Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2022 06 11, 22:59

„Starlink“ internetas: kaip E.Muskas pakeitė karo eigą Ukrainoje

Kiekvieną kartą, kai Oleksijus ir jo kolegos artileristai pataiko į rusų taikinį, jie turi dėkoti vienam asmeniui: Elonui Muskui, turtingiausiam pasaulio žmogui. Įsikūręs karštojoje fronto zonoje į pietus nuo strategiškai svarbaus Iziumo miesto karo nuniokotuose Ukrainos rytuose, Oleksijus, kuris saugumo sumetimais atsisakė nurodyti savo pavardę, dabar yra E.Musko bendrovei „SpaceX“ priklausančios palydovinio ryšio sistemos „Starlink“ naudotojas. Ši sistema stipriai pakeitė karo eigą Ukrainoje, rašo „Politico“.
Karas Ukrainoje
Karas Ukrainoje / AFP/ „Scanpix“ nuotr.

Planuodamas kontrpuolimą ar šūvį iš artilerijos pabūklo, Oleksijus skambina savo viršininkams ir paskutinę minutę duoda nurodymus per stačiakampį baltai pilką „Starlink“ palydovinį imtuvą, paslėptą negilioje duobėje apleisto namelio sode. Aukštųjų technologijų įranga prijungta prie triukšmingo generatoriaus, kuris veikia pusę dienos.

„Starlink“ naudojamas ne tik kariniams ryšiams palaikyti. Kiti Ukrainos 93-iosios mechanizuotosios brigados kariai kasdien užšifruotomis palydovinėmis žinutėmis praneša draugams ir šeimai, kad yra saugūs, nes prieš kelias savaites per intensyvų apšaudymą buvo nutrauktas vietinis mobiliojo ryšio tinklas.

Laisvu nuo darbo metu Oleksijus ir jo bendražygiai, naudodamiesi „Starlink“ interneto ryšiu, seka naujienas apie karo įvykius, o kai tarp artilerijos dvikovų būna pertrauka, slėpdamiesi bunkeriuose ir laukdami įsakymų, išmaniaisiais telefonais žaidžia „Call of Duty“.

„Ačiū tau, Elonai Muskai“, – pasakė Oleksijus netrukus po to, kai prisijungęs per „Starlink“ palydovus sužinojo, kad Joe Bideno administracija siųs Ukrainos kariuomenei tolimojo nuotolio raketas kovai su rusais.

„Tai yra būtent tai, ko mums reikia“, – pridūrė jis, kalbėdamas apie raketas.

Per pirmąsias 100 Rusijos invazijos į savo vakarinę kaimynę dienų žuvo tūkstančiai žmonių ir dar daugiau buvo sužeista. Dabar Ukrainos pajėgos dalyvauja sekinančiame kare su Rusijos kariuomene, kuri, nepaisant nesėkmių Kyjive ir jo apylinkėse, toliau slopina vietos pasipriešinimą šalies rytuose.

Nuo karo pradžios vasario pabaigoje Jungtinės Valstijos, Europos Sąjunga ir kitos NATO šalys Ukrainai skyrė milijardus dolerių karinės įrangos. Tačiau E.Musko „Starlink“, kurio pagrindą sudaro stalo dydžio palydovai, skraidantys net 130 mylių virš Ukrainos ir transliuojantys didelės spartos interneto ryšį, tapo netikėtu gelbėjimosi ratu šaliai tiek mūšio lauke, tiek kare dėl viešosios nuomonės.

„Sipa Press“/„Scanpix“ nuotr./„Starlink“
„Sipa Press“/„Scanpix“ nuotr./„Starlink“

Ukrainos bepiločiai lėktuvai, naudodamiesi „Starlink“, mėto bombas ant Rusijos priešakinių pozicijų. Netoli Rusijos sienos esančių apgultų miestų gyventojai palaikė ryšį su artimaisiais per šifruotus palydovus. Šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis, naudodamasis šiuo tinklu, reguliariai atnaujina informaciją milijonams savo socialinės žiniasklaidos sekėjų, taip pat rengia nuotolinius pokalbius su pasaulio politikais – nuo JAV prezidento Joe Bideno iki Prancūzijos vadovo Emmanuelio Macrono.

