Dar iki rinkimų, Rusijos užsienio žvalgybos tarnyba (SVR) buvo išplatinusi niekuo neparemtą dezinformaciją apie tai, kad ES neva planuoja okupuoti Moldovą.
„Šalies institucijos ciniškai apkaltino Rusiją, o ne Europos Sąjungą (ES), kišimusi į Moldovos politinius procesus, kurstydamos insinuacijas apie neegzistuojančią „Rusijos grėsmę“, – pareiškime sakė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova.
Rezultatais nepatenkinti rusai
Po rinkimų suskaičiavus balsus paaiškėjo, jog nuo 2021 metų valdžioje esanti prezidentės Maia Sandu vadovaujama Veiksmo ir solidarumo partija (PAS) surinko 50,03 proc. balsų ir gerokai lenkia antroje vietoje likusį prorusišką Patriotinį bloką, kuris gavo 24,26 proc. balsų.
Tokie rinkimų rezultatai, regis, netenkino Kremliaus, kuris dėjo labai daug pastangų, kad išlaikytų Moldovą savo įtakos zonoje.
Rusijoje pasirodžiusiose publikacijose cituojami Moldovos parlamento narės Marinos Tauber, išrinktos nuo dabar jau panaikintos prorusiškos „Šor“ partijos, pareiškimai.
Rinkimų apklausos ir skaičiai
Rusijos žiniasklaidoje aiškinama: „Moldovos gyventojų požiūris į eurointegraciją yra itin prieštaringas — pernai spalį vykusiame referendume tik užsienyje gyvenančių piliečių balsų dėka vyriausybei pavyko užsitikrinti minimalų pranašumą eurointegracijos šalininkų pusėje, už kurį agitavo dabartinė valdžia: už stojimą į ES balsavo 50,46 proc. piliečių, prieš — 49,54 proc. Tuo tarpu šalies viduje eurointegraciją palaikė tik apie 46 proc. rinkėjų.
Ir priduriama: „Jeigu anksčiau apie 70 proc. moldavų rėmė eurointegracijos kursą, tai dabar situacija pasikeitė“.
Iš tiesų per balsavimą praėjusių metų referendume vyko tikra drama. Spalio 20 d. per referendumą už tai, kad europinė integracija būtų įtraukta į Moldovos Konstituciją, balsavo 50,35 proc. piliečių, prieš – 49,65 proc. Skirtumas tesudarė 10 tūkst. balsų, o europinės integracijos šalininkų pranašumą užtikrino pirmiausia diaspora.
Proeuropietiška prezidentė M.Sandu tuomet kalbėjo apie „precedento neturintį išpuolį prieš šalies laisvę ir demokratiją“, kuomet referendumas buvo aptemdytas beprecedenčio Rusijos kišimosi.
Dabar Rusijoje manipuliuojama, esą tokie rezultatai atsirado, nukritus moldovų palaikymui ES kursui nuo 70 proc. iki referendume gautų skaičių. Tai netiesa.
2025 m. kovą bendrovė „iData“ paskelbė apklausos Moldovoje rezultatus: prisijungimą prie ES palaikė 58,6 proc. respondentų, o prieš pasisakė 32,5 proc. Tačiau net 54,7 proc. – atmetė Moldovos įstojimo į NATO idėją.
Birželio 30 d. paskelbti apklausos rezultatai jau rodė kiek kitokį vaizdą, – už stojimą į ES buvo 61,4 proc., prieš — 26,2 proc.
Apklausa, kurios rezultatai paskelbti rugsėjo 2 d., parodė, kad jei šiomis dienomis būtų rengiamas referendumas dėl stojimo į ES, už pasisakytų 63 proc., prieš — 26 proc.
Senos nuoskaudos
Buvęs Uždniestrės užsienio reikalų viceministras Igoris Šornikovas Rusijos žurnalistams aiškino, kad anksčiau Moldovoje eurointegraciją palaikė net iki 70 proc. gyventojų, tačiau pastaruoju metu šis skaičius mažėja.
Pasak jo, tokie rezultatai buvo fiksuoti 2020 m., kai valdžią perėmė M.Sandu, o vėliau smuko, nes ja nepasitikima.
Vis dėlto iš tikrųjų didžiausias palaikymas – 72 proc. – buvo pasiektas dar 2007 m.
Vėliau jis smarkiai krito, nes eurointegracijos idėją ėmė aktyviai naudoti populistiški ir korumpuoti politikai: tuometinis ministras pirmininkas Vladimiras Filatas bei valdančiosios partijos lyderis Vladimiras Plahotniukas.
