (16 val. Lietuvos) laiku. 

Taip pat numatytas neformalus Ukrainos krizės aptarimas su šios šalies užsienio reikalų ministru Dmytro Kuleba.    

Ketvirtadienį Briuselyje susitikę ES šalių lyderiai sutarė įvesti naujus ribojimus Rusijos finansų, energetikos ir susisiekimo sektoriams, taip pat prekybos dvejopos paskirties prekėmis suvaržymų, ribojimų eksportui ir jo finansavimui.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen sakė, kad naujas sankcijų paketas paveiks 70 proc. Rusijos bankinių paslaugų rinkos, svarbiausias valstybės įmones, užkirs kelią modernizuoti naftos perdirbimo gamyklas, nutrauks orlaivių atsarginių dalių tiekimą. 

Lyderiai taip pat nusprendė įtraukti daugiau Rusijos asmenų į ankstesnį sankcijų sąrašą.

Penktadienį Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis pareiškė, kad Bendrija ruošiasi įvesti Rusijai daugiau sankcijų, Kijevui paraginus bloką skaudžiau nubausti Maskvą dėl Ukrainos užpuolimo.  

Buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel, kurios vykdyta taikinamoji politika Kremliaus atžvilgiu dabar sulaukia kritikos, penktadienį pasmerkė Rusijos invaziją Ukrainoje.

A.Merkel, didžiausiai Europos ekonomikai vadovavusi 16 metų, o gruodį pasitraukusi iš politikos, sakė, kad su „dideliu susirūpinimu ir užuojauta“ stebi Ukrainos „teritorinio vientisumo ir suverenumo užpuolimą“.

„Rusijos karas žymi svarbų Europos istorijos lūžio tašką po Šaltojo karo“, – sakoma jos pareiškime.

A.Merkel sakė, kad nėra „jokio pateisinimo“ šiam „baisiam tarptautinės teisės pažeidimui“ ir kad ji tai „griežčiausiai smerkia“.

A.Merkel pasiūlė savo solidarumą su Ukrainos žmonėmis ir vyriausybe, ir savo „visišką paramą“ kanclerio poste ją pakeitusiam Olafui Scholzui, drauge su partneriais Vakaruose bandančiam „kuo greičiau sustabdyti“ Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./A.Merkel ir V.Putinas

Paaiškėjus V.Putino ketinimams dėl Ukrainos, A.Merkel sprendimas nepaisant daug metų trukusių provokacijų palaikyti glaudžius diplomatinius ir ekonominius ryšius su Rusija pastarosiomis dienomis kritikuojamas ir vadinamas naiviu.

O.Scholzas šią savaitę kaip sankciją Maskvai paskelbė planus sustabdyti rusiškų gamtinių dujų eksporto į Vokietiją projektą „Nord Stream 2“.

A.Merkel rėmė šį dujotiekio projektą ir vadino jį labai svarbiu Vokietijos energijos strategijai, nes šalis palaipsniui atsisako atominės energijos ir anglių.

Jos pirmtakas kanclerio poste Gerhardas Schroederis nuo 2005 metų, kai pasitraukė iš šio posto, buvo Rusijos energijos sektoriaus lobistas ir sulaukė daug kritikos Berlyne.

Ketvirtadienį jis Rusijos invaziją pavadino nepateisinama, bet ragino palaikyti „politinius, ekonominius ir pilietinės visuomenės ryšius“ su Maskva.

Šio sezono Čempionų lygos finalas dėl Rusijos karinės invazijos į Ukrainą perkeliamas iš Sankt Peterburgo į Paryžių, penktadienį paskelbė Europos futbolo federacijų asociacija (UEFA).

Europos klubų sezono svarbiausios rungtynės įvyks stadione „Stade de France“ gegužės 28 dieną, nurodė UEFA.

UEFA taip pat paskelbė, kad Rusijos ir Ukrainos klubai ir nacionalinės komandos, dalyvaujantys tarptautinėse varžybose, „iki atskiro pranešimo“ turės žaisti neutraliose aikštėse.

Kremlius penktadienį išreiškė nusivylimą, kad iš Sankt Peterburgo atimta teisė rengti Čempionų lygos finalą.

