Per Samarkande surengtą UNESCO Generalinės konferencijos sesiją Rusijos delegacijos atstovas pareiškė nepripažįstantis organizacijos ataskaitoje išdėstytos kritikos.
Diplomatas teigė, kad „ryžtingai atmeta nepagrįstus kaltinimus Rusijos atžvilgiu“. Pasak jo, UNESCO parengtas dokumentas esą yra šališkas.
Rusijos atstovas tvirtino, kad ataskaitoje nepaminėti, jo žodžiais, svarbūs aspektai: „nacizmo šlovinimas, rusų kalbos draudimas, tautinių mažumų teisių ribojimas, Ukrainos stačiatikių bažnyčios persekiojimas, taip pat istorinių paminklų naikinimas“.
UNESCO Generalinė konferencija Samarkande šiemet sutraukė daugiau kaip 190 valstybių narių delegacijas. Sesijoje pristatomos ir vertinamos ataskaitos apie kultūros paveldo apsaugą, švietimo ir žiniasklaidos laisvės situaciją konflikto paveiktuose regionuose, tarp jų – ir Ukrainoje.
Rusijos delegacijos komentarai nuskambėjo po to, kai organizacija dar kartą pabrėžė būtinybę saugoti kultūros paveldą ir užtikrinti žmogaus teises karo metu, o Ukrainos institucijos pateikė duomenis apie sistemingą Rusijos kariuomenės daromą žalą istoriniams objektams.
Supyko dėl savo nusikaltimų
Dėl beveik kasdienių Rusijos atakų tampa sudėtinga nustatyti tikrąjį jos agresijos padarytos žalos mastą. Laikinas kai kurių Ukrainos teritorijų okupavimas taip pat trukdo atlikti išsamų kultūros objektų sunaikinimo ar pažeidimo vertinimą bei dokumentavimą.
Ukrainos kultūros ir strateginės komunikacijos ministerija 2025 m. liepos 21 d. skelbia, kad dėl Rusijos ginkluotos agresijos prieš Ukrainą apgadinti ar sunaikinti 1528 kultūros paveldo objektai ir 2359 kultūros infrastruktūros įstaigos.
Tuo tarpu UNESCO 2025 m. birželio 25 d. patvirtino žalą 501 objektui, tarp jų – 151 religinei vietai, 262 istorinio ar meninio reikšmingumo pastatams, 34 muziejams, 33 paminklams, 18 bibliotekų, vienam archyvui ir dvejoms archeologinėms vietovėms.
UNESCO pažymi, kad kiekvienoje Ukrainos srityje rusų pajėgos yra sunaikinusios bent vieną kultūros ar istorinio paveldo objektą.
Skaičių skirtumai tarp ministerijos ir UNESCO kyla dėl skirtingų duomenų rinkimo bei tikrinimo metodų. UNESCO remiasi ne tik Ukrainos vyriausybės pranešimais, bet ir nepriklausomais šaltiniais, palydoviniais vaizdais bei savo atstovų vietoje atliktomis patikromis.
Be to, UNESCO sąrašas neapima tokių įstaigų kaip kultūros centrai ar meno mokyklos, o Ministerija skaičiuoja visas kultūros srities institucijas, kurios vienaip ar kitaip nukentėjo.
2025 m. vasario 25 d. Ukrainos Vyriausybė kartu su tarptautiniais partneriais pristatė RDNA4 – Ukrainos patirtos žalos ir atkūrimo poreikių vertinimą, parengtą pagal 2024 m. gruodžio 31 d. duomenis. Remiantis šia ataskaita, Ukrainos kultūros sektoriaus nuostoliai viršija 4 mlrd. JAV dolerių, o per artimiausią dešimtmetį šaliai reikės 10,5 mlrd. JAV dolerių kultūros ir turizmo infrastruktūrai atkurti bei atstatyti.
Praradimai milžiniški
Tačiau yra gerokai didesnių kultūros sektoriaus nuostolių vertinimų. 2024 m. vasario 29 d. tarptautinėje konferencijoje „United for Justice, United for Heritage“ tuometinis Ukrainos generalinis prokuroras Andrijus Kostinas pareiškė, kad šie nuostoliai siekia 19 mlrd. JAV dolerių.
Šis skaičius artimas UNESCO vertinimams, paskelbtiems tų pačių metų vasario 14 d. Pasak UNESCO, 19,5 mlrd. JAV dolerių sudaro pajamų praradimas kultūros ir turizmo sektoriuose, o 3,5 mlrd. JAV dolerių – tiesioginė žala kultūros objektams.
UNESCO taip pat prognozavo, kad Ukrainai per ateinantį dešimtmetį reikės apie 9 mlrd. JAV dolerių atkurti kultūros paveldą ir atgaivinti turizmą.
2025 m. ataskaitoje „Taikos pagrindų atkūrimas: UNESCO veikla Ukrainoje“ pateikiami dar niūresni skaičiai: 4,1 mlrd. JAV dolerių žalos kultūros objektams (palyginti su 3,5 mlrd. 2024 m.) ir net 29,3 mlrd. JAV dolerių prarastų pajamų kultūros ir turizmo sektoriuose.
Panašius duomenis patvirtina ir Kyjivo ekonomikos mokyklos tyrimas apie tiesioginę karo sukeltą infrastruktūros žalą. Jo išvadose teigiama, kad kultūros, sporto ir turizmo infrastruktūra patyrė 4 mlrd. JAV dolerių nuostolių.
Taigi, Rusijos atstovų teiginiai, esą šalis nepagrįstai kaltinama dėl kultūros paveldo objektų Ukrainoje naikinimo, skamba labai ciniškai ir neatitinka tiesos.
Kultūros paveldo naikinimas – tai ne tik karo veiksmai. Tai ir sąmoninga Rusijos pastanga ištrinti ukrainiečių tautos istorinę atmintį. Kiekviena nauja ataka kelia grėsmę ne tik žmonių gyvybėms, bet ir šalies kultūros paveldui, kuris jau patyrė milžiniškų nuostolių ir toliau yra naikinamas. Todėl atkūrimui reikalingos lėšos nuolat auga, o skaudžiausia tai, kad dalies kultūros objektų atstatyti nebebus įmanoma.
15min verdiktas: melas. Rusijos atstovų teiginiai, esą šalis nepagrįstai kaltinama dėl kultūros paveldo objektų Ukrainoje naikinimo, skamba labai ciniškai ir neatitinka tiesos.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
