Dabar populiaru
Publikuota: 2019 liepos 4d. 21:08

Sakartvelo analitikas: Rusija suprato, kad jos minkštoji galia neveikia kaip tikėtasi

Antra protestų Tbilisyje diena
AFP/„Scanpix“ nuotr. / Protestas Sakartvele

Sakartvelo analitikas Bidzina Lebanidzė tikina, kad pastarųjų savaičių protestai Tbilisyje turėjo įtakos ne tik šalies vidaus, bet ir užsienio politikai. Rinkimų sistemos pokyčiai prisidės prie Sakartvelo demokratizacijos, be to, sustiprės kartvelų noras siekti narystės Europos Sąjungoje. Pasak B.Lebanidzės, kilus protestams Rusija suprato, kad jos minkštoji galia Sakartvele neveikia taip, kaip tikėtasi.

Protestai Tbilyse prasiveržė birželio 20-ąją, kai šalyje lankėsi Rusijos parlamentarų delegacija. Vienas jų – prieštaringai vertinamas Sergejus Gavrilovas – į Tarpparlamentinės stačiatikybės asamblėjos dalyvius kreipėsi sėdėdamas simboliškoje Sakartvelo parlamento pirmininko vietoje.

TAIP PAT SKAITYKITE: Kaip protestai prieš Kremlių Sakartvele virto nepasitenkinimu valdančiaisiais?

Demokratiškesnis Sakartvelas

Rytų Europos studijų centre (RESC) vykusioje diskusijoje Brėmeno universiteto profesorius, Sakartvelo politikos instituto asocijuotas analitikas Bidzina Lebanidzė pasakojo, kad buvo įgyvendinta dalis protestuotojų reikalavimų: atsistatydino parlamento pirmininkas Iraklijus Kobachidzė, kitąmet parlamentas bus renkamas pagal proporcinę rinkimų sistemą.

Tačiau kol kas protestuotojų reikalavimams atsistatydinti nepakluso vidaus reikalų ministras Giorgi Gacharia. Kartvelai piktinasi policijos veiksmais prieš protestų dalyvius pirmąją demonstracijų dieną, kai buvo panaudotos ašarinės dujos, guminės kulkos bei vandens patranka. Pranešama, kad buvo sužeista 160 protestų dalyvių.

Pasak B.Lebanidzės, viena to priežasčių – artimi asmeniniai G.Gacharios santykiai su jokio oficialaus posto neužimančiu, tačiau de facto šalies vadovu turtuoliu Bidzina Ivanišviliu. Be to, vidaus reikalų ministro portfelis – svarbiausias Sakartvelo politikoje, todėl valdantiesiems labai svarbu, jog šią poziciją užimti jiems itin lojalus asmuo.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Bidzina Ivanišvilis
AFP/„Scanpix“ nuotr./Bidzina Ivanišvilis

Analitiko teigimu, šie protestai labai svarbūs ir Sakartvelo vidaus, ir užsienio politikai.

„Kalbant apie vidaus politiką, tai – naujo tipo protestai, daugiausia organizuojami pilietinės visuomenės atstovų ir Sakartvelo jaunimo.

Todėl Sakartvelo vyriausybė labiau bijo šių protestų ir padarė daug nuolaidų. Be to, šie protestai skiriasi nuo kitų, vykusių Sakartvele, tuo, kad pasitelkiamos tik socialinės medijos, nedalyvauja tradicinė žiniasklaida“, – teigė analitikas.

Jo teigimu, daugiausia protestai organizuojami socialiniame tinkle „Facebook“, nes tradicinėmis žiniasklaidos priemonėmis naudojasi vyriausybė ir politinės partijos, siekiančios įgyvendinti savo politinius tikslus.

Anot B.Lebanidzės, rinkimų sistemos pokytis prisidės prie šalies demokratizacijos.

Jis pabrėžė, kad nors protestuose dalyvauja tik keli tūkstančiai žmonių, juos palaiko didžioji dalis Sakartvelo populiacijos. Esą apie 50-60 proc. kartvelų yra nepatenkinti valdančiąja partija „Sakartvelo svajonė“.

Pasak B.Lebanidzės, protestuotojai jau kalba apie demonstracijų nutraukimą ir kitų pilietinio nepaklusnumo priemonių taikymą. Savo ruožtu dauguma opozicijos partijų yra pakankamai patenkintos sprendimu pakeisti rinkimų sistemą.

