Dabar populiaru
Publikuota: 2019 rugpjūčio 31d. 22:57

Rusija įtaką Afrikoje plečia pasitelkdama branduolinę energiją

„Rosatom“
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / „Rosatom“

Rusija bando išplėsti įtaką Afrikoje ir užsidirbti milijonus eurų besivystančioms šalims parduodama branduolines technologijas, kurios, pasak kritikų, greičiausiai neduos naudos vargingiausiai besiverčiantiems šių valstybių gyventojams.

„The Guardian“ rašo, kad per pastaruosius dvejus metus valstybinės branduolinės energetikos korporacijos „Rosatom“ atstovai susitiko su keliasdešimties Afrikos valstybių lyderiais.

Šiuo metu 29 mlrd. dolerių (26,18 mlrd. eurų) vertės reaktorių Egipte statanti kompanija sudarinėja sutartis su Uganda, Ruanda, Gana, Pietų Afrikos Respublika ir kitomis žemyno valstybėmis.

Susitarimą su „Rosatom“ dėl branduolinio reaktoriaus statybų yra sudariusi ir Nigerija, kiek mažiau ambicingos sutartys pasirašytos su Sudanu, Etiopija ir Kongo Respublika. Rusija Zambijoje įsteigė biurus, skirtus populiarinti branduolinę energiją.

Andriaus Vaitkevičiaus / 15min nuotr./Elektros laidai
Andriaus Vaitkevičiaus / 15min nuotr./Elektros laidai

Pasak „The Guardian“, branduoline energija susidomėjusioms Afrikoms šalims siūlomas dosnus paketas: paskolos ir ilgalaikio tiekimo sutartis. Pavyzdžiui, Rusija Egiptui paskolino 85 proc. sumos, reikalingos branduolinio reaktoriaus statyboms.

Savo ruožtu „Rosatom“ apmoko vietos specialistus keliose Afrikose šalyse.

Portalas pažymi, kad „Rosatom“ eksportuoja lengvojo vandens technologiją. Šiuo metu korporacija Bangladeše stato 13 mlrd. dolerių (11,73 mrld. eurų) vertės lengvojo vandens reaktorių. Tokie reaktoriai paprastai generuoja daugiau nei 1 000 megavatų, ir tik kelios Užsachario Afrikos valstybės yra pajėgios paskirstyti tokį energijos kiekį.

Branduolinės energijos rėmėjai tikina, kad ilgas branduolinių reaktorių statybos laikas leidžia vargingesnėms šalims sukurti savo infrastruktūrą. Tačiau branduolinės energijos ekspertė Nevine Schepers iš Tarptautinio strateginių studijų instituto mano, kad lengvojo vandens technologija netinkama daugumai Afrikos šalių.

Esą mažesnėms šalims, dar neišvysčiusioms elektros tinklų, būtų naudingesni mažesnės galios moduliniai reaktoriai.

Pigesnių reaktorių, kurie gamintų apie 300 megavatų, technologija vystoma Rusijoje, Kinijoje ir JAV. Savo ruožtu „Rosatom“ tikina, kad kainos atžvilgiu lengvojo vandens reaktoriai daugumoje regionų yra „aiškūs nugalėtojai“.

Nukentės vargingiausi

Pasak „The Guardian“, nerimaujama, kad brangūs „Rosatom“ projektai nebus naudingi vargingiausiai besiverčiantiems Afrikos gyventojams. Daugumoje pasaulio šalių energija generuojama didelėse, centralizuotose jėgainėse ir paskirstoma per nacionalinį elektros perdavimo tinklą. Toks modelis pritaikytas ir Afrikoje.

„Prieiga prie energijos yra prigimtinė žmogaus teisė, būtina oriam gyvenimui. Dauguma neturinčiųjų šios teisės gyvena Afrikoje. Tačiau į pelną orientuota branduolinė energija Afrikoje šią problemą tik padidins“, – teigia nevyriausybinė aplinkosaugos organizacija „Friends of the Earth“.

