Žurnalistams pavyko išsiaiškinti, kad nuo plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios trys Rusijoje registruotos įmonės, priklausančios H.Proglio ir jo šeimai, uždirbo daugiau nei 600 mln. rublių (apie 6,57 mln. eurų dabartiniu kursu), o pats H.Proglio kas keletą mėnesių vis dar lankosi Maskvoje.
Jis taip pat palaiko glaudžius ryšius su Prancūzijos elitu – įskaitant buvusį prezidentą Nicolas Sarkozy ir dabartinį prezidentą Emmanuelį Macroną. H.Proglio anksčiau vadovavo valstybės valdomam energetikos milžinui „Électricité de France“, tačiau buvo atleistas dėl kaltinimų korupcija.
Prokurorai įtarė kyšininkavimu
H.Proglio, gimęs 1949 metais, yra viena ryškiausių figūrų Prancūzijos politiniame ir verslo elite. 2009–2014 m. jis vadovavo valstybinei energetikos milžinei „Électricité de France“ (EDF), tačiau jo karjera ne kartą atsidūrė viešumoje dėl prieštaringų ryšių su Rusijos valstybinėmis institucijomis.
Dar eidamas vadovaujamas pareigas „Électricité de France“, H.Proglio dažnai sulaukdavo žiniasklaidos dėmesio dėl savo verslo santykių su Kremliaus kontroliuojamomis struktūromis. Jo veikla buvo ne kartą tirta, tačiau tai nesutrukdė jam išlikti įtakingu veikėju Prancūzijos verslo sluoksniuose.
Nepaisant viešai reiškiamos paramos Ukrainai ir glaudaus Prancūzijos bendradarbiavimo su Kyjivu, H.Proglio atvejis kelia rimtų klausimų dėl interesų konflikto ir verslo elito ryšių su Rusija karo kontekste.
2023 m. rugsėjo 14 d. Prancūzijos Nacionalinės finansinių nusikaltimų prokuratūros pradėto tyrimo metu policija atliko kratas H.Proglio namuose ir biure.
Biuras vis dar buvo įsikūręs „Électricité de France“ priklausančiame pastate, nors pats H.Proglio jau seniai nebėjo oficialių pareigų įmonėje.
Buvusiam „Électricité de France“ vadovui buvo pateikti kaltinimai dėl korupcijos ir neteisėto bendrovės lėšų naudojimo. Įtarimai daugiausia susiję su sutartimis, kurios buvo sudarytos be konkurso – komunikacijos, strateginio konsultavimo, rizikos valdymo ir lobizmo srityse.
Tyrimą dar labiau paaštrino seife rasta 300 tūkst. eurų grynaisiais. Prokurorai siekė, kad H.Proglio būtų skirta dvejų metų lygtinė laisvės atėmimo bausmė ir 200 tūkst. eurų bauda. Tačiau galiausiai tiek H.Proglio, tiek „Électricité de France“ buvo išteisinti.
Kremliaus bičiulis
Dar eidamas „Électricité de France“ vadovo pareigas, H.Proglio ėmė rodyti ypatingą susidomėjimą bendrais projektais su Rusija.
2010 m., per tuometinio Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo vizitą Prancūzijoje, Rusijos elektros tinklų operatorius „Holding MRSK“ (dabar – „Rosseti“) pasirašė bendradarbiavimo sutartį su „Électricité de France“.
2011 m. vasarą, per 15-ąjį Sankt Peterburgo tarptautinį ekonomikos forumą, abiejų bendrovių vadovai pasirašė strateginės partnerystės susitarimą. Ceremonijoje dalyvavo ir prezidentas D.Medvedevas, ir tuometinis Prancūzijos užsienio prekybos ministras Pierre’as Lellouche’as.