Pastūmėjo ES link

Kalbėdamas apie protestų poveikį užsienio politikai, B.Lebanidzė pabrėžė stiprų visuomenės nusiteikimą Rusijos atžvilgiu, nors šalies vyriausybės požiūris į kaimynę – labai pragmatiškas, grįstas ekonominiais ryšiais.

Įtampa tarp Rusijos ir Sakartvelo tvyro ilgus metus, 2008-ųjų rugpjūtį ji prasiveržė trumpu, bet intensyviu karu. Laimėjusi šimtus gyvybių nusinešusį konfliktą, Maskva nuo Sakartvelo atsiskyrusias Pietų Osetiją ir Abchaziją pripažino nepriklausomomis valstybėmis, įkūrė savo karines bazes. Tbilisis ir Vakarai pasmerkė šį žingsnį kaip neteisėtą karinę okupaciją.

„Nežinome, ko tikėtis iš Rusijos. Greičiausiai ji suprato, kad jos minkštoji galia Sakartvele neveikia taip, kaip ji tikėjosi, todėl ėmėsi ekonominių priemonių“, – RESC diskusijoje kalbėjo Sakartvelo analitikas.

15min primena, kad atsakydama į prieš Kremlių nukreiptus protestus Tbilisyje, Maskva uždraudė Rusijos oro linijų skrydžius į Sakartvelą ir sugriežtino kartveliško vyno importą. Buvusi Sakartvelo ambasadorė Chatuna Salukvadzė jau kreipėsi į lietuvius ragindama juos atvykti į šią šalį ir atgaivinti turizmą.

B.Lebanidzės teigimu, protestai ir Rusijos skirtos sankcijos sustiprino Sakartvelo siekį įstoti į Europos Sąjungą, šalis buvo dar labiau pastūmėta Europos link.

B.Lebanidzė: „Tai privers orientuotis į ES ir labiau dirbti dėl reformų. Kartvelai ir dabar labai proeuropietiški, nusiteikę prieš Rusiją.“

„Tai privers orientuotis į ES ir labiau dirbti dėl reformų. Kartvelai ir dabar labai proeuropietiški, nusiteikę prieš Rusiją“, – kalbėjo B.Lebanidzė.

2014 metais Tbilisis ir Briuselis pasirašė Asociacijos sutartį dėl Sakartvelo prisijungimo prie Bendrijos. Tačiau Europos Sąjungos entuziazmas nuslūgo, nepanašu, kad Sakartvelas greitu metu taps bloko nare.

B.Lebanidzė diskusijoje teigė, kad dauguma kartvelų yra pasiruošę sumokėti kainą dėl ekonominės nepriklausomybės nuo Maskvos. Šiuo metu Rusija yra svarbiausia Sakartvelo eksporto partnerė, kadangi, pasak analitiko, į jos rinką patekti lengviau nei į ES.

Vienija antirusiškas sentimentas

B.Lebanidzė pastebėjo, kad dauguma protestų dalyvių jauni ir gana progresyvūs, todėl atsiranda įtampa dėl progresyvių vertybių: pavyzdžiui, itin konservatyvuos jėgos kaltina juos „LGBT propagandos skleidimu“.

„Tačiau jie randa gudrių būdų, kaip tai išspręsti – koncentruojasi į antirusiškus sentimentus“, – pasakojo analitikas. Esą požiūris į Rusiją vienija ir tuos, kurių nuomonės kitais klausimais gali labai stipriai skirtis.

Todėl, pasak B.Lebanidzės, jaunuosius protestuotojus remia ir labai konservatyvi komunistinių laikų Sakartvelo inteligentija.

B.Lebanidzės teigimu, Sakartvelo Ortodoksų bažnyčia yra pati populiariausia institucija šalyje ir turi pakankamai didelę įtaką politikai. Ši Bažnyčia palaiko glaudžius ryšius su Rusijos dvasininkija.

„Nors turime bendrą religiją, yra aiškios ribos kalbant apie artimus politinius santykius su Rusija. Manau, kad Sakartvelo Bažnyčia tai suprato. <...> Prasidėjus protestams Bažnyčia galiausiai pripažino, kad Sergejaus Gavrilovo vizitas nebuvo gera idėja“, – RESC diskusijoje kalbėjo kartvelų analitikas.

B.Lebanidzė pastebėjo, kad Ortodoksų bažnyčios schizmos atveju, kai Ukraina atsiskyrė nuo Maskvos patriarchato, „ultrakonservatyvi Sakartvelo Bažnyčia bando balansuoti, tačiau šiame konflikte labiau palaiko Rusiją“.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Interviu

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Ekspertai pataria
Parašykite atsiliepimą apie 15min