Sekite 15min Google
Vaiką išnešios bičiulė
„Gėjai ES jau gali nusipirkti vaiką, – nerinkdamas žodžių, prieš gerą savaitę paskelbė vienas „Facebook“ vartotojas. – Olandijoje oficialiai įteisinta prekyba žmonėmis ir moterų išnaudojimas.
Šalies ministras pirmininkas, LGBT gėjus, su vyru sutuoktiniu sumokėjo moteriai, kuri pagal sutartį išnešios jiems vaiką.
Olandijoje jau yra įteisintas narkotikų vartojimas, imigracija, prostitucija, o dabar dar ir prekyba žmonėmis. Ateis ten musulmonai į valdžią ir premjerą už tokius reikalus pakars miesto aikštėje. Nauja Europos realybė (kalba netaisyta – red. past.).“
R.Jettenas, kuris vasarį išgarsėjo kaip jauniausias premjeras Nyderlandų istorijoje ir vienas jauniausių pasaulyje iš šiuo metu einančių pareigas, tikrai paskelbė tokią naujieną. Apie tai informavo ir jo atstovaujama partija „Democraten 66“ (D66).
„2027 m. pavasarį ministras pirmininkas R.Jettenas ir jo partneris Nicolásas Keenanas laukia vaiko“, – tą pačią spalio 19-ąją, kai pasirodė cituotas „Facebook“ įrašas, pranešė partija.
39-erių olandų politikas puoselėja santykius su dešimčia metų jaunesniu Argentinos žolės riedulio žaidėju N.Keenanu. Užpernai lapkritį jie susižadėjo ir jau senokai galvojo apie šeimos pagausėjimą. Išpildyti šią svajonę sutiko pažįstamos olandės, kurių viena tapo kiaušialąstės donore, kita išnešios kūdikį. Vaiko tikimasi sulaukti 2027 m. pavasarį.
„Nėštumas tapo įmanomas padedant porai – jų draugams, kurie patys jau augina vaikus, – rašoma D66 pranešime. – <…> Šiuo atveju nėra jokio komercinio surogatinės motinystės aspekto. R.Jettenas bei N.Keenanas pažįsta ir surogatinę motiną, ir kiaušialąstės donorę. Jos džiaugiasi galėdamos padėti būsimiems tėčiams įgyvendinti svajonę susilaukti vaiko.“
Surogatinė motina Lisa, kaip cituojama pranešime, nuoširdžiai apsisprendė leistis į šią kelionę kartu su bičiulių pora: „Užaugau šiltoje ir mylinčioje aplinkoje, o dabar pati turiu nuostabią šeimą. Jaučiant besąlygišką artimųjų palaikymą, surogatinė motinystė man atrodo labai ypatingas būdas padėti mūsų brangiems draugams įgyvendinti jų svajonę.“
Gali drausti, bet ne absoliučiai
Surogatinė motinystė yra pagalbinio apvaisinimo technologija, kai moteris pastoja, išnešioja ir pagimdo vaiką kitai porai / žmogui. Tai yra ypač sudėtinga praktika, nes numatomų tėvų, vaisiaus nešiotojos ir būsimo vaiko interesai gali skirtis.
Jos pasirinkimą gali lemti medicininės ir nemedicininės priežastys.
Medicininės susijusios su fiziologija, pavyzdžiui, įgimtos ar po tam tikrų procedūrų atsiradusios gimdos problemos, įvairios kontraindikacijos nėštumui (ir moters, ir vaisiaus atžvilgiu, pavyzdžiui, širdies ar inkstų nepakankamumas, sunkus rezus izoimunizavimas, vėžio gydymas). Taip pat – pasikartojantis persileidimas ar nesėkmingi dirbtiniai apvaisinimai.
Yra ir nemedicininių aplinkybių, pavyzdžiui, kai tėvais nori tapti tos pačios lyties poros arba vieniši vyrai. Netiesiogiai tokia priežastimi galima laikyti ir daugelyje šalių stebimą gimstamumo sumažėjimą.
Kai kurie dėl vienos ar kitos priežasties pasirenka neturėti vaikų, kiti tiesiog negali turėti biologinių palikuonių, nors jų trokšta. Tai lemia ne vien vaisingumo problemos, bet ir nenoras susilaukti vaiko su kitu žmogumi, vienalyčiai santykiai.
Tokiais atvejais gali padėti surogacija. Tiesa, net Europos Sąjungoje nėra vieningo požiūrio į šį reprodukcijos būdą ir jis leidžiamas ne visur. Pavyzdžiui, Graikijoje ar Jungtinėje Karalystėje surogacija leidžiama, jei yra altruistinio pobūdžio, Belgijoje leidžiama, tačiau nėra teisiškai reglamentuota. JAV ji yra komercinė ir grindžiama sutartimis.
O štai Prancūzijoje, Vokietijoje, Ispanijoje yra visiškai uždrausta. 2024 m. Italija net kriminalizavo atvejus, kai surogatinių motinų ieškoma kitose šalyse; už tai numatytos ne tik didelės piniginės baudos, bet ir laisvės atėmimas.
