Sekite 15min Google
Latvijos radijo laidos eteryje šalies gynybos ministras Raivis Melnis, komentuodamas Lietuvos gynybos ministerijos vadovo pareiškimą, sakė, kad Latvija šiuo metu nėra nustačiusi jokių požymių, jog būtų rengiamasi atakoms prieš konkrečius kritinės infrastruktūros objektus.
Anot R.Melnio, visi svarbiausi objektai yra nuolat stebimi, o valstybinės tarnybos kartu su jų savininkais ir operatoriais turi išsamų reagavimo planą grėsmės atveju.
„Neturime jokių tiesioginių grėsmės požymių, susijusių su konkrečiais objektais – Rygos oro uostu, geležinkeliu ar kitai – dėl kurių šiandien turėčiau įsakyti Nacionalinėms ginkluotosioms pajėgoms nedelsiant įsikišti.
Kartu su specialiosiomis tarnybomis analizuojame visų rūšių potencialias grėsmes ir sprendimus priimame remdamiesi jų vertinimais. Iki šiol pagrindinis iššūkis išlieka valstybės siena“, – kalbėjo ministras.
Gynybos ministerija ne kartą įspėjo, kad bet kuriuo metu Rusija gali pradėti agresyvius veiksmus ir įvairias provokacijas, todėl Latvija, anot R.Melnio, toliau ruošiasi įvairiems įvykių scenarijams.
Pasak ministro, atsižvelgiant į Lietuvos specialiųjų tarnybų pareiškimą, Latvijos saugumo tarnybos greičiausiai sustiprins bendrą informacijos analizę su savo kolegomis iš Lietuvos ir pateiks savo išvadas gynybos ministrui, vidaus reikalų ministrui bei šalies prezidentui.
Ministerijos vadovas pridūrė, kad Latvijos oro uosto ir kitų kritinės infrastruktūros objektų apsauga užtikrinama ne tik specialiais saugumo planais, bet ir reguliariomis pratybomis.
Jo teigimu, vos prireikus, Nacionalinės ginkluotosios pajėgos galėtų pereiti prie sustiprintos šių objektų apsaugos.
Agentūrai LETA kol kas nepavyko gauti Konstitucinės apsaugos biuro, Valstybės saugumo tarnybos, Gynybos ministerijos ir Nacionalinių ginkluotųjų pajėgų komentarų dėl Lietuvos pusės pareiškimo.
„Putinui į galvą neįlįsime“
Liepos mėnesį, duodamas interviu naujienų agentūrai LETA, R.Melnis pažymėjo, kad Rusija yra smarkiai įstrigusi Ukrainoje, todėl, esant dabartinei padėčiai, tiesioginis konvencinis išpuolis prieš NATO nėra įmanomas.
Tačiau, pasak jo, negalima atmesti įvairių formų provokacijų. Kaip sakė ministras, Latvijos ginkluotosios pajėgos ir vidaus saugumo tarnybos jau yra pasirengusios reaguoti.
„Jei pastebėsime įspėjamuosius ženklus, esame pasirengę imtis veiksmų. Čia nevaikščios jokie „žalieji žmogeliukai“, o dronams skristi nebus leidžiama. Jei pasirodys dronas, jį sunaikinsime. Jei pasirodys „žalieji žmogeliukai“, vidaus saugumo tarnybos ir Valstybės saugumo tarnyba juos suims arba neutralizuos“, – pabrėžė R.Melnis.
Gynybos ministerijos vadovas mano, kad Rusija galiausiai atkurs savo karinius pajėgumus. Tačiau jis pridūrė, kad NATO taip pat stiprina savo ginkluotąsias pajėgas, siekdama užtikrinti atgrasymą, o, prireikus, ir nugalėti bet kokią būsimą agresiją.
„Neįlįsime į prezidento Vladimiro Putino galvą, – kalbėjo R.Melnis. – Ką mes galime padaryti, tai būti pasirengę, ir būtent tai mes ir darome – ruošiame savo pajėgas reaguoti tiek į provokacijas, tiek, jei prireiks, ginti šalį.“
„Netikros vėliavos“ operacija
Ketvirtadienį portalas 15min, remdamasis Lietuvos karinės žvalgybos duomenimis, pranešė, kad Rusija svarsto galimybę smogti Baltijos valstybių kritinei infrastruktūrai, naudodama Ukrainoje pagamintus dronus.
Lietuvos gynybos ministras Robertas Kaunas patvirtino, kad tokia informacija egzistuoja.
„Turime duomenų, rodančių, kad Rusija svarsto galimybę surengti netradicinius kinetinius išpuolius prieš kritinės infrastruktūros objektus Baltijos valstybėse. Labiausiai tikėtina, kad šiam tikslui galėtų būti naudojami Ukrainoje pagaminti dronai“, – teigė ministras.
Kol kas nebuvo atskleista jokia informacija apie tariamus taikinius ar galimus tokių atakų terminus. Remiantis Lietuvos pusės vertinimu, Rusija gali panaudoti užgrobtus Ukrainos dronus, siekdama paslėpti tikrąjį atakos šaltinį ir vėliau paneigti savo dalyvavimą atakoje prieš NATO teritoriją.
Per paskutinius metus kariniai dronai ne kartą pasirodė NATO šalių oro erdvėje. Iš pradžių buvo manoma, kad Rusijos pajėgos naudoja elektroninės kovos priemones, siekdamos pakeisti Europos Sąjungos šalyse aptiktų Ukrainos dronų kursą. Tačiau dabar saugumo tarnybų atstovai vis labiau įsitikina, kad Maskva sąmoningai nukreipia Ukrainos dronus į Lietuvą, Latviją, Estiją, Lenkiją ir Suomiją.
Savo ruožtu Kremlius ne kartą atmetė šiuos kaltinimus, pabrėždamas, kad Rusija tokių išpuolių neplanuoja. Tačiau Maskva jau kurį laiką kaltina Baltijos valstybes, kad jos suteikia Ukrainai savo oro erdvę smūgiams vykdyti. Lietuvos, Latvijos ir Estijos vadovybės ne kartą viešai atmetė šiuos kaltinimus.
-
Robertas Kaunas: Rusija sprendimo dėl atakos prieš kritinę infrastruktūrą nėra priėmusi
-
Linas Linkevičius. Rusijos „netikros vėliavos“ operacijos Baltijos šalyse ir proga rusams pasidžiaugti
-
Juozas Olekas: Lietuva kaip niekad saugi, nereikia „gąsdintis“ dėl galimų Rusijos provokacijų
-
Pripažino net JAV: Putinas gali padaryti lemiamą ėjimą prieš NATO jau šį rudenį
Nors nėra požymių, kad konkretiems kritinės infrastruktūros objektams Latvijoje grėstų tiesioginis pavojus, šalies valdžios institucijos toliau atidžiai stebi padėtį ir, jei reikės, yra pasirengusios sugriežtinti saugumo priemones. Atsižvelgiant į Lietuvos žvalgybos tarnybos įspėjimą, tikimasi, kad Baltijos valstybių specialiųjų tarnybų bendradarbiavimas taps dar glaudesnis.