„Apmaudu, kad priimtas toks sprendimas, – sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas. – Sankt Peterburgas galėjo suteikti geriausias įmanomas sąlygas šiam futbolo renginiui.“

Sakartvelas nesijungs prie tarptautinių sankcijų Rusijai dėl jos invazijos į Ukrainą, penktadienį pranešė naujienų agentūra „Unian“, remdamasi šalies premjeru Irakliu Garibašviliu. 

„Sakartvelas, atsižvelgdamas į mūsų valstybės ir tautos interesus, neketina prisijungti prie finansinių ir ekonominių sankcijų Rusijai, nes tai tik dar labiau pakenks mūsų šaliai ir mūsų gyventojams. Aš, būdamas vyriausybės vadovu, vadovausiuosi tik mūsų šalies interesais“, – sakė I.Garibašvilis.    

Ketvirtadienį Briuselyje susitikę Europos Sąjungos šalių lyderiai sutarė įvesti naujus ribojimus Rusijos finansų, energetikos ir susisiekimo sektoriams, taip pat prekybos dvejopos paskirties prekėmis suvaržymų, ribojimų eksportui ir jo finansavimui. ES lyderiai taip pat nusprendė įtraukti daugiau Rusijos asmenų į ankstesnį sankcijų sąrašą.

Sankcijų Rusijai paskelbė ir Jungtinės Valstijos, Jungtinė Karalystė, kitos Vakarų šalys.  

Tarptautinio Baudžiamojo Teismo (TBT) prokuroras Karimas Khanas penktadienį pareiškė, kad jį „vis labiau neramina“ įvykiai Ukrainoje, Rusijai ketvirtadienį pradėjus didelio masto puolimą prieš šią šalį. 

„Su augančiu nerimu stebiu naujausius įvykius Ukrainoje ir aplink ją“, – nurodė K.Khanas išplatintame pranešime.

„Būtina, kad visos konflikto šalys laikytųsi savo įsipareigojimų pagal tarptautinę humanitarinę teisę“, – pabrėžė jis.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Karimas Khanas

K.Khanas perspėjo abi šalis, kad TBT „ pasinaudodamas savo jurisdikcija gali tirti bet kokį genocido nusikaltimą, nusikaltimą žmoniškumui ar karo nusikaltimą, įvykdytą Ukrainos teritorijoje nuo 2014 metų vasario 20 dienos“.

Jis pabrėžė, kad visi, kas „įsako vykdyti ar kursto vykdyti tokius nusikaltimus ar kitaip prie jų prisideda“, gali būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn Hagos teisme.

TBT sulaukė daug paklausimų „dėl agresijos nusikaltimo“, tačiau teismas negali pasinaudoti „savo jurisdikcija dėl šio įtariamo nusikaltimo šioje situacijoje“, nes nei Rusija, nei Ukraina nėra pasirašiusios Romos statuto – tarptautinės sutarties, kuria buvo įsteigtas TBT, sakė K.Khanas.

ES nori nutraukti visus ryšius tarp Rusijos ir pasaulinės finansų sistemos, penktadienį pareiškė Prancūzijos ekonomikos ministras, blokui susitarus dėl naujų sankcijų Maskvai dėl jos invazijos į Ukrainą.

ES „nori nutraukti visus ryšius tarp Rusijos ir pasaulinės finansų sistemos“, – Europos finansų ministrų susitikimo pradžioje teigė Bruno Le Maire'as.

„Norime finansiškai izoliuoti Rusiją <...> Norime nusekinti finansavimą“, – pridūrė jis.

Praėjus kelioms valandoms po to, kai Europos šalių lyderiai susitarė dėl tolesnių sankcijų Rusijai, suderindami jas su Didžiosios Britanijos, JAV ir kitų šalių sankcijomis, B.Le Maire'as pareiškė, kad Maskva yra „antraeilės svarbos ekonominė partnerė“ Prancūzijai.

Tačiau jis pridūrė, kad Paryžius apsaugos namų ūkius nuo bet kokio energijos kainų padidėjimo dėl konfrontacijos, o tai yra didžiausią nerimą keliantis klausimas, nes Europa perka didžiąją dalį gamtinių dujų iš Rusijos.

Atoki Ramiojo vandenyno salų valstybė Mikronezija penktadienį nutraukė diplomatinius ryšius su Rusija dėl jos „vienareikšmiškai piktavalės“ invazijos į Ukrainą ir perspėjo, kad jie bus atnaujinti tik tuo atveju, jei Maskva parodys „meilę“ žmonijai.

