Apie tai laikraštyje „The Times“ rašo Markas Galeotti – vienas žymiausių pasaulio Rusijos nusikalstamumo ir saugumo ekspertų.
Pasak jo, Kremliaus vadovo Naujųjų metų kalba buvo itin blanki ir joje beveik nebuvo jokių užuominų ar pažadų dėl ateities.
„Greičiausiai jis nenorėjo duoti pažadų, kurie vėliau galėtų atsisukti prieš jį patį. Juk 2026-ieji vienu metu žada galimą taikos susitarimą dėl Ukrainos sąlygomis, artimomis jo norams, bet kartu kelia ir rimtų grėsmių – o Putinas, kaip žinome, vengia rizikos“, – rašo M.Galeotti.
Jis primena, kad nors Rusijos puolimas Ukrainoje buvo lėtas ir sudėtingas, 2025 metais Maskva vis dėlto užėmė daugiau teritorijų nei ankstesniais metais. Jei 2023 m. tai buvo mažiau nei 600 kvadratinių kilometrų, 2024 m. – jau daugiau nei 3 tūkst., o 2025 m. – apie 4,5–5 tūkst. kvadratinių kilometrų. Be to, sumažėjo Rusijos patirtų nuostolių ir užimtos teritorijos santykis.
„Tai iš dalies lemia Rusijos kariuomenės prisitaikymas: ji pasivijo Ukrainos inovacijas dronų naudojimo srityje, pradėjo juos masiškai taikyti, aktyviai naudoja planiruojančias bombas smūgiams iš didelio nuotolio, taip pat sausumos infiltracijos taktiką, versdama gynėjus trauktis“, – pažymi straipsnio autorius.
Maskva tikisi šių derybų žlugimo ir naujo etapo
M.Galeotti mano, kad rusai savo ataskaitose neabejotinai perdeda pasiekimus, tačiau kai V.Putinas atmeta taikos derybas tikėdamas, jog tikslus gali pasiekti tolesniu karu, jis, tikėtina, kalba rimtai. Maskva tikisi, kad dabartinės derybos žlugs, tačiau naujas jų etapas galėtų prasidėti vėlyvą pavasarį.
Tarp pagrindinių Rusijos iššūkių analitikas įvardija galimybes papildyti kariuomenę savanoriais – tai tiesiogiai priklauso nuo silpstančios ekonomikos. Perėjimas prie masinio šauktinių naudojimo keltų milžinišką politinę riziką, ypač artėjant 2026 m. Valstybės Dūmos rinkimams.
„Kremlius, žinoma, juos klastotų, tačiau augant nacionalistinei ir populistinei kritikai, Putinas vengia per daug spausti pavargusią visuomenę“, – rašo stebėtojas.
Jis taip pat teigia, kad diktatorius greičiausiai praranda tikėjimą dabartiniu taikos procesu, kuris įstrigo dėl teritorinių nuolaidų ir saugumo garantijų klausimų.
Nors rusai palankiai vertina JAV prezidento Donaldo Trumpo norą gerinti santykius su Maskva, jie supranta, kad šis turi savų interesų.
„Kartais mūsų interesai sutampa, bet mes puikiai žinome, kad ilgainiui jie išsiskirs“, – autoriui sakė vienas į pensiją išėjęs Rusijos diplomatas.
Mažai šansų, kad Ukraina atsisakys Donbaso
M.Galeotti mano, kad V.Putinas dabar bandys įtikti D.Trumpui, tikėdamasis palankaus susitarimo, tačiau tikimybė, jog Ukraina sutiks perduoti likusią Donbaso dalį, kaip reikalauja Kremlius, yra labai maža.
Be aiškių saugumo garantijų Kyjivui nelieka kitos išeities, kaip tęsti kovą.
Vis dėlto Rusijos politiniuose sluoksniuose manoma, kad po kelių mėnesių tolesnės pažangos fronte Ukraina pavasarį vėl sės prie derybų stalo – šįkart labiau nusiteikusi kompromisams. Tačiau tai vėl reikštų priklausomybę nuo D.Trumpo ir užsitęsusių derybų riziką prieš Dūmos rinkimus.
Anot stebėtojo, tai sustiprintų nacionalistus, kurie jau dabar kaltina V.Putiną nepakankamu ryžtingumu.
„Alternatyva – remtis kariniu scenarijumi. Jis atrodo saugesnis: fronte jaučiamas pagreitis, nacionalistai patenkinti, nėra priklausomybės nuo „klastingų amerikiečių“. Tačiau ir tai – lošimas.
Blogėjanti ekonomika apsunkins kariuomenės papildymą: jei nuostoliai išliks dideli, o savanoriai baigsis, teks šaukti šauktinius ar rezervistus. Tai bus skausminga, o smunkant gyvenimo lygiui populistinis iššūkis tik stiprės“, – rašo M.Galeotti.
Nors, pasak jo, Dūmos rinkimai bus suklastoti taip, kad atitiktų Kremliaus norimus rezultatus, kuo akivaizdesnis klastojimas, tuo didesnė protestų rizika. Čia autorius primena 2011–2013 metų pamoką, kai masiniai protestai tapo didžiausiais nuo SSRS žlugimo.
Vienas šaltinis teigė:
„Putinas tikėjosi apsieiti su minimaliu „administracinių resursų“ naudojimu ir eiti į rinkimus su šūkiu „mes laimėjome“. Tai vis dar įmanoma, bet jau negarantuota.“
Apžvalgininko teigimu, pagrindinė V.Putino problema ta, kad jis nemėgsta rizikuoti – ir 2026 metais viskas priklausys nuo to, kurį kelią jis laikys mažiausiai pavojingu.
