Prezidento Baracko Obamos laikų susitarime tikrai buvo spragų ir trūkumų. Jame numatytas 15 metų apribojimų terminas reiškė, kad po 2030-ųjų Iranas būtų galėjęs pasigaminti tiek branduolinio kuro, kiek tik norėtų.
Tačiau 2018 m. D.Trumpas pasitraukė iš susitarimo, o iraniečiai urano sodrinimą paspartino tiek, kad atsidūrė beveik per žingsnį prie atominės bombos gaminimo.
Dabar JAV prezidento derybininkai bando išmanevruoti pasekmių virtinėje, kurias sukėlė sprendimo, kurį jis priėmė nepaisydamas daugelio savo tuometinių patarėjų nacionalinio saugumo klausimais prieštaravimų.
Pastaruoju metu daug dėmesio buvo skiriama pusei tonos Irano urano, kuris yra prisodrintas arti to lygio, koks paprastai naudojamas atominėms bomboms kurti. Manoma, kad didžioji jo dalis yra laikoma tunelių komplekse, kurį D.Trumpas subombardavo praėjusių metų birželį. Tačiau šie 440 kg potencialaus bombų kuro yra tik nedidelė visos problemos dalis.
Šiandien, tarptautinių inspektorių teigimu, Iranas iš viso turi 11 tonų įvairiu lygmeniu prisodrinto urano. Tęsiant sodrinimą, tokio kiekio pakaktų sukurti iki 100 branduolinių ginklų – daugiau nei turi Izraelis.
Beveik visas šis uranas buvo sukauptas mažiau nei per dešimtmetį, po to, kai D.Trumpas pasitraukė iš B.Obamos laikų susitarimo. Teheranas įvykdė savo pažadą ir išsiuntė į Rusiją 12,5 tonos visų savo urano atsargų, t.y. apie 97 proc. Tad Irano ginklų kūrėjams liko per mažai branduolinio kuro, kad galėtų sukurti bent vieną bombą.
Šiuo metu D.Trumpas ir du pagrindiniai jo derybininkai – žentas Jaredas Kushneris ir specialusis pasiuntinys Steve'as Witkoffas – susiduria su milžinišku iššūkiu: jie siekia sudaryti susitarimą, kuris prilygtų šiam diplomatiniam pasiekimui arba jį pranoktų.
-
WSJ: Trumpas skeptiškai vertina Irano naujausią pasiūlymą
-
NATO sugalvojo būdą, kaip išvengti Trumpo
-
Merzas kirto į skaudžią vietą Trumpui: Iranas pergudravo JAV
-
„The Atlantic“: Vance'as įtaria, kad Pentagonas slepia tiesą apie karą Irane
-
Dingo ties Hormuzu – atsirado prie Indijos: tanklaivis gabeno ypatingą krovinį
Ko gero, svarbiausias JAV reikalavimas derybose su Iranu yra priversti Teheraną sustabdyti tolesnį sodrinimą ir perduoti per pastaruosius 8 metus sukaupto kuro atsargas. Iranas priešinasi abiem sąlygoms.
D.Trumpas puikiai supranta, kad viskas, ką jam pavyks išsiderėti su iraniečiais, bus lyginama su tuo, ką anksčiau pasiekė B.Obama. Nors abi šalys vis dar keičiasi savo pasiūlymais, kaip pasiekti taiką, ir rizikuoja likti nieko nepešusios, JAV prezidentas savo susitarimą, dėl kurio dar tik bus deramasi, jau dabar skelbia esant geresnį.
„SUSITARIMAS, kurį sudarysime su Iranu, DABAR bus geresnis“, – praėjusią savaitę socialiniame tinkle „Truth Social“ pareiškė D.Trumpas.
Pasak jo, B.Obamos laikų susitarimas „buvo tiesus kelias branduolinio ginklo link, o tai nenutiks ir negali nutikti su susitarimu, kurį rengiame mes“.
D.Trumpo tikslai dėl karo su Iranu dažnai keičiasi, todėl J.Kushnerio ir S.Witkoffo derybų sąrašas ilgas ir bauginantis: jie turi sutarti dėl to, ko nesugebėjo B.Obamos komanda. Šie derybininkai turi rasti būdą, kaip apriboti Irano galimybes atkurti raketų arsenalą. (2015 m. susitarime nebuvo užsiminta apie Irano raketų pajėgumus, o Teheranas nepaisė Jungtinių Tautų rezoliucijos, kurioje nustatyti tokie apribojimai).
Be kita ko, derybininkai turi rasti būdą, kaip apsaugoti prieš režimą protestuojančius asmenis, kuriems D.Trumpas pažadėjo padėti dar sausio mėnesį, kai jie išėjo į gatves. Iš tiesų tie protestai buvo vienas iš veiksnių, paskatinusių JAV pradėti telkti savo karinius pajėgumus, kurie buvo pademonstruoti vasario 28 d., kai danguje virš Irano pasirodė raketos.