Po susitarimo „Électricité de France“ dukterinė įmonė Rusijoje – „ERDF Vostok LLC“ – perėmė Tomsko elektros skirstymo bendrovės TRK valdymą. Nors sutartis Rusijos iniciatyva buvo nutraukta 2014 m., pati dukterinė įmonė oficialiai likviduota tik 2022 m. spalį.
2010 m. projektas tebuvo pirmasis platesnėje H.Proglio iniciatyvų grandinėje, kurios tikslas – glaudžiau integruoti Rusijos valstybinius monopolius į Prancūzijos energetikos sektorių.
2011 m. Sočyje vykusiame Tarptautiniame investicijų forume „Électricité de France“ pasirašė susitarimą dėl 15 proc. dalies įsigijimo jūrinėje „South Stream“ dujotiekio atkarpoje. Ceremonijoje dalyvavo ir tuometinis Rusijos ministras pirmininkas Vladimiras Putinas.
2012 m. per Sankt Peterburgo tarptautinį ekonomikos forumą H.Proglio kartu su „Gazprom“ generaliniu direktoriumi Aleksejumi Milleriu pasirašė bendradarbiavimo sutartį dėl dujinės energetikos plėtros Europoje. Pagal susitarimą abi bendrovės planavo 50/50 principu kartu statyti arba įsigyti naujas bei esamas dujines elektrines, o vieninteliu šių jėgainių kuro tiekėju būtų tapusi „Gazprom“.
Ilgiausias H.Proglio bendradarbiavimas su Rusijos energetikos sektoriumi buvo susijęs su branduoline pramone. Jo pradžią žymėjo 2010 m. pasirašytas susitarimas tarp „Électricité de France“ ir „Rosatom“.
Maždaug tuo pačiu metu H.Proglio tapo vienu iš Rusijos valstybinio branduolinės energetikos milžino tarptautinių projektų valdybos narių.
Savo dalyvavimą „Rosatomo“ veikloje jis teisino tuo, kad ši įmonė buvo pagrindinė „Arabelle“ turbinų, naudojamų Rusijos atominėse elektrinėse, užsakovė.
2014 m. H.Proglio pasitraukė iš „Électricité de France“ generalinio direktoriaus pareigų ir tapo gynybos koncerno „Thales“ valdybos pirmininku. Tačiau būtent glaudūs ryšiai su Rusija jam sutrukdė išlikti šiame poste.
„Thales Group“ – vienas svarbiausių Prancūzijos gynybos pramonės gamintojų, kurio dalis akcijų priklauso valstybei. 2023 m. bendrovės pajamos siekė 18,42 mlrd. eurų, o ji užėmė 17-ą vietą tarp didžiausių ginkluotės gamintojų pasaulyje.
„Thales“ projektai aviacijos, kosmoso ir kibernetinio saugumo srityse daro ją itin svarbiu Prancūzijos gynybos ministerijos tiekėju.
Tuometinis ekonomikos ministras E.Macronas 2015 m. aktyviai siekė, kad koncerno vadovas nutrauktų bet kokius ryšius su Rusija. Tačiau šios pastangos atnešė netikėtą rezultatą: tarp Prancūzijos ir Rusijos H.Proglio pasirinko pastarąją ir 2015 m. gegužę atsistatydino iš „Thales“ valdybos pirmininko pareigų.
Vis dėlto H.Proglio liko kitame svarbiame gynybos sektoriaus gigante – „Dassault Aviation“.
Toliau pelnosi iš veiklos Rusijoje
Net ir po 2022 m. vasario 24 d., kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, H.Proglio nenutraukė savo veiklos Rusijoje ir išlaikė glaudžius ryšius su šios šalies elitu.
Kaip nustatė „The Insider“, H.Proglio (Rusijos registruose nurodomas kaip „Проглио“) valdo tris įmones Rusijoje: „Henri Proglio Consulting LLC“, „AP Energy Advisory LLC“ ir „Mezhproject LLC“. Visas šias bendroves tiesiogiai valdo pats H.Proglio, o naudos gavėjais nurodomi jis arba jo šeimos nariai.