V.Filatas buvo nuteistas 9 metams kalėjimo už korupciją (nors vėliau paleistas anksčiau laiko), o V.Plahotniukas nuo kaltinimų pabėgo į užsienį ir tik neseniai buvo išduotas Moldovai iš Graikijos.
Didžiausias nuosmukis užfiksuotas 2015 m., kai stojimą į ES palaikė tik 39,5 proc. apklaustųjų. Tačiau vėliau eurointegracijos idėja vėl tapo patrauklesnė ir 2019 m. palaikymas pasiekė 59 proc.
-
Ekspertas – apie rinkimus Moldovoje: stulbinantis rezultatas ir beprecedentis kišimasis iš užsienio
-
Proeuropinę kryptį užtikrinantys valdantieji Moldovoje: Rusija į kovą metė viską, ką turėjo
-
Rusijos propaganda proeuropietiškos partijos pergalę Moldovoje pristatė kaip jos pralaimėjimą
-
Rusija kaltinimus, kad bandė paveikti rinkimus Moldovoje, pavadino ciniškais
Ne pirmas kartas
M.Sandu, kuri 2020-aisiais įveikė Maskvos remiamą kandidatą, nutraukė bet kokius ryšius su Rusija ir po 2022 metų rusų surengtos invazijos į Ukrainą pateikė prašymą, kad jos šalis būtų priimta į ES.
Nuo to laiko ji nuolat tampa Rusijos rengiamų dezinformacijos kampanijų taikiniu.
Suklastota statistika tam naudojama jau ne pirmą kartą. Šių metų rugpjūčio pabaigoje internete paplito netikras infografikas, neva sukurtas Europos statistikos agentūros „Eurostat“.
Jame teigiama, kad po Diasporos kongreso Kišiniove net 74 proc. Moldovos diasporos Europoje esą jaučia neapykantą Moldovos prezidentei M.Sandu.
Iš tikrųjų tai melagiena – „Eurostat“ niekada neskelbė nei tokios apklausos, nei tokio infografiko savo oficialiuose kanaluose.
Laimėjimą vadina pralaimėjimu
Rusijos valstybiniai ir provyriausybiniai leidiniai visą naktį skelbė rezultatus kaip šalies opozicinių partijų pergalę, o televizijos kanalai akcentavo sukčiavimą.
Rusijos žiniasklaida, pasibaigus balsavimui, piešė visai kitokį vaizdą. Daugelyje leidinių pasirodė straipsniai, kuriuose teigiama, kad opozicinės partijos lenkia valdančiąją partiją.
Vėliau, paaiškėjus, kad prorusiškoms jėgoms nepavyko, buvo griebtasi argumento apie tariamą sukčiavimą.
Televizijos kanalas „Rossija 1“ jau 8.00 val. naujienų laidoje ėmė tvirtinti, kad rinkimų metu buvo sukčiaujama. Pusę laidos pasakojimo apie Moldovos rinkimus užėmė pasakojimas apie skundus dėl sukčiavimo.
Dar prieš pasirodant pirmiesiems rezultatams sekmadienio vakarą, propagandininkas Dmitrijus Kiseliovas „Rossija 1“ laidoje „Vesti Nedeli“ sakė:
„Proeuropietiška prezidentė, turinti Rumunijos pasą, M.Sandu neturi jokių teisinių priemonių išlaikyti daugumą parlamente. Tačiau M.Sandu reikia pergalės PAS partijai <...> Šiandien Moldovos rinkimuose buvo užfiksuoti grubių pažeidimų rekordai, kad ir toliau būtų vykdoma agresyvi antirusiška politika“.
Tačiau su tuo nesutinka tarptautiniai stebėtojai, atidžiai analizavę rinkimų eigą.
Po rinkimų paskelbtame tarptautinių stebėtojų pareiškime teigiama: „Moldovos parlamento rinkimai buvo konkurencingi ir suteikė rinkėjams aiškų pasirinkimą tarp politinių alternatyvų, tačiau procesą temdė rimti užsienio kišimosi, neteisėto finansavimo, kibernetinių atakų ir plačiai paplitusios dezinformacijos atvejai, nepaisant valdžios pastangų į tai reaguoti“.
Stebėtojai konstatavo, kad Moldovos teisinė bazė iš esmės atitinka tarptautinius standartus ir sudaro sąlygas demokratiniams rinkimams.
15min verdiktas: melas. Rinkimai Moldovoje nebuvo suklastoti.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
