Taip nutiko pirmą kartą: kaip audra socialiniuose tinkluose virto tragedija Ispanijos Seutoje

„Seuta nebegali to tverti“, – komentaruose prie vaizdo įrašų pridūrė laikraščio „El Faro de Ceuta“ komanda.

Tačiau kitoje sienos pusėje šis klipas sukėlė visiškai kitokį atgarsį. Po to, kai buvo apkarpytas ir perpublikuotas arabų kalba, jis atrodė lyg kvietimas. Moterys šypsojosi, rodė taikos ženklus ir kelė nykščius į viršų, o svarbiausia – vaikštinėjo niekieno netrukdomos.

Vaizdo įrašas suveikia lyg patvirtinimas kelias savaites socialiniuose tinkluose sklandžiusiems gandams, pagal kuriuos neseniai Ispanijos Aukščiausiojo Teismo priimtas sprendimas reiškia, jog nelegaliai jūra atvykę migrantai gali likti šalyje. Kaip klaidingai socialiniame tinkle „Facebook“ pareiškė vienas vartotojas: „Seuta atvėrė vartus“. Tačiau iš tikrųjų migrantams po teisminės peržiūros vis dar grėsė išsiuntimas namo.

Finbarr O'Reilly/ „The New York Times“/Migrantai Seutoje

Ši ir panašios reakcijos į įrašus su dviem plaukikėmis buvo svarbi dezinformacijos lavinos dalis, kurią ekspertai apibūdino kaip vieną iš ryškiausių pavyzdžių, kai socialiniai tinklai tiesiogiai prisidėjo prie tragedijos realiame pasaulyje.

Liepos 30 d. tūkstančių tūkstančiai žmonių, kurių dauguma nepagrįstai pasitikėjo socialiniuose tinkluose išpopuliarėjusiais gandais, ėmė plūsti į Seutą, sukurdami gyvą žmonių bangą, nubloškusią valdžios institucijų pareigūnus abiejose sienos pusėse.

Žuvo maždaug 90 žmonių, didelė dalis jų nuskendo. Kilęs chaosas tik dar labiau įkaitino ir taip aršias diskusijas Europoje ir už jos ribų dėl nelegalios migracijos bei ją skatinančių ekonominių ir socialinių veiksnių.

„Viskas prasidėjo nuo triukšmo, – prisiminė Moustafa Ayadas, tarptautinės organizacijos „Strateginio dialogo institutas“, stebinčios grėsmes internete, analitikas, turėdamas omenyje įsiplieskusias diskusijas, – O paskui viskas virto tikra lavina“.

Reuters/Scanpix/Seuta

Beveik tris savaites milijonai įrašų „Facebook“, „Instagram“, „WhatsApp“, „TikTok“ ir „Telegram“ platformose mirgėjo spėlionėmis, kaip Ispanijos teismo sprendimas padidino galimybes pasiekti šios šalies teritoriją, pažymėjo M.Ayadas ir kiti tyrėjai, analizavę, kas išprovokavo tos dienos įvykius.

Panašu, kad tokio pobūdžio turinys plito tarsi savaime, misdamas kunkuliuojančiu daugumos Maroko ir kitų Afrikos dalių gyventojų nevilties jausmu, stumiančiu ieškoti ekonominių galimybių Europoje. Tą beviltiškumą vėliau išnaudojo žmonių kontrabanda užsiimančios internetinės grupuotės, socialiniuose tinkluose „Facebook“ ir „WhatsApp“ siūliusios pagalbą tiems, kurie svarstė savo šansus kirsti sieną.

Liepos pabaigoje įrašų skaičius ženkliai išaugo. Vis daugiau, nors sąlyginai dar visai nedidelis skaičius žmonių pabandydavo apiplaukti fizines užtvaras, kurios nusidriekia į jūrą palei pietinį Seutos kraštą. Tų, kuriems pavyko, nuotraukos tik sukėlė dar daugiau aistrų ir įkvėpė pabandyti kitus.

Neaišku, ar Ispanijos ir Maroko valdžios institucijos bei pačios platformos žinojo apie internete užsisukusį masinį judėjimą, ar išreiškė kokį nors dėl to kilusį susirūpinimą iki liepos 30 d. popietės, kai dvi valstybes skiriančią sieną bandė įveikti nesibaigiantys migrantų būriai.

