Reikjaviko valdančioji koalicija pažadėjo iki 2027 m. surengti referendumą dėl stojimo į ES derybų atnaujinimo po to, kai ankstesnė vyriausybė 2013 m. įšaldė derybas. Tačiau geopolitinių sukrėtimų metu ir po Vašingtono sprendimo įvesti muitus Islandijai bei JAV prezidento Donaldo Trumpo grasinimų aneksuoti Grenlandiją šis terminas paspartintas.
Islandija galėtų įstoti greičiau nei kitos šalys
Pasak dviejų asmenų, kuriems buvo suteiktas anonimiškumas, kad galėtų laisvai kalbėti, Islandijos parlamentas turėtų paskelbti balsavimo datą per kelias ateinančias savaites. Šis žingsnis žengtas po virtinės ES politikų vizitų į Islandiją ir Islandijos politikų vizitų į Briuselį. Jei islandai balsuos „už“, jie galėtų įstoti į ES anksčiau nei bet kuri kita šalis kandidatė, sakė vienas iš šių žmonių.
„Pokalbis apie plėtrą keičiasi, – portalui „Politico“ sakė ES plėtros komisarė Marta Kos, praėjusį mėnesį Briuselyje susitikusi su Islandijos užsienio reikalų ministre Thorgerdur Katrin Gunnarsdottir. – Tai vis labiau susiję su saugumu, priklausomybe ir mūsų gebėjimo veikti konkuruojančių įtakos sferų pasaulyje išsaugojimu. Tai rūpi visiems europiečiams.“
Pokalbiai apie ryšių su Islandija stiprinimą ir galbūt net stojimo derybų atnaujinimą prasidėjo dar prieš D.Trumpui grįžtant į valdžią praėjusiais metais, o vienas ES pareigūnas teigė, kad Briuselis jau skyrė daugiau dėmesio strategiškai svarbiai šaliai.
Trumpas per klaidą vietoj Grenlandijos paminėjo Islandiją
Tačiau didėjantys grasinimai iš JAV, tarp jų ir D.Trumpo kandidato į ambasadorius Islandijoje Billy Longo pokštas, kad šalis taps 52-ąja JAV valstija, o jis bus gubernatorius, padidino skubą.
„Manau, kad Islandijos paminėjimas keturis kartus D.Trumpo kalboje [Pasaulio ekonomikos forume Davose praėjusį mėnesį, kai JAV prezidentas kalbėjo apie Grenlandiją – red. past.] neabejotinai sutelkė dėmesį“, – sakė kitas su situacija susipažinęs ES pareigūnas portalui „Politico“ ir pridūrė, kad „mažai šaliai tai turi kelti nerimą“.
