TIESAI REIKIA TAVO PALAIKYMO PRISIDĖK
Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą

Rusija meta Šiaurės Korėjai gelbėjimo ratą, kad tik šios režimas nebūtų nuverstas

Vladimiras Putinas
„Scanpix“/AP nuotr. / Vladimiras Putinas
Šaltinis: 15min
8
A A

Rusija patylomis didina savo ekonominę paramą Šiaurės Korėjai, taip mėgindama sukliudyti siekiams pašalinti Kim Jong Uną. Maskva baiminasi, kad jo nuvertimas sumenkintų Rusijos įtaką regione ir leistų JAV dislokuoti savo karius prie Rusijos rytinės sienos, rašo „Reuters“.

Nors Maskva norėtų pagerinti suskilinėjusius santykius su Vašingtonu ir tikisi, kad jai bus panaikintos sankcijos dėl Ukrainos, ji visgi stipriai priešinasi JAV užsienio politikai – aiškina, kad tai kišimasis į kitų šalių vidaus reikalus, teigia Rusijos diplomatai ir analitikai.

Maskva žaidžia sudėtingą dvigubą žaidimą – tyliai tiesdama Šiaurės Korėjai ranką ir gelbėdama nuo JAV vadovaujamų pastangų izoliuoti šalį ekonomiškai.

Rusija jau pyksta dėl NATO karinių pajėgų stiprinimo prie jos vakarinių sienų Europoje, tad dabar nenori, kad tas pats nutiktų ir su rytinėmis sienomis, „Reuters“ atskleidė šaltiniai.

Tačiau nors Rusijai svarbu apsaugoti Šiaurės Korėją, kuri kadaise buvo Sovietų Sąjungos satelitinė valstybė, ji neleidžia Pchenjanui elgtis kaip nori. Pavyzdžiui, Maskva parėmė griežtesnes Jungtinių Tautų sankcijas Šiaurės Korėjai dėl jos pastaruoju metu įvykdytų branduolinių bandymų.

Tuo pat metu Maskva žaidžia sudėtingą dvigubą žaidimą – tyliai tiesdama Šiaurės Korėjai ranką ir gelbėdama nuo JAV vadovaujamų pastangų izoliuoti šalį ekonomiškai.

Pavyzdžiui, Rusijos įmonė pradėjo tiekti internetą Šiaurės Korėjai – taip Pchenjanui atverdama antrą kelią į skaitmeninį pasaulį šalia Kinijos.

Dvišaliai prekybiniai mainai per pirmąjį 2017-ųjų ketvirtį padvigubėjo iki 31,4 mln. JAV dolerių. Maskva teigia, kad tai – padidėjusio naftos produktų eksporto rezultatas.

Šiemet mažiausiai 8 Šiaurės Korėjos laivai, kurie išplaukė iš Rusijos su degalų kroviniu, grįžo namo, nepaisant to, kad savo tikslu buvo nurodę kitas vietas. JAV pareigūnai teigia, kad taip Pchenjanas mėgina apeiti jam paskelbtas sankcijas.

Be to, Rusija, kuri su Šiaurės Korėja turi neilgą sausumos sieną, taip pat pasipriešino JAV vadovaujamai iniciatyvai namo išsiųsti užsienyje dirbančius šiaurės korėjiečius, kurių artimiesiems siunčiami pinigai padeda išsilaikyti ir režimui.

„Kremlius yra įsitikinęs, kad Šiaurės Korėjos valdžia turėtų sulaukti papildomų patikinimų, jog JAV nesirengia pakeisti režimo šalyje“, – „Reuters“ sakė Andrejus Kortunovas, kuris vadovauja Rusijos tarptautinių reikalų tarybai, glaudžiai susijusiai su šalies Užsienio reikalų ministerija.

„Režimo pakeitimo galimybė kelia rimtą nerimą. Kremlius supranta, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas yra neprognozuojamas. Jie saugiau jautėsi su Baracku Obama – nemanė, kad jis imtųsi kokių nors veiksmų, kurie labai pasunkintų situaciją. Tačiau su D.Trumpu jie dėl to nebėra tikri“, – aiškino jis.

D.Trumpas, kuris Kim Jong Uną pašaipiai vadina „žmogumi-raketa“, vykdančiu savižudišką misiją, praėjusį mėnesį Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje pareiškė, kad jeigu reikės, jis visiškai sunaikins Šiaurės Korėją.

Jis taip pat sakė, kad Kim Jong Unas ir jo užsienio reikalų ministras „ilgai netemps“, jeigu jie įgyvendins savo grasinimą sukurti branduolinę galvutę, kurią raketa galėtų nunešti iki JAV.

Strategiškai svarbi siena

Pekino ekonominiai ryšiai su Pchenjanu yra gerokai stipresni nei pastarojo ir Maskvos, tad Kinija yra galingesnis veikėjas besitęsiančioje branduolinėje krizėje. Tačiau kol Kinija mažina prekybą ir stoja tų pusėn, kurie laikosi griežtesnės linijos Šiaurės Korėjos atžvilgiu, Rusija savo paramą Pchenjanui didina.

