Rado ne tik karūną, bet ir pasą?
Visą pasaulį pribloškusi vagystė iš garsiojo muziejaus įvykdyta spalio 19-ąją vidury baltos dienos. Nusikaltėliai vos per kelias minutes pasiglemžė brangenybių, vertinamų 87,7 mln. eurų.
Įsilaužėliai užlipo ant pavogto krautuvo su ištraukiamomis kopėčiomis ir, panaudoję pjaustymo įrangą, pateko į galeriją, kur saugomi karališkieji brangakmeniai.
Leisdamiesi kopėčiomis ir sėsdami ant motorolerių, jie numetė deimantais ir smaragdais nusagstytą karūną, tačiau sugebėjo pavogti aštuonis kitus dirbinius, įskaitant smaragdų ir deimantų vėrinį, kurį imperatorius Napoleonas Bonapartas padovanojo savo žmonai Marijai Luizai.
Netrukus socialiniuose tinkluose pasipylė įrašai, neva nusikaltimo vietoje aptikta ne tik pamesta karūna, bet ir dar vienas netikėtas radinys. Apie tai užsiminė ir viena „Facebook“ vartotoja iš Lietuvos.
„Paskutinės naujienos: karališkųjų karūnų vagystės vietoje šalia Luvro buvo rastas ... rusiškas pasas. Baisu“, – spalio 21-ąją paskelbė ji.
Įraše panaudota ir nuotrauka, kurioje matyti Luvro muziejaus kampas su nusikaltimo „dalyviu“ krautuvu ir Rusijos pasu, neva buvusiu greta transporto priemonės.
Paskelbta prorusiškoje paskyroje
Šia nuotrauka su panašiais prierašais pastarosiomis dienomis dalijosi daugybė įvairių socialinių tinklų vartotojų, ji pasirodė kitur internete. Tačiau joje skelbiama informacija, kurią kai kur lydi ironiški komentarai apie Rusiją ir jos prezidentą Vladimirą Putiną, yra melas.
Socialinių tinklų vartotojai daro prielaidą, neva šią melagingą žinią apie paso radimą paskleidė Prancūzija, kėsindamasi užsipulti Rusiją ir V.Putiną kaip tariamai susijusius su vagyste.
Graikijos naujienų svetainė rusų kalba rua.gr paskelbė straipsnį, kuriame teigiama: „Kaip ir anksčiau įtarėme, Prancūzijos valdžia iš tiesų „rado“ rusų pėdsaką prie Luvro sienų. Nenuostabu, kad Europoje jau seniai galioja taisyklė: jei kas nors nutinka, tai – V.Putino kaltė.“
Atvirkštinė vaizdų paieška rodo, kad bene pirmiausiai pakeistas kadras pasirodė socialinio tinklo „X“ paskyroje „SpetsnaZ 007“ (adresu Alex_Oloyede2). Iš šio pavadinimo (trumpiniu спецназ rusiškai vadinamos specialiosios pajėgos) ir grafinės jo išraiškos – išskirtos raidės Z – nesunku suprasti, kad paskyra priklauso prorusiškų pažiūrų asmeniui.
Nuotrauka čia buvo publikuota jau spalio 19-osios vakarą su komentaru anglų kalba: „KĄ TIK: Prancūzijos valdžia šalia neseniai apiplėšto Luvro muziejaus Paryžiuje rado Rusijos pasą. Sąmoningas Putino karo aktas!!!“
Įrašas, jau sulaukęs daugiau nei 7,1 mln. peržiūrų, baigtas kombinacija „/s“ – interneto komunikacijoje tai reiškia, kad viskas, kas parašyta prieš tai, yra sarkazmas. Kai kurie nuotrauka pasidaliję internautai pridėjo, kad tai yra satyra, bet dauguma platino kaip tikrą naujieną.
Pametė daug ką, tik ne dokumentą
Nuotraukos analizė atskleidė, kad pasas į ją buvo „įklijuotas“ redagavimo programa.
Tinklalapis „NewsGuard“ išsiaiškino, kad originalios nuotraukos autorius – naujienų agentūros AFP fotografas Dimitaras Dilkoffas. Joje nematyti jokio Rusijos paso.
Apie faktą, kad nusikaltimo vietoje buvo rastas Rusijos (arba kitos šalies) pasas ar koks nors asmens dokumentas, kuris leistų numanyti nusikaltėlių pilietybę, nepranešė nei Prancūzijos, nei tarptautinė žiniasklaida.
Prancūzijos žiniasklaida citavo šaltinius policijoje, kad vagys įvykio vietoje paliko „du kampinius šlifuoklius, litavimo degiklį, benziną, pirštines, raciją, antklodę, geltoną liemenę“ ir šalmą.
Kultūros ministerijos po vagystės Luvre paskelbtame pranešime spaudai nurodyta, kad pabėgdami vagys paliko „savo įrangą ir vieną iš pavogtų daiktų – imperatorienės Eugenijos karūną“. Apie jokius dokumentus neužsiminta.
Šią melagieną paneigė Italijos faktų tikrinimo tinklalapiai „Open“, „Facta“.
15min verdiktas: melas. Nuotrauka su tariamai vagystės iš Luvro muziejaus vietoje rastu Rusijos pasu buvo paskelbta prorusiškoje „X“ paskyroje su sarkastišku paaiškinimu, neva pasas rastas siekiant apkaltinti V.Putiną. Šis kadras yra fotomontažas, sukurtas satyriniais ar propagandiniais tikslais.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