Derybų darbotvarkėje ir Hormuzo sąsiaurio atvėrimas. Iranas jį uždarė po JAV ir Izraelio išpuolių, o tokiam žingsniui D.Trumpas buvo akivaizdžiai nepasiruošęs. Tuo tarpu Iranas suprato, kad kelios nebrangios minos ir grasinimai laivams suteikė jam galingą įrankį spausti pasaulio ekonomikai, ir tokio stipraus sverto, kurį jis gali bet kada sustiprinti arba sušvelninti, net branduoliniai ginklai suteikti negali.
Tačiau derybų esmė – atominės programos likimas. Kaip ir per 2015 m. derybas, iraniečiai tikina, kad, pagal Branduolinio ginklo neplatinimo sutartį, jie turi „teisę“ sodrinti uraną. Tai palieka tik vieną išeitį – bandyti susitarti dėl programos įšaldymo tam tikram laikui.Tai palieka galimybę įšaldyti visas branduolines pastangas tam tikram laikotarpiui. (Balandį susitikęs su Pakistano tarpininkais viceprezidentas J.D.Vance'as pareikalavo padaryti 20 metų pauzę, tačiau po kelių dienų D.Trumpas pareiškė, jog pauzė yra „neribota“).
Buvęs Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) vadovas Williamas Burnsas, atlikęs pagrindinį vaidmenį B.Obamos laikų derybose, laikraščiui „The New York Times“ teigė, kad geram susitarimui pasiekti reikėtų „griežtos branduolinės priežiūros, ilgesnio moratoriumo urano sodrinimui ir esamų Teherano sodrinto urano atsargų eksporto arba praskiedimo mainais į apčiuopiamą sankcijų sušvelninimą“.
Jis taip pat paragino D. Trumpo administraciją apibrėžti kiekvieną sąvoką derybų metu.
„Jei ribos nebus aiškiai nubrėžtos ir griežtai kontroliuojamos, – kalbėjo W.Burnsas, – iraniečiai neišvengiamai jas peržengs.“
Būtent taip ir atsitiko, kai D.Trumpas 2018 m. pasitraukė iš B.Obamos susitarimo ir niekuo jo nepakeitė. Tuo metu Iranas neturėjo urano, kuris būtų tinkamas bent vienai atominei bombai pagaminti, ir ėmė energingai jį sodrinti.
Prieš du mėnesius prasidėjusio karo metu D.Trumpas viešai svarstė apie galimą reidą, kurio metu būtų konfiskuota pusė tonos Irano itin prisodrinto urano, iš kurios būtų galima pagaminti maždaug 10 ginklų. Tačiau jis neužsiminė apie likusias paslėptas 11 tonų urano ir grėsmę, kurią jis kelia Jungtinėms Valstijoms bei jų sąjungininkėms.
Ši problema toli gražu ne nauja. Pramoniniu mastu sodrinti uraną Iranas pradėjo 2006 m. Nors to tikslą jis apibūdino kaip taikų ir civilinį, jo agresyvūs veiksmai įtikino ekspertus, kad Teheranas nori pasigaminti bombą.
Po ketverių metų pavojaus varpai suskambėjo garsiau. Iranas ėmėsi sodrinti uraną iki 20 proc. – tai oficiali riba tarp urano panaudojimo civiliniams ir kariniams tikslams. Teheranas tikino, kad jam reikalingas iki 20 proc. prisodrintas uranas Teherano universiteto mokslinių tyrimų reaktoriui.
Tie 20 proc. sukėlė nerimą B.Obamos administracijoje. Taip iraniečiai įžengė į kelią, vedantį 90 proc. prisodrinto urno link, iš kurio galima pasigaminti lengvą ir kompaktišką ant raketos telpančią kovinę galvutę. (Ginklą galima pagaminti iš urano, prisodrinto iki 20 proc., tačiau jis būtų toks didelis ir sunkus, kad jam atgabenti prireiktų sunkvežimio, laivo ar lėktuvo).
B.Obamos sudarytas paktas uždraudė iraniečiams sodrinti uraną virš 3,67 proc. ribos – tiek pakanka civilinės paskirties branduoliniams reaktoriams aprūpinti kuru. Visos šalies urano atsargos buvo apribotos maždaug iki 300 kg. Šie apribojimai turėjo galioti 15 metų, iki 2030 m. Tačiau iraniečiai turėjo galimybę tęsti žemo lygmens sodrinimą ir pasistatė efektyvesnes centrifugas.
Paaiškėjo, kad ši spraga puikiai juos paruošė tam, kas įvyko po trejų metų, D.Trumpui nutraukus susitarimą ir vėl įvedus ekonomines sankcijas. Irano atsakas – visų apribojimų peržengimas.
2021 m. pradžioje, prieš pat D.Trumpui paliekant postą, Iranas užsibrėžė tikslą atnaujinti urano sodrinimą iki 20 proc.