Ekspertai teigia, jog taip daroma ne dėl to, kad Rusija būtų visiškai prieš režimo pakeitimą Šiaurės Korėjoje. Rusijos politikai ne kartą kaltino JAV rengiant vadinamąsias spalvotas revoliucijas buvusiose Sovietų Sąjungos šalyse, ir bet kokios JAV kalbos apie kurios nors šalies lyderio pakeitimą yra politiškai nepriimtinos Maskvoje.

„Zapad“ karinėse pratybose su Baltarusija praėjusį mėnesį buvo treniruojamasi pagal scenarijų, kaip Rusijos pajėgos padeda numalšinti Vakarų remiamą sukilimą, kurio metu nori atsiskirti dalis Baltarusijos.

Artėjant Rusijos prezidento rinkimams kovo mėnesį, Rusijos politikai vėl pradeda nerimauti dėl Vakarų kišimosi.

2011 m. Vladimiras Putinas apkaltino tuometinę JAV valstybės sekretorę Hillary Clinton mėginant pakurstyti neramumus Rusijoje, ir jis aiškiai davė suprasti norintis, kad JAV paliktų Kim Jong Uną ramybėje.

V.Putinas pareiškė suprantantis Šiaurės Korėjos nerimą dėl savo saugumo, kuris kyla dėl JAV ir Pietų Korėjos.

Nors praėjusį mėnesį V.Putinas pasmerkė Pchenjaną už „provokuojančius branduolinius bandymus“, jis taip pat pareiškė suprantantis Šiaurės Korėjos nerimą dėl savo saugumo, kuris kyla dėl JAV ir Pietų Korėjos.

Vladivostokas, strateginis uostamiestis, kuriame gyvena 600 tūkst. žmonių ir kuriame yra Rusijos Ramiojo vandenyno laivyno būstinė, yra vos už 100 km nuo sienos su Šiaurės Korėja. Tad Maskva karštai priešintųsi bet kokiems JAV pajėgų dislokavimams netoli savo sienų Rytuose.

Analitikai teigia, kad Rusija Šiaurės Korėjos virtimą branduoline valstybe (nors dar ir nebaigtą) laiko neišvengiamu dalyku – viskas, ko gali tikėtis Vakarai, tai kai kurių branduolinės programos elementų įšaldymas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Kim Jong Unas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Kim Jong Unas

Nieko asmeniško

A.Kortunovas nemano, kad Kremlius Kim Jong Uną gina dėl asmeninių simpatijų ar nuoširdžios paramos Šiaurės Korėjos valdžiai. Tai galima palyginti su pragmatiška parama Sirijos prezidentui Basharui al Assadui.

Maskvos pozicija motyvuota įsitikinimu, kad status quo daro Rusiją galingu geopolitiniu žaidėju krizės akivaizdoje, nes Maskva palaiko glaudžius ryšius su Pchenjanu, teigia A.Kortunovas. Lygiai taip, kaip parama B.al Assadui Rusijai suteikė daugiau svorio Artimuosiuose Rytuose.

Eksperto teigimu, Maskva suvokė, kad prarastų įtaką regione, jeigu Kim Jong Uno valdžia griūtų – kaip būtų nutikę ir Artimuosiuose Rytuose, jeigu islamistams kovotojams būtų pavykę nuversti B.al Assadą 2015 m.

Tai labai subtilus balansavimas, – sakė A.Kortunovas.

„Tai labai subtilus balansavimas“, – sakė A.Kortunovas.

„Viena vertus, Rusija nenori nutolti nuo tos linijos, kurios laikosi jos partneriai – ypač nuo Kinijos pozicijos Šiaurės Korėjos atžvilgiu, kuri vis griežtėja. Tačiau, kita vertus, politikai Rusijoje supranta dabartinę situaciją ir tai, kad Maskvos bei Pchenjano santykiai jų šalį pastato į ypatingą padėtį, net palyginti ir su Kinija“, – aiškino jis.

Jeigu JAV nuspręstų nuversti Kim Jong Uną jėga, eksperto teigimu, Rusija tikriausiai susidurtų su pabėgėlių ir humanitarine krize prie savo sienos, o Pchenjano turėti ginklai ir technologijos galėtų patekti į dar pavojingesnių veikėjų rankas.

Tad nors Rusija parėmė griežtesnes sankcijas Šiaurės Korėjai, V.Putinas nori padėti kaimyninės šalies ekonomikai ir palengva stumia ją į bendrus projektus su kitomis šalimis regione.

„Mums reikia palaipsniui integruoti Šiaurės Korėją į regioninį bendradarbiavimą“, – V.Putinas praėjusį mėnesį pareiškė Vladivostoke.

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Dakaras 2018

Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min