Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Prancūzijos kairieji užėmė Senatą ir sudavė smūgį Nicolas Sarkozy

Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy
AFP/„Scanpix“ nuotr. / Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy
Šaltinis: BNS
0
A A

Prancūzijos kairiosios pakraipos opozicija sekmadienį sudavė smūgį problemų persekiojamo centro dešiniųjų prezidento Nicolas Sarkozy perrinkimo viltims – ji pasiekė istorinę pergalę Senato rinkimuose.

Pirmadienį anksti ryte paskelbus galutinius rezultatus paaiškėjo, jog Socialistų partija ir jų sąjungininkai komunistai bei žalieji gavo pakankamai vietų, kad kairieji pirmą kartą per visą Prancūzijos istoriją užsitikrintų aukštųjų parlamento rūmų kontrolę.

Jų bendrai turimų vietų skaičius – 177 – yra dviem didesnis nei absoliučiai daugumai reikalingos 175 vietos. Socialistai viliasi, kad tai bus tramplinas siekiant pergalės prezidento rinkimuose po septynių mėnesių.

„Nicolas Sarkozy įeis į istoriją kaip prezidentas, praradęs dešiniųjų daugumą Senate“, – pareiškė Francois Hollande'as, kuris yra favoritas kovoje dėl Socialistų partijos kandidato į prezidentus statuso ir turi daugiausia galimybių kitais metais varžytis su N.Sarkozy.

„Tam tikra prasme tai lyg nujautimas to, kas įvyks 2012-aisiais“, – sakė jis.

Senatas yra renkamas ne visuotiniu balsavimu, o rinktų pareigūnų „superelektorato“ – maždaug 72 tūkst. merų, vietų ir regionų tarybų narių balsavimu, remiantis regioniniais kandidatų sąrašais.

Valdantieji dešinieji pripažino pralaimėjimą, kai tik vėlai sekmadienį tapo aišku, kad kairieji pasiekė lemtingą 175 vietų ribą.

N.Sarkozy premjeras Francois Fillonas pripažino, kad dešinieji nukentėjo nuo savo nesutarimų ir kad kairieji pasiekė stiprų proveržį.

Nedarbas Prancūzijoje tebėra didelis

„Tiesos akimirka ateis kitą pavasarį. Kova prasideda šįvakar“, – savo pareiškime sako F.Fillonas, kuris ragina dešiniuosius laiku susivienyti aplink N.Sarkozy vyriausybę, kad būtų galima pakeisti įvykių kryptį prieš balandį įvyksiančius prezidento rinkimus.

Prezidentūra paskelbė trumpą pareiškimą, kad atkreiptas dėmesys į rezultatus, bet N.Sarkozy partijos UMP lyderis Jeanas-Francois Cope pripažino, kad Senato rinkimai buvo pralaimėjimas dabartinei jo centro dešiniųjų daugumai.

Ne taip kaip ankstesnes rinkimų naktis, N.Sarkozy nesukvietė ministrų ir patarėjų porinkiminei analizei ir nusprendė verčiau vakarą praleisti namie. Jo žmona Carla Bruni artimiausiomis savaitėmis turi gimdyti.

Dešiniosios pakraipos partijos Senatą kontroliavo nuo pat Penktosios Respublikos įkūrimo 1958 metais, ir sekmadienio staigus posūkis į kairę galėtų pakirsti ir taip nedidelį N.Sarkozy dar nedeklaruoto siekio vėl dalyvauti rinkimuose pagreitį.

Prieš balsavimą kadenciją baigiantis Senato pirmininkas Gerard'as Larcheras buvo įsitikinęs, kad dešinieji laimės mažiausiai 6–12 vietų persvara, o jis spalio 1 dieną, kai susirinks naujasis Senatas, bus perrinktas į savo postą.

Tačiau kalbėdamasis su žurnalistais jis taip pat pripažino, kad jei kairieji jį įveiktų, tai būtų politinis žemės drebėjimas, o pasirengimas prezidento rinkimams nepaprastai pasikeistų.

Istorinė pergalė Senate atveria galimybes potencialiems trims socialistų įvarčiams, nes visuomenės apklausos rodo, kad kairieji turėtų laimėti ir prezidento, ir parlamento rinkimus kitais metais.

„Pirmą kartą Nacionalinė Asamblėja, Senatas ir prezidentas atitektų kairiesiems, o tai suteiktų jiems rimtą svorį, jei jie nuspręstų keisti konstituciją“, – sakė politologas Bruno Jeanbert'as.

Sukimo kairėn nuotaikos šalyje jau, regis, turėjo politinių padarinių: biudžeto ministrė Valerie Pecresse patvirtino, kad didžiausių pajamų mokesčių slenkstis gali būti sumažintas.

N.Sarkozy bandė pasinaudoti savo, kaip dabartinio Didžiojo aštuoneto (G-8) ir Didžiojo dvidešimtuko (G-20) pirmininko ir pagrindinio Libijos revoliucijos šalininko tarptautinėje bendrijoje, nuopelnais užsienio politikos srityje.

Tačiau kad ir kokia šlove jis gali mėgautis tarptautinėje arenoje, pačioje Prancūzijoje ją stelbia tai, kad kai kurie artimiausi jo sąjungininkai siejami su virtine korupcijos ir partijos finansavimo skandalų.

Nedarbas Prancūzijoje tebėra didelis, o šalies finansų sektorius atakuojamas biržose, kurių prekiautojai baiminasi, kad prancūzų bankai yra per mažai apsaugoti nuo rizikos dėl Graikijos ir Italijos skolų.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min