„Mikronezijos Federacinės Valstijos informavo Rusijos Federaciją, kad diplomatiniai santykiai tarp mūsų šalių nutraukti“, – sakoma vyriausybės pareiškime.

Kiek daugiau nei 100 tūkst. gyventojų turinčio salyno lyderiai sakė taip demonstruojantys solidarumą su Ukraina, jau nutraukusia diplomatinius santykius su Rusija ir paraginusia kitas šalis pasielgti taip pat.

Mikronezijos ir Rusijos ryšiai buvo oficialiai užmegzti 1999 metais, bet Maskva neturi ambasados Palikyre, abiejų valstybių kontaktai buvo riboti.

„Rusijos Federacija... nepateisinamai įsiveržė į Ukrainą“, – sakė Mikronezijos prezidentas Davidas Panuelo.

„Nors tai ir menkai paguos, MFV žmonės ir vyriausybė remia jūsų suverenitetą ir jūsų teisę egzistuoti“, – kreipdamasis į Ukrainą pridūrė jis.

Prancūzijos finansų ministras Bruno Le Maire pareiškė, kad Rusijos atjungimas nuo pasaulinės tarpbankinės mokėjimų sistemos SWIFT yra „pati paskutinė priemonė“.

Primename, kad ES ir JAV nusprendė kol kas neatjungti Rusijos nuo SWIFT, bet paskelbė daug kitų sankcijų.

„SWIFT yra pati paskutinė priemonė, bet ji yra tarp svarstomų veiksmų“, – teigė B.Le Maire, o Vokietijos finansų ministras Christianas Lindneris sutiko, kad svarstomos visos priemonės.

Vokietijos parlamento – Bundestago – Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Norbertas Rottgenas ragina Berlyną apsigalvoti dėl SWIFT.

Rusijos uždarė savo oro erdvę Jungtinės Karalystės lėktuvams, pranešė Federalinė oro transporto agentūra („Rosaviacija“).

„Nuo 2022 metų vasario 25 dienos 11 val. Maskvos laiku įvestas suvaržymas naudotis Rusijos oro erdve lėktuvams, priklausantiems, išnuomotiems ar eksploatuojamiems asmenų, susijusių su JK ar JK registruotų, tokių lėktuvų skrydžiams į Rusijos teritoriją bei tranzitu per ją“, – skelbia tarnyba.

„Rosaviacija“ pažymi, jog tokios priemonės imtasi reaguojant į JK aviacijos institucijų paskelbtą Rusijos aviakompanijų skrydžių draudimą.

Kaip jau buvo skelbta, britų ministras pirmininkas Borisas Johnsonas ketvirtadienį paskelbė naujas sankcijas Rusija dėl jos prezidento Vladimiro Putino inicijuotos invazijos į Ukrainą, kuriomis taip pat įvedamas draudimas didžiausios rusų oro linijų bendrovės „Aeroflot“ lėktuvams leistis JK oro uostuose.

Kanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau ketvirtadienį paskelbė sankcijas 58 Rusijos asmenims ir subjektams, reaguodamas į Maskvos invaziją į Ukrainą, kurią jis pavadino „didžiule grėsme saugumui ir taikai visame pasaulyje“. 

Kanados pareigūnai perspėjo, kad po Rusijos prezidento Vladimiro Putino sprendimo surengti „specialią karinę operaciją“ prieš Kijevą, Otava taip pat parengs dislokavimui Europoje 3,4 tūkst. karių, kartu su orlaiviais ir karo laivais.

„Šiandien, atsižvelgdami į neapgalvotą ir pavojingą Rusijos karinį smūgį, įvedame tolesnes griežtas sankcijas“, – spaudos konferencijoje kalbėjo J.Trudeau.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Justinas Trudeau

Pasak jo, sankcijos 31 asmeniui ir 27 subjektams apims Rusijos „elito“ atstovus ir jų šeimas, saugumo pareigūnus, rusų sukarintą grupuotę „Wagner“, taip pat Rusijos bankus.

Kanada taip pat atšaukia eksporto leidimus Rusijai, pridūrė J.Trudeau. Pasak pareigūnų, kalbama apie leidimus, apimančius prekes, kurių vertė siekia 700 mln. Kanados dolerių (550 mln. JAV dolerių) – daugiausia aviacijos, informacinių technologijų ir kasybos srities gaminius.

