Pasak dviejų apie pokalbį informuotų asmenų, JAV lyderis davė suprasti, kad remia šią idėją, apibūdindamas strategiją kaip skirtą „priversti juos [rusus – red.past.] pajusti skausmą“ ir priversti Kremlių sėsti prie derybų stalo.
Vakarų pareigūnas, susipažinęs su pokalbio turiniu, teigė, kad pašnekesys atspindėjo didėjantį Ukrainos Vakarų partnerių norą suteikti Kyjivui tolimojo nuotolio ginklų, galinčių „atgabenti karą maskviečiams“. Pažymėtina, kad šią mintį pastarosiomis savaitėmis privačiai pakartojo Amerikos pareigūnai.
Baltieji rūmai galiausiai pakomentavo
Tuo tarpu laikraštis „Kyiv Post“ socialiniame tinkle „X“ cituoja Baltuosius rūmus, kurie neigia tokius D.Trumpo žodžius.
„Priešingai nei praneša žiniasklaida, D.Trumpas per pokalbį su V.Zelenskiu neragino smogti Maskvai ir Sankt Peterburgui“, - rašo „Kyiv Post“.
Baltieji rūmai ir Ukrainos prezidento kanceliarija anksčiau neatsakė į prašymus pakomentuoti.
D.Trumpo ir V.Zelenskio ankstesnė diskusija lėmė, kad praėjusią savaitę Romoje JAV pusė su Ukrainos prezidentu pasidalijo galimų ginklų Kyivui sąrašu, sakė trys su tuo susipažinę asmenys.
Per susitikimą su JAV gynybos pareigūnais ir NATO vyriausybių tarpininkais V.Zelenskis gavo sąrašą tolimojo nuotolio smogiamųjų sistemų, kurios potencialiai galėtų būti suteiktos Ukrainai perduodant jas trečiosioms šalims, pažymėjo „Financial Times“.
Tikėtina, kad šis susitarimas leistų D.Trumpui apeiti būtinybę gauti Kongreso pritarimą dėl tiesioginės JAV karinės pagalbos, leidžiant ginklų pardavimą Europos sąjungininkėms, kurios vėliau perduotų sistemas Ukrainai.
Vyko diskusijos dėl raketų „Tomahawk“ ir ATACMS
Nors „The Washington Post“ pranešė, kad penktadienį Baltuosiuose rūmuose vyko diskusijos dėl raketų „Tomahawk“ perdavimo, kol kas mažai tikėtina, kad Ukraina jų sulauks, nors šios raketos nesunkiai galėtų pasiekti Rusijos sostinę.
Du apie D.Trumpo ir V.Zelenskio pokalbį informuoti asmenys, susipažinę su JAV ir Ukrainos diskusijomis dėl karinės strategijos, „Financial Times“ sakė, kad vienas iš aptartų ginklų buvo kariuomenės taktinė raketų sistema, arba ATACMS.
Ukraina naudojo JAV tiekiamas ATACMS raketas, kurių veikimo nuotolis siekia iki 300 km, kad smogtų taikiniams Rusijos okupuotoje teritorijoje, o kai kuriais atvejais – giliau Rusijos teritorijoje. Raketos ATACMS gali būti paleidžiamos iš raketų sistemų HIMARS, kurias Joe Bideno administracija pristatė Ukrainai. Tačiau jos neskrenda pakankamai toli, kad pasiektų Maskvą ar Sankt Peterburgą.
Rusija ne kartą grasino pulti Vakarų taikinius, atsakydama į Vakarų tiekiamą pažangiąją ginkluotę Ukrainai, tačiau kol kas to nepadarė. Po to, kai praėjusių metų lapkritį Ukraina pirmą kartą panaudojo sistemą ATACMS smogti kariniams taikiniams Rusijos teritorijoje, Vladimiras Putinas pareiškė, kad karas „įgavo pasaulinio pobūdžio elementų“, ir atsakė bandomuoju eksperimentinės vidutinio nuotolio raketos „Orešnik“ paleidimu ant Dnipro miesto.
Rusijos prezidentas tuomet teigė, kad Maskva turi teisę „panaudoti savo ginkluotę prieš karinius objektus tų šalių, kurios leidžia naudoti savo ginklus prieš mūsų objektus, o tuo atveju, jei agresyvūs veiksmai bus eskaluojami, atsakysime taip pat ryžtingai ir simetriškai“.
Po ATACMS smūgių Rusija taip pat paskelbė atnaujintą savo branduolinės doktrinos versiją, kurioje sumažinta galimo panaudojimo riba.
Pakeitimai gali numatyti Rusijos pirmąjį branduolinį smūgį JAV, Jungtinei Karalystei ir Prancūzijai – trims NATO branduolinėms galybėms – kaip atsaką į Ukrainos smūgius Rusijai tokiais ginklais kaip ATACMS ir „Storm Shadow“ raketos, pastebima straipsnyje.