Pasak organizacijos, Afrikos žmonėms energetinį suverenumą galėtų suteikti tik demokratiškai reguliuojami mažo masto ir tarpusavyje sujungti elektros perdavimo tinklai. „Rosatom“ apkaltino „Friends of the Earth“ „kietosios linijos antibranduoliniu aktyvizmu“.

Ekspertai atkreipia dėmesį, kad nė vienas branduolinis projektas nebuvo užbaigtas, vykdomos tik dvi sutartys – su Egiptu ir Nigerija.

„Tie projektai – toli ateityje, tačiau Rusija ir „Rosatom“ aktyviai įkalbinėja Afrikos valstybes. Tai jiems – labai naudinga, nes sukuria darbo vietų namuose ir dešimtmečius trunkančius santykius“, – „The Guardian“ sakė N.Schepers.

Plečia įtaką Afrikoje

Šią vasarą paviešintoje Pentagono tyrimo ataskaitoje rašoma, kad Rusija plačiai naudoja propagandą ir dezinformaciją siekdama paveikti visuomenės nuomonę įvairiuose regionuose, įskaitant Afriką.

Anksčiau šiemet nutekinti dokumentai atskleidžia, kad Rusija siekia sustiprinti įtaką mažiausiai 13-oje Afrikos šalių užmegzdama santykius su jų vadovais, pasirašydama karinio bendradarbiavimo sutartis ir ruošdama naująją lyderių bei slaptų agentų kartą.

Misijai padidinti Rusijos įtaką žemyne vadovauja artimas prezidento Vladimiro Putino sąjungininkas Jevgenijus Prigožinas, kuriam priklauso privati karinė bendrovė „Wagner“. Jos samdiniai veikia Sirijoje ir Rytų Ukrainoje, pernai Centrinėje Afrikos Respublikoje (CAR) buvo nužudyti trys nepriklausomi rusų žurnalistai, rinkę informaciją apie bendrovės veiklą šioje šalyje.

TAIP PAT SKAITYKITE: Audringa „Putino virėjo“ J.Prigožino jaunystė: vagystės, išgertuvės su paaugliais ir kalėjimas

Remiantis nutekintais dokumentais, šios misijos tikslas – iš regiono išstumti JAV ir buvusias kolonijines galias Jungtinę Karalystę bei Prancūziją, taip pat malšinti „provakarietiškus“ sukilimus.

„The Guardian“ rašo, kad 2000-ųjų pradžioje V.Putino Afrika nedomino. Tačiau po 2014-ųjų Krymo aneksijos Vakarams skyrus sankcijas, Maskvai prireikė naujų geopolitinių draugų ir verslo galimybių.

„Facebook“ nuotr./„Wagner“ samdiniai Sirijoje
„Facebook“ nuotr./„Wagner“ samdiniai Sirijoje

Rusija CAR vykdo taikos palaikymo misiją. Ši šalis nutekintame dokumente apibūdinama kaip „strategiškai svarbi“ ir „buferinė zona tarp musulmoniškos šiaurės bei krikščioniškų pietų“. Esą ji leidžia Maskvai „plėsti įtaką žemyne“, o rusų kompanijoms pasirašyti vertingas sutartis, susijusias su gamtiniais ištekliais.

Gegužės pabaigoje Kremlius paskelbė siunčiantis grupę kariuomenės specialistų į Kongo Demokratinę Respubliką. Pasak atstovo spaudai Dmitrijaus Peskovo, jie prižiūrės rusišką karinę įrangą.

„The Guardian“ rašo, kad Maskva karinio bendradarbiavimo susitarimų yra pasirašiusi su 20 Afrikos šalių.

Komentarai: 24

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Gerumu dalintis gera
Skanumėlis

Video

00:12
00:51
00:48

Dabar tu gali

Parašykite atsiliepimą apie 15min