Europos Žmogaus Teisių Teismas leidžia valstybėms uždrausti surogaciją savo teritorijoje. Bet jis ne kartą yra konstatavęs, kad valstybė negali palikti vaiko, gimusio užsienyje taikant legalią surogaciją, be galimybės įteisinti tėvystės (motinystės) ryšį. Kitaip tariant, net ir šalyse, kur draudžiama komercinė surogacija, turi būti numatytas mechanizmas, skirtas vaiko teisiniam statusui sureguliuoti.
Nusikaltimas – tam tikrais atvejais
Pastaraisiais metais plačių diskusijų objektu tapo komercinė ir altruistinė surogacija. Tai svarbu diskutuojant apie tarpvalstybinę surogaciją (vadinamąjį surogacijos turizmą). Dėl to vieni surogaciją vadina verslu ar prekyba žmonėmis, kaip cituotas „Facebook“ vartotojas, kiti – stebuklu ir paskutine viltimi.
Be moralinio aspekto, vienas iš pagrindinių oponentų argumentų yra tas, kad surogacija iš esmės prilygsta sunkiam nusikaltimui – prekybai naujagimiais.
Teisininkės Fatmos Mohamed Abdullah teigimu, vaiko išnešiojimas ir pagimdymas kitam asmeniui vien siekiant finansinės naudos yra amoralu, neteisėta ir pažeidžia pamatines demokratinės visuomenės vertybes, pavyzdžiui, moterų apsaugą nuo išnaudojimo ir tokiu būdu gimusių vaikų apsaugą.
Tačiau, priešingai cituotiems „Facebook“ vartotojo žodžiams, surogatinė motinystė savaime nėra nei prekyba žmonėmis, nei moterų išnaudojimas.
Surogacija gali tokia tapti, kai naudojama prievarta, apgaulė, sukčiavimas, piktnaudžiaujama moters pažeidžiamumu arba surogatinė motina ar vaikas išnaudojami.
Savanoriškas, informuotas ir teisiškai reglamentuotas susitarimas dėl kūdikio išnešiojimo paprastai neatitinka teisinio prekybos žmonėmis apibrėžimo. Vertinimas priklauso nuo teisinės sistemos ir konkrečių aplinkybių.
Ten, kur surogacija yra legali ir tinkamai reglamentuojama, savanoriškas, informuotas susitarimas (dažniausiai – dėl gestacinės surogacijos, kai moteris neturi jokio genetinio ryšio su vaiku, tokią pasirinko R.Jettenas) gali būti teisėtas ir nesusijęs su prekyba žmonėmis (šiuo atveju – vaikais). Vien mokėjimas neįrodo prekybos žmonėmis, teisinė analizė turi atsižvelgti į visą faktinę situaciją.
Kas laikoma prekyba žmonėmis?
2000 m. lapkritį Jungtinių Tautų (JT) Generalinė Asamblėja priėmė Protokolą dėl prekybos žmonėmis, ypač moterimis ir vaikais, prevencijos, sustabdymo ir baudimo už ją. Šis dokumentas, dar vadinamas Palermo protokolu, mat netrukus šiame Italijos mieste buvo pateiktas pasirašymui, yra teisiškai įpareigojanti tarptautinė sutartis, skirta kovoti su prekyba žmonėmis.
Prekyba žmonėmis paprastai susijusi su išnaudojimu ir tam pasirinktomis netinkamomis priemonėmis.
Palermo protokolo 3 straipsnyje pateikiamas pirmas visuotinai sutartas teisinis jos apibrėžimas, kurį sudaro trys pagrindiniai komponentai: tam tikras veiksmas (verbavimas, pervežimas), draudžiamos priemonės (prievarta, apgaulė, piktnaudžiavimas pažeidžiamumu) ir tikslas – išnaudojimas.
Šis nusikaltimas apima žmonių įdarbinimą, gabenimą, perdavimą, laikymą ar priėmimą. To gali būti siekiama grasinimu, naudojant apgaulę, jėgą ir prievartą, sukčiaujant, piktnaudžiaujant valdžia arba asmens pažeidžiamumu, net jį pagrobiant. Galutinis tikslas gali būti priverstinis darbas, seksualinis išnaudojimas, vergija, organų pašalinimas, taip pat – surogatinė motinystė.
Pastaruoju atveju surogatinė motina gali būti apgaudinėjama dėl medicininės rizikos, kompensacijos ar teisės pasitraukti. Procesą organizuojanti agentūra gali kontroliuoti jos dokumentus, judėjimą, būstą ar medicininius sprendimus. Moteris gali būti užverbuota dėl skurdo, susikaupusių skolų, naudojant grasinimą ar didelį ekonominį spaudimą.
