Papildyta 11.17 val. Graikijos premjeras sekmadienį sakė, kad skolų prislėgta jo šalis yra pasiryžusi pati nuspręsti savo „likimą“ euro zonoje, piliečiams balsuojant paskubomis jo sušauktame referendume.
Papildyta 10.35 val. A.Cipras ką tik balsavo referendume. Žmonių apylinkėje, kur jis atidavė savo balsą, buvo tiek daug, kad Graikijos premjerui kelią iki balsadėžės skintis padėjo net keli žmonės. Abejonių, už ką jis balsavo, matyt, neturi niekas – A.Cipras pasisakė „prieš“ kreditorių reikalavimus.„Niekas negali ignoruoti liaudies, imančios savo likimą į savo rankas, pasiryžimo žinios“, – sakė jis, atidavęs savo balsą Atėnuose.
Papildyta 10.13 val. Balsavimo apylinkės nuo atokių Egėjo jūros salų iki šiaurinės sienos su ES nare Bulgarija atsidarė 7 val. vietos (ir Lietuvos) laiku ir veiks 12 valandų – iki 19 val. vietos laiku. Savo balsą referendume gali atiduoti beveik 10 mln. graikų.
Po pokalbių su ~10 graikų, man aišku tik viena – jie balsuos, abejingų nėra. #15minlt #greekreferendum pic.twitter.com/4l88NyWOuQ
— Jurgita Lapienytė (@lapienyte) July 5, 2015
Po sausį Graikijoje vykusių rinkimų į valdžią atėjo kairiosios „Syrizos“ valdoma koalicija – Graikijos gyventojai, pavargę nuo pastarųjų metų diržų veržimosi politikos, suteikė mandatą partijai, kuri pažadėjo nebetaupyti.
Tada prasidėjo sunkus derybų su Europa laikotarpis, mat „Syriza“ bent jau kol kas savo duotus pažadus tęsi. Nors tarptautiniai kreditoriai ne sykį pabrėžė, kad daugiau Graikijai nebepadės, jeigu pastaroji nesutiks su nauju taupymo planu, šalies vyriausybė nesitraukia – A.Cipras, likus vos kelioms dienoms iki antrojo pagalbos paketo pabaigos ir techninio šalies bankroto, paskelbė apie referendumą.
Visą savaitę įvairūs Europos Sąjungos pareigūnai bandė daryti jam spaudimą, ir sklandė gandai, kad A.Cipras atšauks referendumą.
Silpnumo ženklų jis parodė. Antradienį, kai kapsėjo paskutinės skolos TVF grąžinimo minutės, A.Cipras pareiškė sutinkąs su daugeliu kreditorių reikalavimų ir paprašė trečiojo pagalbos paketo.
Tačiau Vokietijos kanclerė Angela Merkel nesutiko leistis į derybas, kol nebus aiškūs referendumo rezultatai.
TAIP PAT SKAITYKITE: Kai skolos yra tokios didelės kaip Graikijos, jos tampa kreditorių problema
Trečiadienį A.Cipras, per televiziją kalbėdamas šalies gyventojams, paprašė jų kantrybės, pažadėjo, kad nė iš vieno nebus atimti atlyginimai ar pensijos. Jis pabrėžė, kad Graikija yra ir bus euro zonos narė, ir referendume balsuojama ne dėl narystės euro zonoje ar ES.
Penktadienį savo „Twitter“ paskyroje A.Cipras rašė: „Teisingumas yra mūsų pusėje. Mums pasiseks. Per sutelktumą, drąsą ir teisybę.“
We have justice on our side. We will succeed. With integrity, boldness and freedom. #Syntagma #OXI #Greferendum #dimopsifisma
— Alexis Tsipras (@tsipras_eu) July 3, 2015
Kai kurie pareigūnai Europos Sąjungoje Graikiją už nepaklusnumą nori bausti išstumdami ją iš bendrijos. Kiti žūtbūt nori išsaugoti tiek ES, tiek euro zonos vienybę, bijodami, kad nuostoliai bus kur kas didesni, nei prognozuoja ekonomistai.
A.Cipras paragino balsuoti „prieš“ kreditorių reikalavimus ir taip galutinai uždarė duris deryboms su skolintojais, kol neaiškūs referendumo rezultatai.
Jeigu referendumas įvyks ir žmonės sutiks su kreditorių reikalavimais, tai gali reikšti permainas vyriausybėje. Jeigu rezultatas bus neigiamas, Graikijos narystės euro zonoje klausimas taps kaip niekad aktualus ir opus.
Tačiau niekas nežino, kas bus toliau – tokio precedento Europos Sąjungoje nėra buvę ir net nelabai aiški šalies išstojimo iš euro zonos procedūra.
Kai kurie pareigūnai Europos Sąjungoje Graikiją už nepaklusnumą nori bausti išstumdami ją iš bendrijos. Kiti žūtbūt nori išsaugoti tiek ES, tiek euro zonos vienybę, bijodami, kad nuostoliai bus kur kas didesni, nei prognozuoja ekonomistai.
Graikai vokiečiams atrodo taip – duokit pinigų arba nusišausiu. @ianbremmer #15minlt pic.twitter.com/TQW0d7Uw9V
— Jurgita Lapienytė (@lapienyte) July 4, 2015
Didžiausi Graikijos skolos, kuri viršija 320 mlrd. eurų, turėtojai yra Vokietijos ir Prancūzijos bankai (bendra paskola Graikijai sudaro maždaug trečdalį visos skolos). Jie ir nukentėtų labiausiai.
Ekonomistai argumentuoja, kad Graikijos išstojimo iš euro zonos padariniai nebūtų dideli – rinkos sunerimtų, bet tik trumpuoju laikotarpiu, galiausiai situacija stabilizuotųsi, Graikija, įsivedusi naują valiutą, taip pat atsigautų.
Tačiau ekonominiai nuostoliai gali būti labai menki, palyginus su žala, kurią atneštų šalies pasitraukimas iš euro zonos ar net Europos Sąjungos.
„Troikos“ (Europos Komisijos, Europos centrinio banko ir Tarptautinio valiutos fondo) kritikai skeptiškai vertina ne tik griežtas taupymo priemones, bet ir jų požiūrį į demokratiją. Graikai pasakoja, kad jų argumentų prie derybų stalo nelabai buvo klausoma – kreditoriai nesutiko daryti beveik jokių pakeitimų savo pateiktame taupymo plane, graikų pasiūlyti alternatyvūs pinigų šaltiniai jiems nepatiko.
Pavyzdžiui, graikai papildomų pajamų norėjo gauti padidinę pelno mokestį, įvedę vienkartinį pelno mokestį daug uždirbusioms įmonėms.
Graikija prašė palikti galioti mažesnį PVM tarifą saloms, bijodama, kad jių gyventojai nevyktų apsipirkti į Turkiją.
Tačiau Briuseliui tai nepatiko – liepė Atėnams grįžti su geresniu pasiūlymu. Graikija pasiūlė referendumą, o A.Cipras rėžė, kad Europa bando palaidoti demokratiją ten, kur ji gimė.
Tiesa, savaitgalį optimizmo į diskusijas apie Graikijos likimą įliejo ES Tarybos prezidentas Donaldas Tuskas. Pasak jo, tikslas, nepaisant referendumo baigties, yra išlaikyti Graikiją Europos Sąjungoje
Balsavimo teisę turi apie 9,9 mln. graikų.