Mariupolio plieno gamykloje „Azovstal“ išsilaikę Ukrainos kariai galėjo palaikyti ryšį su savo vadais ir net su V.Zelenskiu, taip pat duoti tiesioginius vaizdo interviu žurnalistams, nes apgultoje gamykloje buvo įrengta „Starlink“ sistema.

Apskritai „Starlink“ ir Ukrainos naudojimasis palydovų tinklu tiek kariams, tiek civiliams sutrukdė Rusijos pastangoms atkirsti šią šalį nuo išorinio pasaulio. Be to, suteikė Kyjivui labai reikalingą pergalę prieš Maskvą konflikte, kurio pabaigos ženklų nematyti.

„Strateginis poveikis yra tas, kad tai visiškai sunaikino Vladimiro Putino informacinę kampaniją, – sakė brigados generolas Steve‘as Butowas, Pentagono Gynybos inovacijų Silicio slėnio technologijų padalinio kosmoso skyriaus direktorius. – Iki šios dienos jam niekada nepavyko nutildyti Zelenskio.“

Nuo karo pradžios vasario pabaigoje Jungtinės Valstijos, Europos Sąjunga ir kitos NATO šalys Ukrainai skyrė milijardus dolerių karinės įrangos.

Konfliktas Ukrainoje taip pat suteikė E.Musko ir „SpaceX“ pradedančiam veikti palydovų tinklui bandomąją ugnį, kuri sužadino daugelio Vakarų šalių kariškių apetitą.

Vadus sužavėjo bendrovės gebėjimas per kelias dienas pristatyti tūkstančius kuprinės dydžio palydovinių stočių į karo draskomą šalį ir išlaikyti jas prisijungusias, nepaisant vis sudėtingesnių Rusijos programišių atakų.

„Turime daugiau nei 11 tūkst. „Starlink“ stočių, kurios padeda mums kasdien kovoti visuose frontuose, – leidiniui „Politico“ sakė Ukrainos vicepremjeras Mychailo Fedorovas. – Esame pasirengę, net jei nėra šviesos, nėra interneto, per generatorius, naudojančius „Starlink“, atnaujinti bet kokį ryšį Ukrainoje.“

„Žvaigždžių karai“: mūšis dėl dangaus

Ukraina nėra vienintelė šalis, kuri mato palydovinio ryšio svarbą Rytų Europoje vykstančiame kare.

Likus vos valandai iki to, kai Rusijos kariai vasario 24 d. ankstyvą rytą pradėjo plataus masto puolimą, Kremlius sėkmingai įsilaužė į amerikiečių palydovinio ryšio paslaugų teikėją „Viasat“, kurio tinklu Ukrainos kariuomenė naudojosi ryšiui su fronto daliniais palaikyti, teigiama JAV, ES ir Jungtinės Karalystės žvalgybos ataskaitose.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Raketa, iškelianti „Starlink“ palydovus
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Raketa, iškelianti „Starlink“ palydovus

Ši kibernetinė ataka, kuri paralyžiavo šalies karinį ryšį ir taip pat atjungė tūkstančius kitų interneto vartotojų visoje Europoje, paspartino 2022 m. pradžioje pradėtas Kyjivo ir „SpaceX“ derybas dėl palydovinio tinklo atvedimo į šalį, teigia keturi su šiomis diskusijomis susipažinę pareigūnai.

V.Zelenskio vyriausybė suprato, kad interneto prieiga – tiek kariškiams, tiek civiliams gyventojams – bus labai svarbi būsimame kare.

Bendrovė „SpaceX“, kurios tikslas yra per ateinančius metus į vadinamąją žemąją Žemės orbitą iškelti daugiau kaip 40 tūkst. palydovų, greitai parengė maždaug 50 palydovų, kurie bus naudojami Ukrainoje. Tačiau dėl biurokratinių kliūčių, įskaitant oficialų vyriausybės patvirtinimą, reikalingą sistemai įjungti, diegimas sulėtėjo.

Tuomet užpuolė Rusija. Praėjus dviem dienoms po invazijos, vasario 26 d., M.Fedorovas, atliekantis ir šalies skaitmeninio sektoriaus ministro pareigas – tviteryje tiesiogiai kreipėsi į E.Muską, kad šis skubiai atsiųstų „Starlink“ įrangą. Po dviejų dienų pasirodė pirmoji siunta.

„Jie parašė Elonui tviteryje, todėl mes ją įjungėme“, – kovo 7 d. Kalifornijos technologijos institute susirinkusiems klausytojams sakė „SpaceX“ prezidentas Gwynne'as Shotwellas, kalbėdamas apie „Starlink“ atvykimą į Ukrainą.