Vaikas gali būti išvežamas į užsienį esant pardavimo, sukčiavimo ar išnaudojimo požymiams. Beje, nepilnamečiams minėtas priemonių elementas nebūtinas – Palermo protokolas vien vaiko verbavimą ar perdavimą išnaudoti priskiria prekybai žmonėmis.
2024 m. ES direktyva dėl kovos su prekyba žmonėmis ir jos aukų apsaugos pirmą kartą apibrėžė surogaciją kaip vieną iš šio nusikaltimo formų. Surogatinės motinystės išnaudojimas pasitelkus prievartą, apgaulę ar piktnaudžiavimą valdžia laikomas prekyba žmonėmis ir yra baudžiamas.
Daugiausia klaustukų – dėl etikos
Tad bene daugiausiai diskusijų kyla dėl surogacijos, net jei ji vyksta teisėtai, o moteriai deramai atlyginama, etinių aspektų.
Kritikai pyksta, kad komercinė surogacija paverčia moterų reprodukcinį pajėgumą ir jų pagimdytus vaikus preke, o tarpvalstybiniai susitarimai gali sudaryti sąlygas ekonomiškai pažeidžiamų moterų išnaudojimui.
- Ekonominis pažeidžiamumas: moterys gali sutikti, nes joms reikia pinigų, o ne todėl, kad pačios nori išnešioti vaiką kitiems.
- Kūno kontrolė: sutartys gali apriboti turinčios pastoti ar jau kūdikį nešiojančios moters mitybą, keliones, seksą, medicininius sprendimus, abortus, kitaip tariant, jos autonomiją.
- Pavojus sveikatai: nėštumas ir gimdymas kelia fizinę riziką, o surogatinė motina gali turėti ilgalaikių pasekmių po to, kai numatyti tėvai gaus vaiką.
- Tarpvalstybinė nelygybė: tarptautiniai susitarimai gali liesti turtingus klientus, samdančius moteris skurdesnėse šalyse, o tai didina susirūpinimą dėl prievartos ir nelygios derybinės galios.
- Suprekinimas: reprodukcinis pajėgumas – ir galbūt vaikas – traktuojamas kaip kažkas, dėl ko galima sudaryti sutartį.
Todėl surogacija dažnai gretinama su prekyba žmonėmis ir esą bet kokiu atveju yra išnaudotojiška, net dalyvaujant savanoriškai. Mat surogatinė motinystė gali paversti nėštumą ir gimdymą paslauga, kurią perka turtingesni būsimi tėvai, taip sukurdami galios disbalansą.
Tarptautinė ir prastai reglamentuota komercinė surogatinė motinystė tikrai gali kelti didelę prekybos žmonėmis riziką. „Eurojust“ teigimu, neteisėti tarptautiniai susitarimai gali peraugti į prekybą žmonėmis ir vaikų pardavimą.
Rizika didžiausia tuomet, kai agentūros verbuoja moteris iš skurdžių bendruomenių, riboja jų judėjimo laisvę, kontroliuoja sutartis, neišmoka sutarto atlygio, klastoja sutikimus arba perkelia moteris per valstybių sienas, siekdamos išvengti teisinio reglamentavimo.
JT specialioji pranešėja smurto prieš moteris ir mergaites klausimais Reem Alsalem užėmė ypač tvirtą poziciją: apibūdino surogatinę motinystę kaip susijusią su išnaudojimu ir smurtu, teigdama, kad sutikimas nepadaro išnaudojamojo susitarimo priimtinu.
Reguliuojamos surogacijos šalininkai skiria etiškus, sutarimu pagrįstus susitarimus ir piktnaudžiavimo komercinę praktiką, pabrėždami informuotą sutikimą, nepriklausomas teisines konsultacijas, teisingą kompensaciją ir tvirtas apsaugos priemones tiek surogatinei moteriai, tiek vaikui.
Tarptautinėje teisėje nėra vienos išsamios sutarties, kuri įteisintų arba draustų komercinę surogaciją. Šis klausimas sprendžiamas remiantis žmogaus teisių normomis, susijusiomis su vaikų pardavimu, prekyba žmonėmis, moterų teisėmis ir geriausiais vaiko interesais, o didžioji dalis reguliavimo paliekama pačioms valstybėms.
Valstybės privalo laikytis šių įsipareigojimų, tačiau turi didelę veiksmų laisvę spręsdamos, ar uždrausti bet kokią surogaciją, ar leisti tik altruistinę, ar reglamentuoti komercinius susitarimus nacionaliniu lygmeniu.
15min verdiktas: trūksta konteksto. Savanoriška ir tinkamai reglamentuota surogatinė motinystė teisiškai nelaikoma prekyba žmonėmis ar moterų išnaudojimu, nebent ji vykdoma prievarta, apgaulės būdu, ribojant moters autonomiją. Vienose šalyse leidžiama tik altruistinė surogacija, kitur – ir komercinė, o kai kurios šalys ją apskritai uždraudusios. Nyderlandų premjerui R.Jettenui ir jo partneriui N.Keenanui vaiką išnešios bičiulė ne komerciniais pagrindais.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
