Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Ragina ruoštis JAV draugystės su Rusija scenarijui

Paskutinė JAV respublikonų suvažiavimo Klivlende diena
„Scanpix“/AP nuotr. / Donaldas Trumpas
Šaltinis: Lrt.lt
4
A A

Respublikonų kandidatas į JAV prezidentus Donaldas Trumpas turi šansų laimėti, tačiau europiečių baimės, kad jo pergalė reikš blogio pergalę, yra nepagrįstos, teigia Hiustono universiteto ekonomikos profesorius Paulas Roderickas Gregory. Tuo metu kai kurie Lenkijos analitikai įsitikinę, kad šalis turėtų kurti savarankišką gynybos strategiją bei rengtis JAV ir Rusijos suartėjimo scenarijui, skelbiama Lenkijos Laisvės instituto (Instytut Wolności) interneto puslapyje.

„Niekas nežino, kas bus išrinktas JAV prezidentu, apklausos mažai ką reiškia. D.Trumpas yra labai neįprastas kandidatas, todėl niekas nežino, laimės jis ar ne. Jei atkreiptume dėmesį į lažybų statymus, pastebėtume, kad jo šansas – vienas iš trijų. Nesitikiu, kad jis laimės, tačiau turėčiau pasakyti, kad jis turi nemažą galimybę“, – teigia P.R.Gregory.

Pasak profesoriaus, nežinia, kaip pakistų JAV užsienio politika NATO ir Rytų Europos klausimais, jei D.Trumpas taptų prezidentu, nes jo pastabos ekspromtu kelia nerimą, o parengtos kalbos atrodo kiek kitaip, todėl nėra aišku, koks yra tikrasis D.Trumpo požiūris.

Neabejotinai didėtų spaudimas NATO sąjungininkėms

„Iš jo buvo galima išgirsti teigiamų pastebėjimų apie Vladimirą Putiną. Taip pat ekspromtu nuskambėjo neigiamų pastabų NATO, tačiau, jei perskaitytume jo parengta kalbą, pastebėtume du ar tris aiškius teiginius.

Pirmasis yra apie tai, kad Amerikos užsienio politika turėtų būti paremta Amerikos interesais. Šis skiriasi nuo Baracko Obamos „pasaulio piliečio“ požiūrio, kuris ragina į interesus, į kuriuos turi būti atsižvelgiama vykdant užsienio politiką, žiūrėti labai plačiai. Teiginys, kad užsienio politika turi būti paremta nacionaliniais interesais, iš tiesų yra grįžimas į istorinę normą“, – įsitikinęs P.R.Gregory.

Profesorius atkreipia dėmesį į tai, kad, kalbant apie NATO, D.Trumpas pažymi, jog NATO šalys turi vykdyti savo įsipareigojimus, ypač 2 proc. išlaidų gynybai taisyklę. Taip pat jis pabrėžia, kad NATO šalys turėtų atprasti nuo per didelio pasikliovimo JAV pajėgumais, pačioms pernelyg nesistengiant dėl savo saugumo.

„Būčiau linkęs atmesti jo teigiamus pasisakymus apie V.Putiną, kadangi tai buvo tarsi skubūs, neapgalvoti komentarai. Tačiau jo susižavėjimas tuo, kad V.Putinas yra suvokiamas kaip stipri asmenybė ir stipri politinė figūra, mums atskleidžia, jog jis nori būti suvokiamas taip pat.

Aš žinau, kad europiečiai yra labai susirūpinę dėl D.Trumpo. Iš tiesų mes nežinome, kokia būtų jo užsienio politika, tačiau tie, kurie galvoja apie jį blogiausia, manau, pamatytų, kad jų baimės – nepagrįstos. Be tai – mano asmeninė nuomonė“, – kalba P.R.Gregory.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Donaldas Trumpas
AFP/„Scanpix“ nuotr./Donaldas Trumpas

Lenkijos analitikai: savarankiška strategija – būtina

Lenkijos publicistas Lukaszas Warzecha pabrėžia nesant jokių abejonių, kad D.Trumpas linkęs į sandorių politiką, įskaitant ir sąjungininkų įsipareigojimus, išdėstytus raštu Šiaurės Atlanto sutartyje.

„Galima manyti, kad, jei jis taps prezidentu, tai spaus NATO nares vykdyti savo įsipareigojimus didesne apimtimi. Klausimas – kas nutiktų, jei jos nenorėtų vykdyti savo pareigų? Žinoma, Lenkija yra tarp tų šalių, kurios išleidžia 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) savo gynybai, tačiau absoliučiais skaičiais tai nėra didelė suma.

Dar viena problema iš Lenkijos perspektyvos yra galimi D.Trumpo santykiai su Rusija. Respublikonų kandidato siunčiami signalai skamba nelabai gerai. D.Trumpas teigia, kad jis susikalbėtų su Maskva, tad nėra abejonių, kad V.Putinas pasinaudotų D. Trumpo silpnybėmis“, – teigia L.Warzecha.

Savo ruožtu vyresnysis Potomac fondo mokslinis bendradarbis, geopolitikos ir strategijos ekspertas Jacekas Bartosiakas įsitikinęs, kad nesvarbu, kas taps kitu JAV prezidentu – jam neišvengiamai teks brėžti naują Amerikos santykių su Europa paradigmą, o Lenkija turėtų galvoti apie naują savo gynybos ir užsienio politikos strategiją.

„Viena, ką Lenkija turėtų padaryti prieš artėjančius JAV prezidento rinkimus, tai – ieškoti komunikacijos kanalų su Hillary Clinton ir D.Trumpo komandomis, susitikti su jomis oficialiai ir privačiai. Mūsų elitas turėtų susitikti ir suartėti su abiem stovyklomis, siekdamas išsiaiškinti, kas bus atsakingi už JAV užsienio politiką Rytų ir Vidurio Europoje.

Beje, verta prisiminti, kad, didėjant konkurencijai tarp Vašingtono ir Pekino, JAV, kaip jūroje vyraujanti jėga, sieks susikalbėjimo su sausumos jėga – Rusija. Tai yra tikėtinas scenarijus, kurį Lenkija turėtų numatyti nepaisant to, kas taps JAV prezidentu“, – įsitikinęs analitikas.

Pasak publicisto L.Warzechos, Lenkija nėra paruošusi jokių planų dėl artėjančių pokyčių Amerikoje. Šalis jau turėtų būti paskutiniame įvairių scenarijų kūrimo etape, tačiau valdžios institucijos, atsakingos už strateginį planavimą, to nedaro.

Lrt.lt
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min