Ispanijos faktų tikrinimo platforma „Maldita.es“ įvertino, kad tą dieną mažiausiai 215 „Facebook“ paskyrų paskelbė visiškai identiškus pranešimus apie Aukščiausiojo Teismo sprendimą, klaidingai tvirtindamos, jog nė vienas asmuo, perplaukęs į Seutą ar į kitą Ispanijos anklavą prie Maroko krantų – Meliliją – nebus išsiųstas atgal.

Toks informacijos kartojimas leido manyti, kad tai buvo koordinuotos pastangos skleisti informaciją, kuria vėliau, atrodo, nieko neįtariantys vartotojai dalijosi toliau.

Sergey Ponomarev/ „The New York Times“/Migrantai Seutoje

Kaip išskyrė Ispanijos faktų tikrinimo platforma, viena iš labiausiai žinomų paskyrų, pasidalinusių šiuo pranešimu, priklausė Youssefui Belhaissiui, Maroko tarpžinybinės žmogaus teisių delegacijos, įsikūrusios šalies sostinėje Rabate, atstovui spaudai. Pats Y.Belhaissis, turintis 1,3 mln. sekėjų socialiniame tinkle „Facebook“, neatsakė į prašymą pateikti komentarą.

Gandai jau seniai daro įtaką migrantų maršrutų į užsienio šalis pasirinkimui, kurį lydi nenuspėjama rizika. Socialiniai tinklai šį procesą tik paspartino, teigė Oslo taikos tyrimų instituto migracijos ekspertas Jorgenas Carlingas.

„Net jei Aukščiausiojo Teismo sprendimas ir neturėjo reikšmingos įtakos, – pastebėjo jis, – gandams jis suteikė tą kruopelę tiesos, dėl kurios jie tapo kur kas labiau patikimi“.

Kai kurios šešėlinės „Facebook“ ir „WhatsApp“ grupės, anksčiau siūliusios pagalbą nelegaliai gabenant žmones į Europą, turėjo daugiau nei 100 tūkst. sekėjų. Kelios iš jų naudojo arabiško žodžio „harraga“ (liet. degintojai, siejant su dokumentų ar metaforiniu tiltų deginimu peržengiant kitos šalies sieną) variacijas – tai žargonas, kuriuo apibūdinami neteisėtai sieną kertantys asmenys.

Viena grupė socialiniame tinkle „Facebook“ buvo susieta su kita platformoje „WhatsApp“ veikiančia grupe, pasivadinusia „Kelias į Seutą“ ir naudojančia plaukiko jausmaženklį.

Anot tyrėjų, šios grupės dalijo patarimus, suteikė žemėlapius, įrangą ir netgi pavežėjimo paslaugas į arčiau sienos esančius miestus.

Finbarr O'Reilly/ „The New York Times“/Migrantai Seutoje

Ispanijos vidaus reikalų ministerija savo pareiškime pabrėžė, kad prekybos žmonėmis tinklai „pasinaudojo teismo sprendimu, siekdami paskatinti nelegalių migrantų, daugiausia jaunimo, antplūdį“.

Išsiaiškinta, kad kai kurias iš tokių grupių administravo asmenys, naudojantys Alžyro telefono numerius, tačiau nebuvo rasta jokių įrodymų, jog į šį procesą būtų įsitraukusi kokia nors kita valstybė.

„Buvo galima pastebėti šiuos raginimus veikti – be to, jie sprendė logistikos klausimus, – o pati veikla buvo labiau orientuota į siekį pasipelnyti iš susiklosčiusios situacijos, nei į organizuotus vyriausybės ar užsienio jėgų veiksmus, – įvertino Marcelino Madrigalis, Ispanijos dezinformacijos ekspertas. – Ten veikusios grupės buvo skirtos koordinavimui, tarytum būtų norėta organizuoti eiseną.“

Bendrovė „Meta“, kuriai priklauso „Facebook“, „WhatsApp“ ir „Instagram“, savo pareiškime nurodė, kad subūrė komandą, kuri stebėjo krizės Seutoje eigą, ir esą pašalino „turinį, pažeidžiantį mūsų taisykles, įskaitant turinį, kuriame siūloma teikti, palengvinti ar ieškoti nelegalių migrantų gabenimo paslaugų“.