Įmonės teikia konsultavimo paslaugas ir per pirmuosius trejus karo metus sugeneravo daugiau nei 633 mln. rublių (apie 7 mln. eurų) pajamų. Dauguma šių pajamų apskaitoje įvardytos kaip „kitos įplaukos“, tačiau detalesnės informacijos nenurodoma.
Kaip pastebi „The Insider“, yra pagrindo manyti, kad reikšminga dalis įmonių apyvartos skiriama paties H.Proglio atlyginimui.
Pavyzdžiui, 2024 m. „AP Energy Advisory LLC“ deklaravo 46,1 mln. rublių (apie 500 tūkst. eurų) pajamų, iš kurių beveik visa suma – 45,2 mln. rublių – buvo priskirta administracinėms išlaidoms.
Be to, kad valdo savo įmones Rusijoje, H.Proglio nuo mažiausiai 2013 m. lapkričio eina ir akcinės bendrovės „ABR Management“ valdybos nario pareigas.
Ši bendrovė buvo įkurta 2011 m., dalyvaujant artimiems Vladimiro Putino aplinkos žmonėms – Jurijui Kovalčiukui ir Nikolajui Šamalovui. Pastarieji laikomi Vladimiro Putino „piniginėmis“.
„ABR Management“ valdo turtą, registruotą tokiose struktūrose kaip „Bank Rossija“, draudimo bendrovė SOGAZ ir „National Media Group“ (NMG). Tarptautiniu mastu ši įmonė plačiai laikoma vadinamąja Kremliaus „juodąja kasa“ – finansiniu mechanizmu, per kurį administruojamos V.Putino aplinkos asmeninės lėšos.
Be H.Proglio, bendrovės „ABR Management“ valdyboje dirba dar du asmenys – Kirilas Kovalčiukas ir Michailas Klišinas.
Įmonė nuo 2016 m. yra įtraukta į JAV taikomų sankcijų sąrašą. Tais pačiais metais JAV sankcijos buvo pritaikytos ir K.Kovalčiukui bei „Bank Rossija“ vadovui M.Klišinui, o 2022 m. jie papildė ir Europos Sąjungos, Jungtinės Karalystės bei Kanados sankcijų sąrašus.
Vis dėlto nei šios sankcijos, nei jų tarptautinis mastas nesutrukdė Prancūzijos verslininkui H.Proglio toliau dirbti su šiomis asmenybėmis ir uždirbti iš to reikšmingas sumas.
Kaip pavyko išsiaiškinti „The Insider“, 2022–2024 m. laikotarpiu „ABR Management“ deklaravo 110,7 mln. rublių (apie 1,2 mln. eurų) išlaidų, skirtų „įmonės valdymo organų atlyginimams“.
H.Proglio taip pat tęsia bendradarbiavimą su Rusijos valstybiniu branduolinės energetikos koncernu „Rosatom“. Nuo 2010-ųjų jis eina valdybos nario pareigas bendrovėje „Akkuyu Nuclear Anonim Şirketi“, kuri yra visiškai valdoma „Rosatom“ ir jo dukterinių įmonių. Ši bendrovė šiuo metu stato pirmąją Turkijos atominę elektrinę.
„The Insider“ turimi skrydžių duomenys rodo, kad H.Proglio ir toliau reguliariai lankosi Rusijoje.
Plataus masto invazijos į Ukrainą dieną – 2022 m. vasario 24-ąją – jis buvo Rusijoje ir grįžo į Prancūziją kitą dieną, vasario 25-ąją. Nuo to laiko verslininkas kas kelis mėnesius skrenda į Maskvą, o paskutinis žinomas apsilankymas įvyko šių metų birželį.
„Dassault Aviation“ ir interesų konfliktas
H.Proglio derina pareigas „Dassault Aviation“ – vienoje svarbiausių Prancūzijos gynybos pramonės įmonių – su dalyvavimu su Kremliaus aplinka siejamame fonde.
