Pažymima, kad, likus dviem dienoms iki oficialios sistemos pradinės kovinės parengties paskelbimo, virš „Arrow 3“ radiolokacinės stoties, dislokuotos oro pajėgų bazėje netoli Annaburgo miesto Saksonijos-Anhalto žemėje, buvo pastebėti trys neatpažinti dronai. Jie skrido maždaug 100 metrų aukštyje tiesiai virš radaro, kuris yra pagrindinis sistemos elementas.
Į įvykio vietą skubiai atvyko Bundesvero greitojo reagavimo padalinys. Kareiviams pavyko užmegzti vizualų kontaktą su dronu naudojant savo bepilotį orlaivį ir jie bandė sulaikyti pažeidėjus.
Šiam tikslui jie naudojo šturmo šautuvus G27P su Izraelio išmaniuoju taikikliu „Smash X4“, kuris pozicionuojamas kaip veiksminga kovos su dronais priemonė. Tačiau nė vieno iš dronų numušti nepavyko – jie dingo iš teritorijos.
Po tyrimo Vokietijos kontržvalgyba ir karo policija incidentą priskyrė prie „tyčinio šnipinėjimo“. Ekspertai pažymėjo, kad tai daugiau nei 3,5 mlrd. dolerių vertės sistema, kuri iš tikrųjų yra vienas iš nedaugelio Europos gynybos nuo tarpžemyninių balistinių raketų elementų.
Nors strateginius objektus paprastai saugo daugiasluoksnė oro gynyba, šiuo atveju apsauga tikriausiai dar nebuvo visiškai įdiegta, nes sistema tik pradėjo veikti.
Analitikai taip pat pažymėjo, kad tokiais veiksmais suinteresuota šalis gali būti Rusija, nes per paskutinius metus nežinomi bepiločiai orlaiviai ne kartą buvo pastebėti virš jautrių objektų įvairiose Europos šalyse.
Ekspertai įspėja, kad jei tokių sistemų apsauga nuo dronų nebus gerokai sustiprinta, tiesioginio Rusijos ir Europos konflikto atveju „Arrow 3“ gali tapti vienu pirmųjų taikinių, o jai išjungti gali prireikti ne brangių raketų, o kelių pigių dronų.
-
Ekspertas pasišaipė iš „Orešnik“ Baltarusijoje: „Išvažiavo pasivažinėti tik fotosesijai?“
-
Karas Ukrainoje. Ar nebranduolinis „Orešnik“ apskritai gali ką nors sunaikinti: ekspertai įvertino jo galingumą
-
Ką žinome apie Rusijos „Orešnik“ raketą: Putinas sako, kad niekas kitas tokios neturi
-
Tai – žinutė Trumpui: paaiškino, kodėl Rusija nepaleido „Orešniko“ į Kyjivą
-
Karas Ukrainoje. „The New York Times“: kodėl tyli Vladimiras Putinas
-
Putinas įsiutęs: „Reuters“ paaiškino, kodėl Rusija griebėsi savo „superginklo“
-
„Štai ką gausite“: Medvedevas nevykusiai pagrasino Europai smūgiu „Orešniku“
Riziką didina tai, kad „Arrow 3“ radaras yra stacionarus ir jo koordinatės žinomos iš anksto.
Nepaisant pirmojo dislokavimo 2025-2026 m., Vokietija tikisi, kad „Arrow 3“ bus visiškai parengta naudoti tik 2030 m. Tuo pat metu Berlynas planuoja įsteigti vietinę perimančiųjų raketų gamybą ir papildomai įsigyti dar kelias tokias sistemas.