Otava pranešė, kad saugumo sumetimais perkėlė savo diplomatinį personalą iš Ukrainos į Lenkiją, o 3,4 tūkst. Kanados karių nurodyta pasirengti, jei jų prireiktų stiprinti NATO pajėgas, pranešė vienas aukštesnio rango vadų. 

„Įžūlus prezidento Putino tarptautinės teisės, demokratijos ir žmonių gyvybių nepaisymas kelia didžiulę grėsmę saugumui ir taikai visame pasaulyje“, – pabrėžė J.Trudeau, pažadėdamas „nubausti Rusiją“.

Kanados premjeras pažymėjo, kad telefoninio pokalbio su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu metu prieš pat kreipimąsi per nacionalinį transliuotoją jis pažadėjo tvirtą Kanados tvirtą paramą Ukrainos suverenitetui ir apsisprendimo teisei.

V.Zelenskis po pokalbio tviteryje parašė, kad reikia „papildomų griežtų sankcijų Rusijai“ ir pridūrė: „Tikiuosi Kanados lyderystės šiame procese!“

J.Trudeau ketvirtadienį dalyvavo rytiniame susitikime su kitais G7 ir NATO aljanso lyderiais.

Kiek anksčiau šią savaitę Otava uždraudė bet kokius komercinius sandorius su dviem prorusiškomis separatistų teritorijomis Ukrainoje, Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui paskelbus jas nepriklausomomis.

Kanados vyriausybė taip pat jau įvedė sankcijas Rusijos įstatymų leidėjams, valstybės remiamiems bankams ir uždraudė kanadiečiams pirkti Rusijos valstybės vertybinius popierius.

Pasak Kanados gynybos ministrės Anitos Anand, Otava pastaraisiais metais siuntė į Ukrainą karinius instruktorius, kurie instruktavo apie 35 tūkst. Ukrainos karių.

Kanada taip pat neseniai išsiuntė letalinių ginklų į Kijevą. Kanados ryšių saugumo įstaigos (CSE) Užsienio signalų žvalgybos skyriaus viršininko pavaduotojas Danas Rogersas ketvirtadienį patvirtino, kad CSE pasidalino su Ukraina informacija apie Rusijos kibernetines atakas, kad padėtų apsiginti.

Kanadoje gyvena didelė ukrainiečių diaspora – daugiau nei 1,3 mln. žmonių.

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas penktadienį per pokalbį telefonu su Ukrainos prezidentu V.Zelenskiu pažadėjo jam „tolesnę JK paramą“, šaliai bandant atremti Rusijos puolimą. 

Dauningo gatvė pranešė, kad per pokalbį V.Zelenskis pateikė britų premjerui naujausią informaciją apie „siaubingus įvykius Kijeve“, kur penktadienį paryčiais griaudėjo galingi sprogimai.   

„Prezidentas V.Zelenskis informavo ministrą pirmininką apie naujausius rusų karinius veiksmus, įskaitant siaubingus įvykius Kijeve. Ministras pirmininkas pažadėjo tolesnę JK paramą Ukrainai ateinančiomis dienomis“, – nurodė Dauningo gatvė išplatintame pranešime.  

Britanija sakė esanti pasirengusi toliau teikti Ukrainai karinę pagalbą ir nusiųsti jai daugiau mirtinos gynybinės ginkluotės. Tačiau britų gynybos sekretorius Benas Wallace'as pabrėžė, kad britų kariai nebus siunčiami į Ukrainą.   

Jis visuomeniniam transliuotojui BBC sakė, kad Britanija rūpinsis NATO gynyba ir pridūrė: „Nesiųsiu britų karių [į Ukrainą] kautis su rusų pajėgomis“.  

„Tai sukeltų Europos karą, nes mes esame NATO valstybė ir tai reikštų, kad Rusija puola NATO“, – kalbėjo B.Wallace'as. 

Estijos vartotojų teisių apsaugos ir techninio reguliavimo departamento (TTJA) nurodymu šalyje stabdomas virtinės Rusijos ir Baltarusijos televizijos kanalų rodymas.

Apie tai pranešusi tarnyba pažymi, kad toks sprendimas priimtas dėl televizijos kanalų rusų kalba skleidžiamos draudžiamos informacijos, įskaitant karo kurstymą ir dezinformavimą.