Kas yra „Starlink“?

„Starlink“ nėra pirmasis komercinis palydovų tiekėjas, naudojamas mūšio lauke. Pirmojo Persijos įlankos karo metu JAV kariuomenė naudojosi privačiais tinklais – ši taktika tapo pagrindine konfliktų zonose visame pasaulyje.

Tačiau, pasak trijų karinių pareigūnų, kalbėjusių su anonimiškumo sąlyga, ir dviejų mokslininkų, tyrinėjusių „Starlink“, ši sistema – vienas iš daugelio šiuo metu kuriamų žemos orbitos palydovinių tinklų, įskaitant konkuruojantį ankstyvosios stadijos „Amazon“ projektą – išsiskiria tuo, kad ji gali atlaikyti rusų atakas.

„Scanpix“/AP nuotr./Elonas Muskas
„Scanpix“/AP nuotr./Elonas Muskas

Skirtingai nuo tradicinių aukštos orbitos palydovų, kurie skrieja tūkstančius mylių virš Žemės, pakimba virš vieno žemės taško ir siunčia radijo signalus, naujos kartos žemos orbitos palydovai remiasi daugybe kitų palydovų, veikiančių žvaigždyne. Dėl tokios konfigūracijos išjungti palydovą yra sunkiau ar net neįmanoma, nes užpuolikui reikėtų nustatyti visus palydovus vienu metu, kad sugriautų visą sistemą.

Be to, „Starlink“ yra lengviau pritaikoma nei alternatyvios sistemos, nes kiekvieno įrenginio kompiuterio kodą galima greitai pakeisti reaguojant į galimus įsilaužimus. Praėjusį mėnesį E.Muskas sakė, kad Kremlius „didina“ kibernetines atakas prieš jo tinklą, o „SpaceX“ ne kartą perrašė savo kodą, kad būtų vienu žingsniu priekyje Rusijos.

Teksaso universiteto profesorius Toddas Humphreysas, kuris gilinosi į „Starlink“ vidinę struktūrą ir konsultavosi su „SpaceX“ bei JAV kariuomene, sakė, kad sistemos šifravimo technologija taip pat pasirodė esanti atsparesnė, nei daugelis tikėjosi.

Kartu su kitais tinklo technologiniais pasiekimais, įskaitant didelės spartos interneto iš kosmoso teikimą, E.Musko palydovinė sistema yra esminis pokytis, susijęs su palydovų diegimu ir naudojimu konfliktų zonose.

„Tai visiškai aiškus pavyzdys, kad saugus atsarginis ryšys taps bet kokio šiuolaikinio karinio dalyvavimo gelbėjimosi ratu, – sakė T.Humphreysas. – Tai, kaip greitai „Starlink“ buvo įdiegta Ukrainoje, tiesiog stulbina.“

Visos akys nukreiptos į E.Muską

Kaip ir viskas, kas susiję su E.Musku – mįslinguoju milijardieriumi, kurio verslo interesai apima viską - nuo elektromobilių milžinės „Tesla“ iki pasiūlymo įsigyti socialinį tinklą „Twitter“, – taip ir tai, kaip „Starlink“ įranga pateko į Ukrainą, gaubia painiava ir gandai.

Netrukus po to, kai į Kyjivą buvo pradėta gabenti pirmoji įranga, Pietų Afrikos Respublikoje gimęs technologijų magnatas trumpai susirašinėjo žinutėmis su Ukrainos politiku M.Fedorovu. Jis taip pat kalbėjosi su V.Zelenskiu per „Zoom“ programą apie vykstantį diegimą ir pažadėjo apsilankyti Ukrainoje, kai tik baigsis karas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Karas Ukrainoje
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Karas Ukrainoje

Viešuose pareiškimuose bendrovė teigė, kad palydovinio ryšio sistemos Ukrainoje finansavimas, kuris, kaip apskaičiuota, siekia apie 15 mln. dolerių (14 mln. Eurų), o kiekvienas palydovinis imtuvas, vadinamas „Dishy McFlatface“, kainuoja 499 dolerius (465 eurų), buvo gautas beveik vien tik iš privačių šaltinių.

„SpaceX“ įsipareigojo apmokėti visą interneto prieigą, kuri už Ukrainos ribų gyvenantiems žmonėms kainuoja 110 JAV dolerių (102 eurų) per mėnesį.

