Šaltiniai: NATO vadovas supykdė Europą

Aljanso diplomatai teigė, kad M.Rutte pareiškimas, jog Europos sąjungininkai galiausiai „susivienys“, kad atsakytų į D.Trumpo raginimą dislokuoti karines jūrų pajėgas Hormūzo sąsiauryje, keliose Europos sostinėse iššaukė aukščiausio rango pareigūnų pyktį.

Pažymima, kad tokie M.Rutte veiksmai padidino įtampą NATO viduje dėl to, kaip toli eiti darant nuolaidas Jungtinėms Valstijoms.

„Dėl to atsidūrėme tikrai keblioje ir nepatogioje padėtyje. Mes norime parodyti pasirengimą, bet taip pat tiesa, kad nesame pajėgūs kaip nors įsikišti“, – atskleidė vienas Europos Sąjungos diplomatas.

Markas Rutte / NICOLAS TUCAT / AFP

Europos sostinėse tvyrantis nerimas dėl konflikto, nuo kurio pradžios Artimuosiuose Rytuose kilo chaosas, o naftos ir dujų kainos šoktelėjo aukštyn, smarkiai kontrastuoja su M.Rutte elgesiu, kuris nuolat stengiasi nuraminti ir pagirti D.Trumpą, siekdamas išlaikyti JAV dalyvavimą kariniame aljanse.

NATO generalinis sekretorius mano, kad D.Trumpas daro viską, kad „užtikrintų saugumą pasaulyje“.

„Visiškai logiška, kad Europos šalims prireiks poros savaičių susitarti“, – anksčiau pažymėjo M.Rutte, turėdamas omenyje D.Trumpo reikalavimą prisijungti prie laivų palydos, turinčios užtikrinti saugumą Hormūzo sąsiauryje.

JAV prezidentas išpeikė NATO sąjungininkus už tai, kad jie iš karto nepakluso jo raginimui ateiti į pagalbą, pavadino juos „Bailiais“ ir įspėjo, kad be JAV NATO yra „POPIERINIS TIGRAS“!

„Mūsų“ ar „ne mūsų“ karas?

Trys Europos diplomatai iš NATO valstybių narių teigė, kad jiems nerimą kelia tai, jog M.Rutte komentarai skiriasi nuo daugumos Europos sostinių nuomonės.

Nors jie nemato priežasčių tiesiogiai kritikuoti D.Trumpą, jie taip pat nesutinka pritarti jo sprendimui dėl karo, sakė jie.

„Be to, šis karas... yra politiškai pražūtinga klaida jo dalyviams, – antradienį pareiškė Vokietijos prezidentas Frankas Walteris Steinmeieris. – Ir būtent tai mane labiausiai žlugdo: tikrai išvengiamas, nereikalingas karas“.

Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris / Lisi Niesner / REUTERS

Prancūzijos gynybos štabo viršininkas Fabienas Mandonas antradienį pažymėjo, kad JAV „tampa vis labiau nenuspėjamos ir net nesivargina mūsų informuoti, kai nusprendžia pradėti karines operacijas“.

„Tai turi įtakos mūsų saugumui. Tai turi įtakos mūsų interesams“, – pabrėžė jis.

Savo ruožtu NATO atstovas spaudai „Financial Times“ sakė, kad Aljansas atidžiai stebi padėtį Artimuosiuose Rytuose.

„NATO nedalyvauja kare Irane, tačiau atidžiai stebi padėtį, kad užtikrintų savo sąjungininkų saugumą. Generalinis sekretorius nuolat palaiko ryšį su sąjungininkų lyderiais“, – nurodė jis.

Nors Europos Sąjungos diplomatijos vadovė Kaja Kallas ir kiti aukšto rango pareigūnai pareiškė, kad konflikto Artimuosiuose Rytuose negalima vadinti „mūsų karu“, atsižvelgiant į jo didžiulį poveikį naftos ir dujų kainoms, pasigirsta vis daugiau nuomonių, kad vis tik tai – „mūsų karas“.

„Pasekmės yra mūsų, taigi konfliktas yra mūsų“, – pastebėjo vienas pareigūnas, kalbėjęs su „Financial Times“ žurnalistais.