Kaip rašo strateginė karinės žvalgybos analitikė, buvusi Pentagono žvalgybos departamento pareigūnė Rebekah Koffler leidiniui „The Telegraph“, yra rimtų požymių, kad Amerikos lyderio „sandorio menas“ su Rusija gali nueiti šuniui ant uodegos, nes Xi Jinpingas nėra suinteresuotas karo pabaiga – priešingai, Pekinas siekia jį kuo labiau užtęsti.
Kol du tigrai kovoja slėnyje, išmintinga beždžionė sėdi ant kalno ir stebi
Analitikai vertina, kad Pekinas karą Ukrainoje laiko netiesioginiu karu, kuris išsekina abu pagrindinius varžovus – Maskvą ir Vašingtoną. Tuo metu, kai JAV finansuoja Ukrainos gynybą, Kinija stiprina Maskvą – tiekia mikroelektroniką, optines sistemas, dronų komponentus ir kitas dvejopo naudojimo technologijas, kurios yra kritiškai svarbios karo mašinai.
„Prezidentas ir jo patarėjai Rusijos strategijoje galbūt neatsižvelgė į tai, kad Kinija mano esanti Ukrainos karo nugalėtoja ir todėl yra labai motyvuota tęsti karinę pagalbą Maskvai. Kaip JAV ir Europa yra įsitraukusios į tarpinį konfliktą su Rusija, tiekiant karinę techniką ir finansavimą Ukrainai – siekdamos susilpninti Rusijos kariuomenę ir ekonomiką, kaip 2022 m. prisipažino buvęs JAV gynybos sekretorius Lloyd Austin – taip ir Kinija veda savo tarpinį karą prieš JAV“, – rašo analitikė.
Tai patvirtina žvalgybos šaltiniai, kurie pranešė apie slaptos gamyklos, kurioje gaminami smogiamieji dronai, įkūrimą Kinijoje kartu su Rusijos koncernu „Almaz-Antey“. Tai yra dalis gilesnės Pekino strategijos: išlaikyti viešą neutralitetą, tuo pačiu padedant Rusijai vesti užsitęsusį karą, pažymėjo R.Koffler.
Prisidengdama ekonominiu bendradarbiavimu, Kinija kasmet importuoja milijonus barelių Rusijos naftos ir dujų, dažnai pasitelkdama „šešėlinį laivyną“ ir apeidama sankcijas.
Po to, kai D.Trumpas įvedė naujus 25 proc. muitus Indijai, remdamasis tuo, kad ji importuoja Rusijos naftą, Kinija tęsia pirkimus be pokyčių, nors JAV iždo departamento vadovo Scotto Bessento grasinimą įvesti 100 proc. muitus.
Straipsnio autorė pastebi, kad ekspertai įžvelgia strateginį Pekino apskaičiavimą: užsitęsęs konfliktas leidžia Kinijai sumažinti JAV ginklų atsargas ir sumažinti JAV pasirengimą priešintis potencialiai invazijai į Taivaną, kuri laikoma realistišku scenarijumi iki 2027 m.
„Kol du tigrai kovoja slėnyje, išmintinga beždžionė sėdi ant kalno ir stebi“, – rašo R.Koffler apie Xi Jinpino taktiką, remdamasi kinų alegorija.
Šiame kontekste D.Trumpo taikos iniciatyva atsiduria pavojuje: jo pasiuntinys Steve'as Witkoffas veda derybas su Kremliumi, bet Kinija ir Rusija, nors viešai ir yra partnerės, turi savo naudos iš to, kad karas tęstųsi.
Bendros karinės pratybos Japonijos jūroje – dar vienas signalas, kad Pekinas ir Maskva nėra pasirengę taikai, pridūrė autorė.
„Kinija viešai nekalba apie žingsnius, kuriais siektų priversti Rusiją užbaigti karą. Priešingai, Pekinas artėja prie Maskvos“, – reziumavo analitikė.
-
Pekinas spjauna į Trumpo ultimatumą: toliau pirks naftą iš Rusijos ir Irano
-
Donaldas Trumpas spaudžia Kiniją ir Indiją nustoti pirkti pigią rusišką naftą
-
Kodėl Rusija atsisakė moratoriumo dėl balistinių raketų ir ką tai reiškia
-
Trumpas keičia toną: pamiršo apie žadėtus 100 proc. muitus Rusijos sąjungininkėms