Kai kurios iš šių paskyrų tebėra aktyvios ir po tragedijos tapo diskusijų forumais tiems, kurie desperatiškai bando sužinoti savo artimųjų, negrįžusių po migrantų protrūkio Seutoje, likimą.

„Tai mano tėvas, jis dingęs nuo ketvirtadienio ir nėra jokių žinių“, – teigiama viename įraše, prie kurio prisegta nuotrauka ir pridėtas telefono numeris Maroke, jei atsirastų kas nors, turintis bet kokios informacijos apie dingusįjį.

„Zumapress“/„Scanpix“/Migrantų krizė Seutoje

Nuo pat pradžių pamatus krizei paklojo iškraipyta informacija apie Aukščiausiojo Teismo sprendimą, priimtą byloje dėl į Seutą atplaukusio migranto. Pagal Ispanijos įstatymus valdžios institucijos gali nedelsdamos išsiųsti bet kurį asmenį, bandantį įveikti fizines kliūtis, kad patektų į šalį, tačiau teismas nusprendė, jog tiems, kurie kliūties neįveikė – pavyzdžiui, plaukdami per atvirą jūrą – turėtų būti taikoma teisminė peržiūra.

Šis sprendimas priimtas birželio pabaigoje, o paskelbtas liepos 8 d. Socialiniuose tinkluose Maroke įsiplieskusiose diskusijose šie niuansai tiesiog dingo. Laikui bėgant, tarsi žaidžiant „sugedusį telefoną“, sprendimas buvo pateiktas kaip reikšmingas posūkis Ispanijos imigracijos politikoje, nors iš tiesų bet kuris į šalį patekęs asmuo vis tiek būtų išsiųstas, jei negalėtų pagrįsti savo prašymo suteikti pabėgėlio statusą.

Pasak Marouane'o Lamharzio Alaoui, vaizdinio turinio analizės įmonės „Firassa AI“ įkūrėjo, įrašai su dviem jaunomis plaukikėmis buvo peržiūrėti daugiau nei 32 milijonus kartų.

Tuo tarpu, kaip pastebėjo jis, „TikTok“ platformoje publikuotas įrašas prancūzų kalba, kuriuo buvo siekiama ištaisyti klaidingai skelbiamą informaciją apie tariamą sienos atidarymą, peržiūrėtas mažiau nei 2 tūkst. kartų.

„Instagrame“ mačiau vaizdo įrašus, kuriuose buvo tvirtinama: „Jie tau padės, jie neišatsiųs tavęs atgal“, – laikraščiui „The New York Times“ telefonu duotame interviu pasakojo vienas iš sieną perėjusių asmenų. Jis sutiko kalbėtis su sąlyga, kad bus nurodytas tik jo vardas ir tėvavardis – Achrafas Benas Ahmedas.

Kaip pasakojo vyras, iš centrinės Maroko dalies jis atvyko traukiniu liepos 29 d. Tada nusipirko hidrokostiumą, plaukmenis ir nuplaukė 12 kilometrų iki Seutos.

Praėjus vos kelioms dienoms po masinio migrantų antplūdžio, dauguma į Seutą patekusių žmonių sugrįžo į Maroką. Dalis likusiųjų, tarp jų ir Achrafas, prisipažino, kad slepiasi miškais apaugusioje Seutos dalyje ir į miestą išeina tik nusipirkti maisto. Jis vis dar nepraranda vilties patekti į Europą, nors ankstesni trys jo bandymai buvo nesėkmingi.

„Tikiuosi, kad Dievas mums padės“, – vylėsi jis.

„Zumapress“/„Scanpix“/Seuta

Krizei nuslūgus, imta kelti klausimus, ar šis sujudimas internete neturėjo tapti pavojaus signalu. M.Madrigalis dėl to kaltino „vyriausybių atsakomybės stoką“ ir „platformų įžūlumą“, nes jos nesugeba kontroliuoti savo platinamo turinio.

„Čia niekas neprisiima atsakomybės“, – tęsė jis, turėdamas omenyje „Meta“ generalinį direktorių Marką Zuckerbergą.

„Ponas Zuckerbergas? Maroko vyriausybė? Ispanijos valdžia?, – klausė ekspertas. – Jei neidentifikuosime, tai gali pasikartoti.“

Šis straipsnis buvo publikuotas laikraštyje „The New York Times“.