Interviu šiam propagandiniam filmui metu V.Putinas pareiškė, kad Rusija turi pakankamai žmogiškųjų ir materialinių išteklių, kad karą Ukrainoje baigtų „logiška pabaiga su Rusijai reikalingu rezultatu“.
Rusijos vadovas taip pat pareiškė, kad laiko „neišvengiamu“ susitaikymą „su ukrainiečių tautos rusų dalimi“.
Analitikai priminė, kad anksčiau V.Putinas ne kartą tvirtino, kad ukrainiečiai esą yra tik rusų tautos dalis arba „pogrupis“, o ne atskira tauta – taip siekdamas pateisinti Rusijos invaziją į Ukrainą ir okupaciją. Tuo tarpu Rusijos valstybinė žiniasklaida aktyviai skleidė V.Putino melagingus teiginius, kad rusai ir ukrainiečiai yra „viena tauta“.
-
V. Zelenskis sako nežaisiantis V. Putino žaidimų dėl trumpalaikių paliaubų
-
„Financial Times“ kelia versiją, kaip galima pasiekti taikos: kaip pavyzdį mini Baltijos šalis
-
Karas Ukrainoje. Putinas rado naują karo prieš Ukrainą priežastį
-
Kremlius: Kinijos prezidentas Xi Jinpingas lankysis Rusijoje
-
Putinas prabilo apie galimą savo įpėdinį: „Nuolat apie tai galvoju“
Pažymima, kad nauji Rusijos vadovo pareiškimai rodo, kad Rusija tebėra įsitikinusi, jog gali pasiekti savo pirminius tikslus, kuriuos išsikėlė pradėdama plataus masto invaziją į Ukrainą. Šie tikslai apima Ukrainos demilitarizavimą, prorusiškos valdžios sudarymą, Ukrainos priverstinį atsisakymą siekti narystės NATO ir kitose gynybos aljansuose, taip pat Ukrainos priverstinį didelių teritorijų atidavimą Rusijai, įskaitant teritorijas, kurių Rusija dar neokupavo.
Tokie reikalavimai prilygsta visiškai Ukrainos kapituliacijai, apibendrino ISW analitikai. Jie prognozuoja, kad Rusija tikriausiai tęs pastangas siekti šių tikslų tiek karinėmis, tiek diplomatinėmis priemonėmis.
Tuo tarpu Rusijos pareigūnai toliau bandys pasinaudoti Rusijos pasiekimais mūšio lauke, kad sustiprintų savo derybinę poziciją.
Per interviu su propagandininku P.Zarubinu V.Putinas taip pat pabrėžė vidinį karo prieš Ukrainą palaikymą Rusijoje ir propagavo aukojimąsi fronto linijoje ir „vidaus fronte“.
Ekspertų nuomone, V.Putinas taip greičiausiai bando paruošti Rusijos visuomenę dar ilgesniam karui su Ukraina ir galimai tolesnei konfrontacijai su Vakarais.
V.Putinas žurnalistui pareiškė, kad Rusijos visuomenė tariamai teigiamai reagavo į invaziją į Ukrainą ir kad kiekvienas Rusijos pilietis, esą, suprato, kad „jis yra valstybė“, o Rusijos išlikimas priklauso nuo kiekvieno atskiro žmogaus.
Totalitarinis vadovas taip pat tvirtino, kad Rusija esą yra „moralinių vertybių“ šalis, o rusų sąmonės pagrindas yra „šeima, valstybė ir Rusijos ateitis“.
Analitikai atkreipė dėmesį į ironiją, kad V.Putinas bando apibrėžti, kad Rusijos visuomenė remia karą, vienijama bendrų vertybių, nors iš tiesų Kremlius remiasi finansinėmis paskatomis, kad surinktų daugumą karių ir galėtų tęsti veiksmus.
Apkaltino Vakarus
V.Putinas taip pat nepraleido progos eilinį kartą apkaltinti Vakarų dėl tariamo Rusijos „apgaudinėjimo“ po 2015 m. Minsko susitarimų.
Karo tyrimų instituto ekspertų nuomone, Kremliaus vadovas greičiausiai bando įtikinti Rusijos vidaus auditoriją, kad Rusija negali derėtis su Vakarais ir turi tęsti karą.
Pats V.Putinas karą vaizduoja kaip lūžio momentą Maskvos santykiuose su Vakarais, kurie, jo teigimu, po Berlyno sienos griuvimo 1989 m. pažemino Rusiją, išplėtė NATO ir įsibrovė į tai, ką jis laiko Maskvos įtakos sfera.
V.Putino pareiškimai P.Zarubino „dokumentiniame filme“ rodo, kad jis greičiausiai neketina sulėtinti puolamųjų operacijų prieš Ukrainą ar pereiti prie gynybinių operacijų. Vietoje to jis greičiau bando ideologiškai paruošti Rusijos visuomenę ilgam karui.
Anksčiau analitikai jau teigė, kad Rusijos pareigūnai rengia dirvą ilgalaikiam karui ir naujos agresijos prieš Ukrainą ir NATO šalis pateisinimui.
Anot jų, tai, kad Rusijos pareigūnai nuosekliai stiprino pastangas militarizuoti Rusijos visuomenę nuo pat Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios, taip pat patvirtina, kad Rusija ruošiasi ilgam konfliktui.