TTJA pažymi, jog visi televizijos paslaugų teikėjai Estijoje privalo kuo greičiau nutraukti šių televizijos kanalų transliavimą: „RTR Planeta“, „NTV Mir“, „NTV Mir Baltic“, „Baltarusija 24 Russia 24“ ir „TV Center International“ (TVCI).

Viena didžiausių televizijos paslaugų tiekėjų Estijoje „Telia“ Rusijos televizijos kanalų „RTR Planeta“, „NTV Mir“, „Rossia 24“ ir TVCI rodymą nutraukė nedelsdama.

Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Yves'as Le Drianas penktadienį apkaltino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, kad jis siekia sunaikinti Ukrainos valstybingumą. 

Ministras taip pat įspėjo, kad Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio saugumui yra iškilusi grėsmė.   

„Tai totalus karas. Putinas nusprendė ištrinti Ukrainą iš valstybių žemėlapio“, – sakė sakė J.Y.Le Drianas radijui „France Inter“. 

Jis pridūrė, kad Prancūzija taip pat nerimauja dėl galimo Rusijos karinio puolimo prieš Moldovą ir Sakartvelą. 

Jis pasmerkė Rusijos kišimąsi kitose šalyse ir atkreipė dėmesį į V.Putino kartojamus skundus dėl jo šalies neva patirtų istorinių skriaudų.

Prancūzų pareigūnai įspėja, kad krizė galėtų greit eskaluotis palei NATO rytinį sparną ir kad V.Putinas taip pat galėtų išbandyti Vakarų ryžtą siekdamas perimti nuo Moldovos atsiskyrusios Uždniestrės ar kitų buvusios Sovietų Sąjungos teritorijų kontrolę.

„Putinas perrašinėja istoriją. Jis nori atkurti imperiją, visomis priemonėmis pademonstruoti savo galią“, – sakė J.-Y.Le Drianas.

„Tai naujoji realybė. Nebėra taip, kaip [buvo] per Šaltąjį karą, nes tuomet nebuvo karo. Nauja tai, kad šis karas vyksta Europos širdyje“, – sakė jis.

Rusijai dėl jos invazijos į Ukrainą įvestos sankcijos yra labai griežtos, bet išnaudotos dar ne visos galimybės, penktadienio rytą sakė Latvijos prezidentas Egilas Levitas, komentuodamas sprendimus, priimtus skubiai sušauktame Europos Sąjungos  viršūnių susitikime.

Pasak Latvijos prezidento, Rusijai turi būti taikomos visos įmanomos sankcijos dėl jos agresijos Ukrainoje, ir apie tai yra toliau diskutuojama.

„Tačiau sankcijos, dėl kurių jau susitarta, yra labai griežtos ir jos turės neigiamą poveikį Rusijos ekonomikai ir jos kariniams pajėgumams“, – sakė E.Levitas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Egilas Levitas

Prezidento teigimu, Rusijos nusikalstamas režimas kelia grėsmę ne tik Ukrainai, bet ir Europai bei visam pasauliui, todėl ši šalis turėtų būti visiškai izoliuota kaip Šiaurės Korėja.

Paklaustas apie pernelyg didelę kai kurių šalių energetinę priklausomybę nuo Rusijos, E.Levitas sakė, kad šios šalys, tarp jų ir Latvija, suprato savo klaidas ir ieško alternatyvių sprendimų, kaip ilgainiui tapti energetiškai nepriklausomomis nuo Rusijos.

E.Levitas taip pat gyrė Rusijoje vykstančias demonstracijas prieš prezidento Vladimiro Putino pradėtą karą Ukrainoje.

„Gali būti, kad šis lošimas, šis karas yra V.Putino režimo pabaigos pradžia, nes istorija rodo, kad tokie lošimai ilgainiui priveda prie tokių režimų žlugimo. Tai yra istorijos pamoka ir, manau, Rusijai šios pamokos veikiausiai reikės“, – sakė Latvijos prezidentas.

E.Levitas pridūrė, jog Latvija šiuo metu yra saugi, nes ją saugo stipriausio pasaulyje gynybinio aljanso sutarties 5-asis straipsnis, skelbiantis, kad  ataka prieš vieną Aljanso narę prilygsta atakai prieš visas jo nares.

