„Dabartinės situacijos ypatumas yra padėtis darbo rinkoje. Tikrai niekada iki šiol šiuolaikinės Rusijos istorijoje negyvenome esant tokiam darbo jėgos deficitui. Niekada neturėjome tokios situacijos, ir tai daro įtaką visai ekonominei padėčiai“, – E.Nabiulliną citavo agentūra „Interfax“.
Remiantis „FinExpertiza“ skaičiavimais, šiuo metu ekonomikos darbo jėgos rezervas sudaro 4,4 mln. žmonių. Palyginti su 2021 m., jis sumažėjo 40 proc. arba 2,6 mln. žmonių po to, kai pirmaisiais invazijos metais šimtai tūkstančių rusų emigravo, o dar apie 1,5 mln. buvo užverbuoti į frontą.
Be 2022 m. rudenį mobilizuotų 300 tūkst. rusų, 2023 m. sutartis su Gynybos ministerija pasirašė pusė milijono rusų, 2024 m. – 450 tūkst. ir 2025 m. – 422,7 tūkst. rusų, rodo oficialūs duomenys, skelbia „The Moscow Times“.
Remiantis Vašingtone įsikūrusio Strateginių ir tarptautinių tyrimų centro (CSIS) skaičiavimais, kare žuvo 325 000 žmonių. O bendri nuostoliai, įskaitant sužeistuosius, pasiekė 1,198 mln. žmonių ir tapo visų pasaulio kariuomenių visų karų nuo Antrojo pasaulinio karo laikų rekordu.
Darbo jėgos fondas ekonomikoje dabar sumažėjo iki 6 proc. užimtumo, nors prieš karą jis siekė net 10 proc. „Turimi darbo ištekliai vis labiau senka“, – teigia bendrovės „FinExpertiza“ prezidentė Jelena Trubnikova.
Rusijos pramonininkų ir verslininkų sąjunga apskaičiavo, kad darbo jėgos trūkumas vien pramonėje siekia 2 mln. žmonių. Maskvoje, kaip anksčiau skundėsi meras Sergejus Sobianinas, trūksta 400-500 tūkst. darbuotojų. Vidaus reikalų ministerijai trūksta 170 tūkst. darbuotojų, o žemės ūkio sektoriui – daugiau kaip 130 tūkst.
Situacijai įtakos turi ir demografinė situacija: dėl 1990-ųjų ir 2000-ųjų pradžios sumenkusių kartų mažėja jaunų darbuotojų, o vyresnio amžiaus darbuotojų dalis didėja, teigia „Freedom Finance Global“ vyriausioji analitikė Natalija Milčakova.
Kita priežastis – didelė darbuotojų paklausa karinėse gamyklose, kurios faktiškai „pasisavino“ laisvus išteklius, teigia Sibiro verslo sąjungos valdybos pirmininkė Anastasija Gorelkina.