Tačiau paslaptingas sprogimas nutraukė elektros energijos tiekimą Natanzui, pagrindiniam Irano sodrinimo kompleksui. Šalies pareigūnai dėl to apkaltino Izraelį diversija ir griebėsi atsakomųjų veiksmų – dalį savo urano atsargų prisodrino iki 60 proc. Tai buvo didžiausias šuolis per visą sodrinimo programos istoriją: taip Iranas atsidūrė vos per plauką nuo aukščiausio lygio, būtino karinėms reikmėms.
Nuo 2021 m. pradžios iki 2025 m. pradžios prezidento Joe Bideno administracija nesėkmingai bandė derėtis dėl naujų apribojimų. Jų metu Iranas toliau sodrino uraną, taip išplėsdamas savo ypač prisodrinto urano atsargas.
Birželio mėn. D.Trumpas subombardavo Irano sodrinimo gamyklas Natanze ir Fordow mieste, taip pat tunelius, kuriuose, kaip įtariama, saugomas uranas, bei kitus objektus Isfahane. JAV prezidentas išdidžiai paskelbė, kad Irano branduolinė programa buvo sunaikinta.
Tuo tarpu JAV vyriausybė savo oficialioje retorikoje buvo kur kas atsargesnė, sakydama, kad programa buvo „pristabdyta“. Tačiau, jei operacija „Vidurnakčio plaktukas“ (angl. Midnight hammer) iš tiesų išvedė iš rikiuotės didžiąją dalį Irano branduolinės infrastruktūros, D.Trumpo administracija beveik neužsiminė apie likusias sodrinto urano atsargas, kurių, Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) skaičiavimu, yra apie 10,9 tonos. Jų prisodrinimo lygis svyruoja nuo 2 iki 60 proc.
Vienas iš nedaugelio amerikiečių pareigūnų, kurie apie tai prabilo, buvo S.Witkoffas, šias atsargas pavadinęs „žingsniu ginklavimosi link – tai vienintelė priežastis, dėl kurios jas galėtumėte turėti“. Jis pridūrė, kad Iranas itin prisodrinto urano galėtų pagaminti maždaug tris dešimtis bombų.
Nors viešajame diskurse daugiausia dėmesio skirta tam, ar JAV desantininkų komanda galėtų perimti pusę tonos iki 60 proc. prisodrinto Irano urano, branduolinės energetikos ekspertai sako, kad Teheranas galėtų paversti visas 11 tonų urano į kurą bomboms, jei jam pavyktų įjungti naujas, greičiausiai požemines, centrifugas ir taip padidinti sodrinimo lygį.
Edwinas Lymanas, Susirūpinusių mokslininkų sąjungos (ang. Union of Concerned Scientists) branduolinių technologijų ekspertas įvertino, kad iš turimų Irano atsargų būtų galima pagaminti maždaug 35–55 ginklus, priklausomai nuo to, kaip jam pavyktų pagaminti ne tik bombos kuro branduolį, bet ir tokias nebranduolines dalis kaip detonatoriai, kurie sukelia grandinines reakcijas.
Branduolinių ginklų ekspertas Thomas Cochranas, įtakingo tyrimo apie sodrinimo lygį autorius, padarė išvadą, kad Irano atsargų užtektų 50–100 bombų, jei uranas būtų ir toliau sodrinamas.
Vieta, kur Iranas laiko 11 tonų urano atsargų, yra didelis neaiškumas Jungtinėms Valstijoms. Iranui tai politinis svertas.
„Taip, daugybė geriausių jų mokslininkų žuvo, – teigė Gary Samore'as, buvęs B.Obamos administracijos patarėjas Irano branduolinės programos klausimais. – Tačiau jie tebeturi pagrindinius pramoninius pajėgumus branduoliniams ginklams gaminti, jei nuspręstų tai daryti.“
Iranas turi dar vieną kortą branduoliniame žaidime – neaišku, kur tiksliai yra naujasis sodrinimo kompleksas, apie kurį Teheranas ketino paskelbti praeitą birželį, 12 dienų trukusio karo su Izraeliu išvakarėse.
Tada TATENA pranešė, kad birželio 13 d. numatytas susitikimas dėl informacijos atskleidimo buvo „atšauktas dėl tą dieną pradėtų karinių atakų“.
Analitikai mano, kad Iranas galėjo įrengti kompeksą kalnų tunelių labirinte, besiribojančiame su plačia Isfahano pramonine teritorija. Tikėtina, kad naujasis sodrinimo objektas yra netoli vietos, kur Teheranas laiko didžiąją dalį savo urano atsargų, todėl tikimybė, kad Iranas slepia giliai po žeme esantį pramoninį objektą, kuriame gali būti vykdomi nauji kuro sodrinimo etapai, tik išauga.
„Negalime bombarduoti jų žinių“, – pažymėjo Harvardo universiteto branduolinės energetikos specialistas Matthew Bunnas. Jis pridūrė, kad urano sodrinimo objektas gali būti „panašaus dydžio kaip maisto prekių parduotuvė“, tad kalnuotas Irano reljefas suteikia aibę vietų, kur būtų galima paslėpti nelegalius bandymus pagaminti bombą.
Šis straipsnis buvo publikuotas laikraštyje „The New York Times“.
© 2026 The New York Times Company