Penktadienį E.Levitas taip pat dalyvaus neeiliniame NATO rytinio sparno šalių – Bukarešto devintuko -  viršūnių sutikime Varšuvoje saugumo klausimams aptarti.

Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorė Liz Truss penktadienį pasmerkė Rusijos vykdomą „barbarišką“ ir „nepateisinamą“ puolimą prieš kaimyninę Ukrainą ir pakartojo, kad jos šalis tvirtai palaiko Kijevą. 

„Solidarumas su [Ukrainos užsienio reikalų ministru] @DmytroKuleba ir ukrainiečių tauta. [Rusijos prezidento Vladimiro] Putino puolimas prieš Ukrainą yra barbariškas, nepateisinamas ir rodo absoliučią nepagarbą žmogaus gyvybei“, – parašė ji socialiniame tinkle „Twitter“.  

„Toliau sieksime V.Putino atsakomybės ir toliau tvirtai remsime [Ukrainą]“– pridūrė L.Truss. 

Šveicarija ketvirtadienį nusprendė netaikyti Rusijai sankcijų, panašių į Vakarų šalių patvirtintąsias, tačiau užtikrinti, kad jų nebus galima išvengti per šalies tarptautinę bankininkystės sistemą.

2014 metais Maskvai aneksavus Krymą, Šveicarija „dėl neutralumo sumetimų“ neprisijungė prie ES Rusijai paskelbtų sankcijų, per spaudos konferenciją pažymėjo prezidentas Ignazio Cassisas.

Vietoj to vyriausybė „išleido dekretą, skirtą užkirsti kelią galimybei apeiti ES sankcijas per Šveicariją“, paaiškino jis.

Į dekretą buvo įtrauktas sąrašas Rusijos piliečių ir įmonių, su kuriomis Šveicarijos finansininkai negalėjo vykdyti naujų sandorių.

Tass/„Scanpix“ nuotr./Ignazio Cassisas

Jei įmonė jau buvo įsteigta, ji turėjo būti oficialiai patvirtinta.

Pasak prezidento, po invazijos į Ukrainą vyriausybė linkusi eiti tuo pačiu keliu.

„Neutralumas nereiškia abejingumo“, pridūrė jis žurnalistams.

„Vakar [trečiadienį] patvirtintos ES sankcijos turėtų būti įtrauktos į dekretą kaip priemonės, skirtos užkirsti kelią sankcijų išvengimui“, – sakė jis.

„Kai kurios priemonės bus sustiprintos, ypač finansinėje srityje“, – teigė I.Cassisas.

Didžioji Rusijos naftos verslo dalis vykdoma per Šveicariją, o grūdais ir metalais taip pat prekiaujama Ženevoje.

Turtingų rusų, gyvenančių Šveicarijoje, skaičius pastaraisiais metais išaugo.

Laikraštis „La Tribune de Geneve“ pranešė, kad Rusijos oligarchas Viktoras Vekselbergas, kuriam taikomos JAV sankcijos, šį mėnesį sulaukė teismo pritarimo atidaryti sąskaitą Šveicarijos pašto finansų padalinyje „PostFinance“, tvirtinusio, kad tokia sąskaita užtrauks per daug griežtus patikrinimus.

I.Cassisas taip pat paskelbė, kad uždaromas Šveicarijos konsulatas Kijeve, kur yra registruoti 268 Šveicarijos piliečiai.

Prancūzija spartina savo karių dislokavimą Rumunijoje stiprinant NATO rytinį sparną po Rusijos pradėto Ukrainos puolimo, penktadienį sakė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.

Po skubaus Europos Sąjungos viršūnių susitikimo kalbėjęs E.Macronas sakė, kad spartina karių siuntimą į Rumuniją.

Šis žingsnis yra dalis NATO sąjungininkių pastangų sustiprinti atgrasymo ir gynybinius pajėgumus Aljanso rytiniame flange. 

Tuo metu JAV ketvirtadienį pranešė, kad perkels į Vokietiją dar 7 000 karių. 

NATO siekia suformuoti kovines grupes Aljanso pietryčiuose, įskaitant Rumuniją.

Prancūzija pasisiūlė vadovauti  būsimai NATO kovinei grupei toje šalyje. 

Ukraina piktai pasmerkė ES lyderių sprendimą bent jau kol kas neatjungti Rusijos nuo tarptautinės mokėjimų sistemos SWIFT, per kurią šalis gauna užsienio valiutą.

