TASS ir Rusijos URM vėl kvestionuoja Zelenskio legitimumą
2025 m. rugpjūčio 20 d. TASS, oficialus Rusijos valdžios informacinis kanalas, paskelbė tokią informaciją:
„V.Zelenskio įgaliojimai oficialiai baigėsi 2024 m. gegužės 20 d. Nuo to laiko šalyje nebuvo surengti prezidento rinkimai.
Pats V.Zelenskis yra teigęs, kad klausimas dėl jo legitimumo jam nėra svarbus. Kaip ne kartą pabrėžė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, V.Zelenskio legitimumas pasibaigė, todėl būtina aiškiai suprasti, su kuo Kyjive galima derėtis dėl teisiškai privalomų dokumentų pasirašymo.
V.Putinas taip pat tvirtino, kad dabartinė Ukrainos valdžia yra nelegitimi, o tai gali sukelti teisinę koliziją ir panaikinti bet kokius derybų rezultatus.“
Jau kitą dieną – rugpjūčio 21, buvo paskelbtas panašaus turinio Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo pareiškimas:
„Ministras taip pat pabrėžė, kad iki susitarimų pasirašymo turi būti išspręstas klausimas dėl to, kas teisėtai atstovaus Ukrainai.“
Maskvos nuotaikų kaita
D.Trumpas, po Baltuosiuose rūmuose vykusio susitikimo Ukrainos klausimu, pareiškė norintis surengti dvišalį viršūnių susitikimą tarp Ukrainos prezidento V.Zelenskio ir Rusijos vadovo V.Putino.
Jis pareiškė po pokalbių su V. Zelenskiu ir aukščiausiais Europos atstovais paskambinęs Rusijos prezidentui ir „pradėjęs pasirengimus“.
Po V.Zelenskio ir V.Putino susitikimo turėtų įvykti trišalis susitikimas, kuriame dalyvautų ir jis pats, teigė D.Trumpas.
Baltųjų rūmų atstovė Karoline Leavitt per tos dienos vakaro spaudos konferenciją pareiškė, kad Rusijos prezidentas sutiko su dvišaliu susitikimu.
Atrodė, jog atsirado diplomatinė galimybė užbaigti karą – kruviniausią ir ilgiausiai trunkantį Europoje nuo 1945 metų.
Tačiau nauji Rusijos URM pareiškimai iš esmės nubraukia šią viltį, nes, remiantis Maskvos logika, susitikimas su V.Zelenskiu negali baigtis jokio susitarimo pasirašymu, kadangi esą jis tam neturi įgaliojimų.
Vis dėlto teisiniu požiūriu toks teiginys yra klaidingas.
Įgaliojimai tęsiami
Esminiu dokumentu, apibrėžiančiu prezidento įgaliojimų tęstinumą yra Ukrainos Konstitucija, kurios 108 straipsnyje nurodoma: „Ukrainos Prezidentas eina savo pareigas iki tol, kol pareigas pradeda eiti naujai išrinktas Ukrainos Prezidentas“.
Be to, joje numatyti keturi pagrindai, kuriais Prezidentas gali būti pašalintas iš pareigų: atsistatydinimas (savanoriškas), negalėjimas vykdyti pareigų dėl sveikatos būklės, pašalinimas iš pareigų apkaltos proceso metu ir mirtis.
Nėra jokio punkto, numatančio įgaliojimų praradimą vien dėl to, kad praėjo penkeri metai nuo inauguracijos.
Konstituciją papildo specialus įstatymas
Konstitucines nuostatas patikslina 2015 m. priimtas Įstatymas „Dėl teisinio režimo karo padėties metu“, kurio 19 straipsnyje nurodyta:
„Karo padėties sąlygomis draudžiama: keisti Ukrainos Konstituciją;
keisti Krymo Autonominės Respublikos Konstituciją; rengti Ukrainos Prezidento rinkimus, taip pat rinkimus į Ukrainos Aukščiausiąją Radą, Krymo Autonominės Respublikos Aukščiausiąją Radą ir vietos savivaldos organus; rengti visuotinius ir vietinius referendumus; rengti streikus, masinius susirinkimus ir akcijas“.