Be „Starlink“, mums nėra jokio ryšio su išoriniu pasauliu.

Vis dėlto balandžio pradžioje Jungtinių Valstijų tarptautinio vystymosi agentūra pareiškė, kad, vykdydama projektą „Starlink“, nupirko daugiau kaip 1,3 tūkst. palydovinių antenų, o „SpaceX“ padovanojo dar 3,6 tūkst., stočių. Vėliau JAV federalinė agentūra iš savo pranešimo spaudai pašalino nuorodas į tai, kiek įrangos įsigijo Vašingtonas, tačiau „Politico“ patvirtino, kad įrangą iš JAV į Rytų Europą išsiuntė.

Agentūros atstovas spaudai sakė, kad ji yra dėkinga „SpaceX“ ir kitiems donorams, prisidėjusiems prie „Starlink“ projekto.

Pasak dviejų Europos pareigūnų, tiesiogiai susipažinusių su šiomis diskusijomis, kiti Vakarų sąjungininkai, įskaitant Prancūzijos ir Lenkijos vyriausybes, taip pat padėjo teikti logistinę paramą, įskaitant įrangos pristatymą į Ukrainą.

Vienas iš tų pareigūnų pridūrė, kad vadinamoji antžeminė stotis, t. y. aparatinė įranga, jungianti „Starlink“ palydovus su vietos interneto infrastruktūra, buvo įrengta kaimyninėje Lenkijoje, kad būtų išvengta Rusijos atakų.

Abu pareigūnai kalbėjo su anonimiškumo sąlyga, nes jie nebuvo įgalioti kalbėti viešai.

„Invazija įvyko ketvirtadienį, o kitą dieną Elonas sušaukė susitikimą ir pasakė: „Noriu, kad „Starlink“ veiktų virš Ukrainos“, – sakė JAV gynybos inovacijų padalinio atstovas S.Butowas.

„Sekmadienį ryšys jau veikė. Pirmadienį Ukrainoje atsirado 500 antžeminių stotelių. Iki tos pačios savaitės trečiadienio visos stotelės, išskyrus 25, veikė ir teikė duomenis realiuoju laiku, – pridūrė jis. – Tai nuostabu.“

Tačiau ne visa „Starlink“ įranga atvyko oficialiais kanalais.

Alisai Kovalenko, kuri po V.Putino invazijos įstojo į Ukrainos kariuomenę ir dabar kovoja 92-ojoje atskirojoje mechanizuotoje brigadoje netoli Rusijos sienos šiaurinėje Charkovo srityje, palydovinio ryšio anteną padovanojo grupė Ukrainos savanorių, kurie sutelktinėmis lėšomis nupirko sistemą ir pristatė ją tiesiai į fronto liniją.

„Be „Starlink“, mums nėra jokio ryšio su išoriniu pasauliu, – telefonu „Politico“ sakė A.Kovalenko. – Pastarosiomis savaitėmis neturėjome mobiliojo ryšio, nes savo sektoriuje persikėlėme iš miesto į kaimą. Nebuvo įmanoma paskambinti jokiais mobiliojo ryšio tinklais.“

Jos bendražygiai perdavė „Starlink“ slaptažodį vietiniams gyventojams, kad šie galėtų pranešti artimiesiems, jog yra saugūs.

Kuro įrangai maitinti visada trūksta. Per neseniai vykusią Rusijos artilerijos ataką palydovinė lėkštė netoliese esančiame lauke vos nebuvo sunaikinta. Kai kariai keičia pozicijas, jie turi atsargiai išardyti aukštųjų technologijų įrangą, mažus komponentus sudėti į krepšį, o lėkštę – į laukiantį automobilį.

Tačiau dokumentinių filmų režisierei A.Kovalenko galimybė palaikyti ryšį beveik su bet kuriuo pasaulio gyventoju per E.Musko palydovų sistemą yra dievo dovana, nors išlaikyti įrangą saugią ir veikiančią vykstant karui yra sudėtinga.

„Jei vyksta bombardavimas ir reikia greitai susikrauti daiktus, bėgti, vis tiek reikia laiko pasiimti „Starlink“, – sakė ji. – Su įranga reikia elgtis atsargiai. Tai ne tik krūva drabužių, kuriuos galite įmesti į automobilį.“

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min