Dmytro Kuleba, Ukrainos užsienio reikalų ministras, įspėjo, kad Europos ir JAV politikai „susiteps krauju“, jei nesugebės įvesti Maskvai skaudžiausių sankcijų, įskaitant atjungimą nuo SWIFT.

„Nebūsiu diplomatiškas. Visi tie, kurie dabar abejoja, ar Rusija turėtų būtų atjungta nuo SWIFT, turi suprasti, kad ant jų rankų atsidurs nekaltų Ukrainos vyrų, moterų ir vaikų kraujas“, – tviteryje parašė D.Kuleba.

SWIFT naudoja daugiau nei 11 tūkstančių finansinių institucijų. Kai kurios šalys teigia, kad Rusijos atjungimas nuo sistemos pakenktų ne tik šiai šaliai, ypač jos naftos ir dujų sektoriams, bet ir energijos išteklius iš Rusijos gaunantiems klientams Europoje.

„The Guardian“ diplomatinių šaltinių teigimu, Rusijos atjungimui nuo SWIFT priešinasi Vokietija, Kipras, Italija. Jos tikina, kad dabar dar ne laikas skelbti šią priemonę, nes būtų prarandamas svarbus svertas siekiant sustabdyti agresiją Ukrainoje.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sako, kad naudinga palikti dialogo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu galimybę.

Po Europos Sąjungos viršūnių susitikimo E.Macronas sakė, jog „smerkiant, taikant sankcijas“ vis dėlto yra naudinga „palikti šį kelią atvirą, kad tą dieną, kai bus galima įvykdyti sąlygas, karo veiksmai galėtų liautis“.

E.Macronas vienintelis iš Vakarų lyderių ketvirtadienį kalbėjosi su V.Putinu, užpuolusiu Ukrainą.

Kremlius nurodė, kad abu lyderiai „rimtai ir atvirai apsikeitė nuomonėmis“ apie Ukrainą.

E.Macronas paskambino V.Putinui, kad „pareikalautų nedelsiant sustabdyti“ Maskvos puolimą Ukrainoje, pranešė Eliziejaus rūmai.

„Pasikalbėjęs su Ukrainos prezidentu ir su juo susiderinęs, prezidentas [Macronas] paskambino Vladimirui Putinui, kad pareikalautų nedelsiant sustabdyti visas Rusijos karines operacijas, pabrėždamas, kad Rusijai gresia didžiulės sankcijos“, – nurodė prezidentūra.

Tuo pačiu Prancūzija spartina savo karių dislokavimą NATO rytiniam sparnui Rumunijoje pastiprinti, penktadienį po skubiai sušaukto ES lyderių pasitarimo sakė E.Macronas.

Prancūzų kariai dislokuojami pagal platesnį NATO sąjungininkių planą pastiprinti rytines Aljanso nares.

„The New York Times“ kalbinti analitikai sako, kad Vakarų įvesti apribojimai Rusijos finansų sektoriui bus skausmingi, bet pakeliami, o ilgesniame laikotarpyje Rusijai didesnę žalą padarys technologijų eksporto kontrolė.

Pasak ekspertų, didžiausią poveikį eksporto ribojimai turės Rusijos ekonomikai ir jos kariniam pajėgumui, nes elektronika, lėktuvai ir laivai susidėvės, o Rusijos subjektai negalės įsigyti naujos kartos technologijų.

„Tai problema, kurios negalite išspręsti, kad ir kiek būtumėte pasirengę mokėti“, – sakė buvęs Rusijos centrinio banko pirmininko pavaduotojas Sergejus Aleksašenka.

Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis sako, kad daug Europos šalių pritaria siūlymui atjungti Rusiją nuo SWIFT mokėjimų sistemos, bet vieningo sutarimo dar nėra.

„Daugybė lyderių laikos požiūrio, kad Rusija turi būti atjungti nuo SWIFT, bet sankcijoms reikia vieningumo. Šiandien nebuvo tokio vieningumo dėl šio toli siekiančio veiksmo, susijusio su mokėjimo sistema“, – penktadienio naktį žurnalistams sakė M.Morawieckis. Jį cituoja „Politico“.

Lenkijos Vyriausybės nuotr./Mateuszas Morawieckis