Nuo 2008 m. balandžio 23 d. jis užima aukštas pareigas „Dassault Aviation“, o 2024 m. bendrovės metinėje ataskaitoje pažymima, kad H.Proglio tebėra nepriklausomas valdybos narys bei Audito komiteto pirmininkas.
Tame pačiame dokumente aiškiai įvardijama, kad asmuo, atsakingas už Prancūzijos gynybos rangovo finansinę priežiūrą, tuo pat metu dalyvauja statant Rusijos branduolinę elektrinę Turkijoje bei valdo turtą, susijusį su Kovalčiukų šeima – artimais V.Putino sąjungininkais.
Gynybos pramonės milžinas
„Dassault Aviation“ yra viena svarbiausių Prancūzijos aviacijos ir gynybos pramonės bendrovių, gaminanti tiek karinius, tiek civilinius orlaivius.
Tarp žinomiausių jos gaminių – ketvirtosios kartos daugiafunkciai naikintuvai „Rafale“ ir „Mirage 2000“, kovinio drono demonstratorius „Neuron“, šeštosios kartos naikintuvo projektas FCAS („Future Combat Air System“) bei verslo klasės lėktuvai „Falcon“.
Bendrovės pateikiamais duomenimis, šiuo metu visame pasaulyje karyboje aktyviai naudojami daugiau nei 1000 „Dassault“ gamintų kovinių orlaivių.
Dar reikšmingesnis faktas Europos saugumo kontekste – „Dassault Aviation“ valdo 27 proc. akcijų gynybos technologijų milžinėje „Thales“.
Būtent padedant „Dassault Group“ savininkui Serge’ui Dassault, H.Proglio trumpam užėmė vadovaujančias pareigas „Thales“ valdyboje.
Tai dar labiau išryškina jo veiklos interesų sankirtą – nuo glaudžių ryšių su Rusijos branduoline pramone iki aukščiausių postų Prancūzijos gynybos sektoriuje.
Slaptas susitikimas su Kremliaus atstovu
2014 m. spalį Prancūzijos dienraštis „Libération“ paskelbė, kad H.Proglio ir Serge’as Dassault buvo tarp penkių įtakingų Prancūzijos verslininkų, susitikusių su Sergejumi Naryškinu – tuometiniu Rusijos Dūmos pirmininku, o dabar – Užsienio žvalgybos tarnybos (SVR) vadovu.
Straipsnis buvo publikuotas tuo metu, kai S.Naryškinas jau buvo įtrauktas į tarptautinių sankcijų sąrašus dėl Rusijos veiksmų Ukrainoje.
Nors originalus publikacijos įrašas iš „Libération“ portalo buvo pašalintas, archyvuota jo versija iki šiol išlikusi „Wayback Machine“ sistemoje.
Nepaisant to, ar H.Proglio susitiko su S.Naryškinu dar 2014 m., ankstyvuoju Rusijos invazijos į Ukrainą laikotarpiu, jo dabartiniai verslo ryšiai kelia klausimų dėl interesų konflikto.
Prancūzija aktyviai remia Ukrainą tiekdama ginkluotę, skirtą kovai su Rusijos agresija – įskaitant ginklus, kuriuos gamina tiek „Dassault Aviation“, tiek „Thales“.
Tarp šios ginkluotės yra naikintuvai „Mirage 2000“, oro gynybos sistemos SAMP/T bei lazeriu valdomos raketos FZ275 LGR, skirtos dronų numušimui.
Tuo pat metu H.Proglio, eidamas aukštas pareigas šiose gynybos bendrovėse, dalyvauja versle kartu su Jurijumi Kovalčiuku – vienu artimiausių Vladimiro Putino sąjungininkų ir pagrindinių ideologų, remiančių Rusijos plataus masto karą prieš Ukrainą.
