Turkijos tanklaivyje su rusų nafta nugriaudėjo keturi sprogimai: jo skyrius užplūdo vanduo

Laivas, kurio talpa – 50 tūkst. tonų, o ilgis – 183 m, priklauso Turkijos įmonei „Besiktas Shipping“.

Pasak laivą valdančios bendrovės, dėl sprogimų ir laivo korpuso pažeidimo į dyzeliną gabenusio laivo „Mersin“ mašinų skyrių pateko vandens.

Tačiau laivo būklė išlieka stabili, o jo įgula yra saugi. Pasak bendrovės, aplinkos tarša taip pat neužfiksuota. „Kpler“ analitikų teigimu, laivas gabeno gazolį (skystų angliavandenilių mišinį – naftos perdirbimo produktą) ir šiais metais kelis kartus buvo užsukęs į Rusijos uostus.

Senegalo valdžios institucijos teigė, kad „Mersin“ pavyko stabilizuoti padėtį po to, kai į laivą prasiskverbė daug vandens, ir jis buvo pradėtas vilkti bei jam atlikta tecninė apžiūra.

Ekspertai buvo užsiėmę skylių korpuse lopymu, kad būtų atkurtas laivo sandarumas, o vėliau, kol bus išpumpuotas vanduo, o krovinys perkeltas, kad laivas nebūtų destabilizuotas.

Bendrovė „Besiktas Shipping“ teigė remianti sprogimų priežasčių tyrimą ir bendradarbiaujanti su draudimo kompanijomis bei Senegalo valdžios institucijomis šalinant incidento padarinius.

Turkijos leidinys „Deniz Haber“ pranešė, kad prie Senegalo krantų rusų laivą užpuolė Ukrainos bepiločiai. Tačiau daugiau detalių nepateikė.

Pasak stebėsenos portalo „MarineTraffic“, tanklaivis iš Tamano uosto išplaukė rugpjūčio mėn.

Penktadienį pranešta apie sprogimus dviejuose Rusijos „šešėlinio laivyno“ tanklaiviuose – „Kairos" ir „Virat“ – netoli Bosforo sąsiaurio Juodojoje jūroje.

Tuomet Rusijos leidinys „Izvestija“ rašė, remdamasis Turkijos vyriausiąja jūreivystės administracija, kad tanklaivio „Kairos“ denyje įvyko sprogimas, po kurio laive kilo stiprus gaisras.

Kitą dieną šaltiniai Ukrainos saugumo tarnyboje (SBU) naujienų portalui „RBC Ukraine“ ir transliuotojui „Suspilne“ atskleidė, kad į abu laivus pataikė jūriniai bepiločiai dronai „Sea Baby“. Po atakos tanklaiviai, prieš tai užsukę į Rusijos uostus, tapo nenaudojami, nurodė SBU.

Savo ruožtu Turkijos užsienio reikalų ministerija išreiškė susirūpinimą ir pareiškė, kad tęsia ryšius, siekdama užkirsti kelią tolesnei eskalacijai Juodosios jūros regione ir neigiamai žalai šalies ekonominiams interesams.

Tuo tarpu Rusijos užsienio reikalų ministerija pasmerkė išpuolį, pažymėdama, kad užpulta civilinė infrastruktūra atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant pasaulinį energetinį saugumą ir jai esą netaikomi jokie tarptautiniai apribojimai ar suvaržymai.