Straipsnyje primenama, kad amerikiečiams teko išvesti didelę dalį savo pajėgų iš Artimųjų Rytų, kad galėtų blokuoti Venesuelą. Be to, Kongrese vis garsiau skamba pasipriešinimas kariniams veiksmams užsienyje, o Persijos įlankos valstybės nėra linkusios padėti JAV vykdyti karinę operaciją.
Pernai D.Trumpas nukreipė lėktuvnešį „USS Ford“ ir kelis kitus laivus iš Artimųjų Rytų į Karibų jūrą, ir jie ten tebėra, pažymėjo „Politico“.
Lėktuvnešiai „USS Vinson“ ir „USS Nimitz“, kuriuos D.Trumpas pasiuntė į Artimuosius Rytus, kad šie paremtų 2025 m. birželio mėn. Izraelio suduotus smūgius Iranui, jau seniai paliko regioną.
Tuo tarpu JAV prezidento administracijos pareigūnas „Politico“ pripažino, kad šiuo metu jokių didesnių JAV karių ar išteklių perkėlimų į regioną neplanuojama.
Pažymima, kad iš Pietų Korėjos į Artimuosius Rytus perkeltos priešlėktuvinės gynybos sistemos „Patriot“ lapkritį taip pat buvo sugrąžintos į savo nuolatinę dislokacijos vietą ir ten lieka, šią savaitę Honolulu vykstančio gynybos forumo kuluaruose teigė JAV pajėgų Korėjoje vadas generolas Ksaveras Brunsonas.
Negana to, JAV išeikvojo didelį kiekį amunicijos Raudonojoje jūroje, Irane ir Venesueloje, todėl jos trūkumas gali stipriai atsiliepti oro gynybos priemonėms, jei joms teks ilgesnį laiką ginti JAV karius, esančius Irano raketų veikimo zonoje, nurodė „Politico“.
Irano raketų arsenalas yra įspūdingas. Tuo tarpu JAV turi 10 tūkst. karių, dislokuotų oro pajėgų bazėje Katare, ir mažesnes grupes Irake, Sirijoje ir Jordanijoje.
Problemos, kurios laukia JAV
Jei amerikiečiai pradėtų bombarduoti Iraną, o Iranas imtųsi atsakomųjų veiksmų ir „tai taps gana ilgalaike smūgių serija, raketų perėmėjų atsargų klausimas taps ypač aktualus“, žurnalistams atskleidė buvęs JAV gynybos departamento pareigūnas.
„Šiuo klausimu mes labai greitai galime atsidurti sudėtingoje situacijoje“, – pabrėžė jis.
Iki šiol Vašingtonas nenurodė, kokius tiksliai karinius veiksmus prieš Iraną planuoja. Tačiau puolimo tikimybė yra didesnė nei susilaikymas nuo jo, laikraštis „The Wall Street Journal“ citavo JAV pareigūnus.
Vienas Baltųjų rūmų atstovas nurodė, kad D.Trumpas svarsto visas galimybes: „Prezidentas išklauso daug nuomonių bet kokiu klausimu, bet galiausiai priima sprendimą, kuris, jo manymu, yra geriausias“.
Jei administracija nuspręstų griebtis oro smūgių, pagrindiniai taikiniai būtų „režimo centrai“, įskaitant vadovybės bunkerius, karinius objektus ir pagrindinius ryšių mazgus, pasakojo atsargos admirolas Johnas Milleris, vadovavęs JAV karinėms jūrų pajėgoms Artimuosiuose Rytuose.
„Nemanau, kad turėtume tikėtis didelio karinių pajėgų telkimo Persijos įlankos regione, mums to nereikia. Matysime arba tam tikrą operaciją iš kurios nors iš mūsų bazių Persijos įlankoje, arba tam tikrą visuotinę smogiamąją misiją iš Jungtinių Valstijų“, – paaiškino jis.
Sąjungininkai ir Kongresas – prieš
Galimybes suduoti smūgį taip pat gali apriboti JAV kongresmenų ir JAV sąjungininkų Artimuosiuose Rytuose pasipriešinimas. Saudo Arabija, Omanas ir Kataras atkalbinėjo Baltuosius rūmus nuo bet kokios karinės operacijos, argumentuodami tuo, kad bandymas nuversti Irano režimą sukeltų sumaištį naftos rinkose ir galiausiai pakenktų JAV ekonomikai.
Pasak Saudo Arabijos pareigūnų, kalbėjusių su „The Wall Street Journal“, Rijadas patikino Teheraną, kad nedalyvaus galimame konflikte ir neleis JAV naudoti savo oro erdvės smūgiams.
Kongrese net D.Trumpo šalininkai pasisakė prieš JAV karių panaudojimą bet kokioje operacijoje.
„Mes neketiname įsiveržti į Iraną, mes norime apsaugoti Irano žmones. Nesiruošiame įvesti karių“, – pabrėžė respublikonų senatorius Markwayne'as Mullinas.
Kitas respublikonų senatorius Kevinas Crameris teigė esąs už „nesikartojančius sprendimus“, pavyzdžiui, griežtesnes sankcijas ir ekonominį spaudimą Iranui, koordinuojant veiksmus su sąjungininkais.
Senato respublikonų daugumos lyderis John Thune'as ir Ginkluotųjų pajėgų komiteto pirmininkas Rogeris Wickeris pripažino, kad jie nebuvo informuoti apie galimus smūgius Iranui.
JAV gali ne kaupti karius, laivus ir orlaivius regione, o perkelti juos ten ribotiems smūgiams, pažymi „Politico“, taip buvo birželio mėnesį, kai D.Trumpas pasiuntė lėktuvus iš JAV bombarduoti Irano branduolinių objektų.
Pareigūnai teigė, kad nepavykus diplomatinėms pastangoms galimos ir puolamosios kibernetinės atakos.
-
Irano teismų sistemos vadovas žada greitus teismus dėl protestų sulaikytiems žmonėms
-
Irane per protestus internetas atjungtas jau daugiau nei 132 valandas
-
WP: iš Trumpo administracijos – netikėtas pagalbos prašymas Europai dėl Irano
-
Iš Lietuvoje gyvenančio iraniečio Ali Zandi – skaudus kreipimasis dėl kruvinų įvykių Irane
-
Teherane – masinė laidotuvių ceremonija, pagerbiant per protestus žuvusius saugumo pajėgų narius
Prašo pagalbos iš Europos
Anksčiau laikraštis „The Washington Post“, remdamasis dviem neįvardintais Europos pareigūnais, pranešė, kad JAV prezidento D.Trumpo administracija paprašė Europos šalių pasidalyti žvalgybine informacija apie galimus taikinius Irane.
„Neturime jokių požymių, kad prezidentas Trumpas taikysis į branduolinius objektus. Labiau tikėtina, kad jis imsis persekioti organizacijų ir pajėgų, kurios yra atsakingos ir dalyvauja žudant protestuotojus, vadovybę“, – „The Washington Post“ teigė vienas Europos pareigūnas.