Pažymėtina, kad anksčiau V.Putinas buvo pareiškęs, jog vienintelis besąlygiškai teisėtas valdžios organas Ukrainoje esąs Aukščiausioji Rada.
Tačiau pagal Ukrainos Konstituciją (85 str., 32 p.) būtent Aukščiausioji Rada ratifikuoja tarptautines sutartis, priimdama specialų įstatymą.
Todėl bet kokia sutartis tarp Rusijos ir Ukrainos, iš Ukrainos pusės, bet kuriuo atveju turi būti ratifikuota institucijos, kurios teisėtumu ir įgaliojimais neabejoja net V.Putinas.
Istoriniai precedentai – nuo Jungtinės Karalystės iki Taivano
Apskritai, rinkimų organizavimo karo metu ar karo padėties laikotarpiu problema nėra nauja tarptautinės teisės srityje.
Ir nors skirtingomis sąlygomis ji buvo sprendžiama nevienodai, galima tvirtai teigti, kad įprasta praktika, įtvirtinta daugelyje šalių teisės aktuose, yra rinkimų atsisakymas iki karo veiksmų pabaigos.
Ryškus pavyzdys – 37-asis Jungtinės Karalystės parlamentas, kuris pradėjo darbą 1935 m. lapkričio 26 d. ir baigė tik 1945 m. birželio 15 d.
To priežastis – Antrasis pasaulinis karas, ir kol Europoje nebuvo baigti karo veiksmai, rinkimai nevyko.
Kadangi JK valstybės sistemoje faktiniu valdžios centru yra Parlamentas (Bendruomenių rūmai), nepakitęs išliko ir vyriausybės branduolys, vadovaujamas ministro pirmininko – Winstono Churchillio.
Dar įdomesnė situacija susiklostė Kinijos Respublikoje po kariuomenės ir vyriausybės evakuacijos į Taivaną.
Nacionalinis susirinkimas, kuris pagal Konstituciją atstovavo visoms Kinijos tautoms ir provincijoms, turėjo aukščiausią valdžią ir, be kita ko, rinko prezidentą.
Tačiau po komunistų pergalės žemyne atnaujinti Nacionalinio susirinkimo rinkimų techniškai buvo neįmanoma, o kadangi galiojo karo padėties režimas, 1946 m. išrinkta sudėtis dirbo net iki 1991 metų (tiesa, kelis kartus buvo surengti papildomi rinkimai jau Taivane).
Be kita ko, būtent pirmosios kadencijos Nacionalinis susirinkimas iki 1990 m. rinko Kinijos Respublikos (Taivano) prezidentus.
Putino manevro prasmė
Akivaizdu, kad nėra jokių teisinių pagrindų teigti, jog V.Zelenskio įgaliojimai kaip Ukrainos prezidento „automatiškai“ baigėsi 2024 m. gegužės 20 d.
Istoriniai precedentai taip pat rodo, kad rinkimų perkėlimas į pokario laiką yra įprasta praktika, o anksčiau išrinktų pareigūnų įgaliojimai dėl to gali būti pratęsti gana ilgam laikui, tačiau vien tai nėra pagrindas abejoti jų legitimumu.
Todėl logiška klausti: koks tokių abejotinų pareiškimų tikslas?
Galima spėti, kad tokiu būdu V.Putinas bando įvilioti V.Zelenskį į spąstus. Surengti rinkimų iki karo padėties pabaigos Ukrainos vadovas pagal įstatymą negali. Tačiau kol rinkimai nevyksta, esą nėra ir teisėto Ukrainos atstovo, su kuriuo būtų galima sudaryti paliaubas ar net taikos sutartį, po kurios būtų galima panaikinti karo padėtį.
Susidaro uždaras ratas – spąstai, nors ir gana primityvūs. Ir vienintelė visų šių manevrų prasmė gali būti tik tolesnis taikos derybų vilkinimas.
15min verdiktas: melas. Teisėto pagrindo abejoti V.Zelenskio legitimumu nėra.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
